Naujausios
Pedagogų sveikata prastėja dėl nuolatinės įtampos
Trečiadienį Šiaulių universiteto gimnazijoje vyko miesto Savivaldybės bendruomenės sveikatos tarybos posėdis, kuriame diskutuota apie pedagogų sveikatą.
Gintarė VALUCKYTĖ
vasara@skrastas.lt
Pedagogus lydi nerimas
Bendruomenės sveikatos tarybos pirmininkas Jūra Vladas Vaitkevičius pateikė duomenis apie Lietuvos pedagogų požiūrį į savo sveikatą. Šiaulių universiteto visuomenės sveikatos mokslinis centras apklausė 212 pedagogų.
Paaiškėjo, jog daugiau kaip pusė pedagogų per paskutinius metus (58 proc.) kentė nuo nerimastingumo, nervingumo. Nemaža dalis (39 proc.) skundėsi vidurių užkietėjimu, beveik tiek pat (36,8) – galvos skausmais.
Daugiau nei pusė (53 proc.) pedagogų atsakė, jog jų sveikata gera, kita pusė (42 proc.) – patenkinama. Trims procentams atrodo, kad jų sveikata labai gera, o dviem – bloga.
Beveik pusė (49,5 proc.) mokytojų galvoja apie sveikatą ir ją puoselėja, tačiau trečdalis (29,7 proc.) apie ją niekada nesusimąsto.
Tyrimas parodė, kad mokytojų sveikatą labiausiai paveikia dažna švietimo sistemos kaita ir neapibrėžtumas bei finansinė įtampa. Taip pat juos alina triukšmas darbe ir konfliktai.
Anot J. V. Vaitkevičiaus, mokytojams, išdirbusiems 15 metų, būdingas „perdegimo sindromas“, kuris pasireiškia savotiška depresijos forma, nusiviliama savo darbu.
Mokytojai kaip kempinės
Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkės Daivos Rozgaitės nuomone, smarkiai pasikeitus visuomenei, ir vaikai turi daugiau emocinių, psichologinių problemų. Klasėse būna po kelis mokinius su specialiaisiais poreikiais, o kitų vaikų sveikatos problemų pedagogai nežino, nes tai yra konfidencialu.
Pedagogai tiesiogiai susiduria su nesveiku vaiku. Karantino metu jie ima biuletenį, nes neužsikrėsti nuo kelių šimtų sergančių vaikų esą neįmanoma, nors mokykla ir dezinfekuojama.
D. Rozgaitė teigė, jog mokytojai dažnai dirba be pietų pertraukos. Pedagogo darbo valandos trukmė ne 45 minutės, o valanda. Per savaitę jie dirba 36 valandas.
Profsąjunga jau kreipėsi į ministerijas dėl mokytojų sveikatos. Prašyta, jog klasėse būtų mažiau vaikų arba dar vienas mokytojas. Taip pat, kad mokyklose atsirastų psichologo etatas.
„Mokytojas kaip kempinė viską sugeria, o paskui spinduliuoja, tad pirmiausia valstybės institucijos turėtų vienytis bendram rūpesčiui dėl vaiko,“ – sakė D. Rozgaitė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
TYRIMAS: Bendruomenės sveikatos tarybos pirmininkas J. V. Vaitkevičius pateikė tyrimo, atspindinčio pedagogų požiūrį į sveikatą, išvadas.
