Pedagogės laisvalaikis – daržovių ūkis

Autorės nuotrauka
Ūkininkaujanti pedagogė Dainora Danilevičenė.
Joniškio rajono Kriukų seniūnijos Blauzdžiūnų kaimo panoramą keičia pradedančiųjų ūkininkų veikla. Neseniai čia daržininkystės ūkį įkūrė pedagogė Dainora Danilevičienė. Ji sako, jog tai – avantiūra ir smalsumas.

Iššūkis

Joniškio rajono švietimo centro metodininkė D. Danilevičienė save vadina entuziastinga laisvalaikio ir atostogų ūkininke. Ji pernai liepos mėnesį Blauzdžiūnų kaime įkūrė daržininkystės ūkį. Pradedančioji ūkininkė deklaruoja ir dirba 9 ha žemės. Kartu su vyru Audriumi, kuris Pakruojo rajone turi nemažą augalininkystės ūkį, nutarė pabandyti užsiauginti kokybiškų daržovių ne tik šeimos stalui. Patirties neturėjo, todėl Dainora savo ūkininkavimą vadina avantiūra ir smalsumo išbandymu.

Dainoros vyras žiemą yra laisvesnis, jo augalininkystės ūkyje mažiau reikalų, todėl padeda daržininkystės ūkį kuriančiai žmonai. Jis pastatė du nedidelius šiltnamius. Tuoj po Naujųjų metų pasodino nemažai svogūnų laiškams auginti. Dirbo visa šeima: vyras, dukra Agnė, padėjo anyta Vida, kurios sodyba yra šalia daržininkystės ūkio centro.

Praėjusį pavasarį, kai šiltnamyje užaugo pirmieji svogūnų laiškai, sunku buvo juos parduoti, mat prasidėjo karantinas. Ūkininkavimo startas buvo su kliūtimis, bet Dainoros entuziazmas nedingo ir neišblėso. Pabandė užaugintą produkciją išvežti parduoti į Latviją, du kartus ten vežė svogūnų laiškus, paskui sienos užsidarė, prekiauti važiavo į Vilnių, svogūnų laiškus pardavinėjo įvairiuose Lietuvos miestuose, Joniškyje stovėdavo daugiabučių kiemuose.

Sunkios buvo rinkos paieškos. Daug darbo ir rūpesčių, bet pajamos buvo menkos. Dainora sako, kad jų svogūnų laiškų paragavo pusė Lietuvos. Ji įsitikinusi, prekyba būtų daug sėkmingesnė, jei gyventų arčiau Vilniaus ar Kauno, mat didmiesčių gyventojai yra aktyvesni pirkėjai.

Ir šiltnamyje, ir laukuose

Pavasarį visa šeimyna dar sparčiau kibo į darbus ne tik šiltnamiuose, bet ir netoli esančiuose laukuose, skubėjo pasodinti bulvių, kopūstų, svogūnų, česnakų, pasėti burokėlių, morkų.

Pirmiausia daug veiklos buvo šiltnamiuose, kurie tapo savotiška ūkio laboratorija. Nusprendė auginti pomidorų, agurkų, krapų, paprikų, ridikėlių. Didžioji ūkio pagalbininkė ir patarėja – Dainoros anyta Vida. Ji daržoves laistė ekologiškomis trąšomis – dilgėlių raugu, sakė: „Šalin visą chemiją.“

Pirmasis derlius užderėjo ne rekordinis, bet gana neblogas. Vasarą teko samdyti talkininkų, mat pedagogės šeimyna savo jėgomis nespėjo nuimti ir parduoti užaugintų gėrybių. Padėjo ir giminaičiai.

Dainorai šis sezonas – tai pirmosios ūkininkavimo pamokos, kurios pravers ir ateityje. Per pirmąjį sezoną ji nemažai sužinojo ir pasimokė. Pedagogė sakė, kad kaupia žinias ir patirtį, mokosi ir iš nesėkmių, itin atidžiai klauso anytos vertingų patarimų.

Ateinančiais metais planuoja auginti daugiau agurkų, sodins ne visus iš karto, kad šviežių agurkų turėtų iki pat vėlyvo rudens. Dabar šiltnamyje jau paruoštos lysvės būsimam derliui: pradėjo sodinti svogūnus laiškams. Po mėnesio jau turėtų skinti sveikus ir kokybiškus svogūnų laiškus, kuriuos galima vadinti žaliosiomis vitaminų puokštėmis šeimos stalui.

Nuima pirmąjį derlių

Dabar darbščioji Danilevičių šeimyna savaitgaliais pluša laukuose. Dainoros ūkyje nuimamas pirmasis svogūnų ir kitų daržovių derlius. Didžiausi plotai buvo skirti svogūnams – jų augino 5 ha. Iš vieno hektaro prikasė po 8 t. Gražūs užaugo česnakai, jų augino tik 40 arų, tiek pat bulvių, buvo pasodinę 80 arų kopūstų, 70 arų burokėlių, augino kelias lysves morkų, petražolių. Bulvėms sodinti skirtąjį plotą tręšė mėšlu. Lysvėse dabar gražiai žaliuoja vešlios garbanotosios petražolės, jos yra puikus prieskonis.

Ūkininkauti pradėjusi pedagogė kalbėjo, kad lietuviams reiktų valgyti kuo daugiau mūsų krašte užaugintų kokybiškų ir sveikų daržovių. Lietuvos rinkoje labai daug daržovių ir vaisių, atvežtų iš šiltųjų kraštų, užaugintų kitomis klimato sąlygomis, ten kitoks ir dirvožemis.

Dainora svarstė, ar pirkėjai žino, kokia atvežtų daržovių ir vaisių kokybė, kokiomis trąšomis buvo tręšiama. Prekybos centruose sunku rasti Lietuvoje užaugintų česnakų, beveik visi atvežti iš Kinijos. Ūkininkauti nusprendusi pedagogė stebisi, kodėl patys lietuviai pakankamai neužaugina taip reikalingų česnakų, kurie yra ir maistas, ir vaistas.

Pirmaisiais ūkininkavimo metais Dainorai pasisekė užauginti gražių česnakų. Ji parodė džiovyklą, kurioje džiovinami į specialias lentynas supilti česnakai. Pirkėjai juos perka ne tik maistui pagardinti, bet ir imuninei sistemai stiprinti. Moteris priminė medikų žodžius, jog tai – puikus natūralus antibiotikas peršalimo ligoms gydyti.

Į žemę rankas sukišusi ūkininkė nusiteikusi optimistiškai. Ji tvirtina, kad lietuviškos daržovės bus vertinamos ir reikalingos Lietuvos rinkai. Dainora džiaugiasi, kad tėvų pavyzdžiu seka jų dukra Agnė. Šią vasarą ji įregistravo jaunojo ūkininko ūkį, taip pat ketina auginti nemažai daržovių. Dešimtmetis sūnus Rytis vasarą mamos ūkyje irgi buvo puikus talkininkas.