Naujausios
Tik per plauką nuo tragedijos
„Atrodė, kad jai ant galvos išpiltas kibiras kraujo“, – matytą vaizdą iki šiol prisimena vyras ir net nusipurto pagalvojęs, kad, jei ne greita reakcija, prieš keletą savaičių ir jam galėjo nutikti kažkas panašaus.
Šiaulietis vieną 2019-ųjų gruodžio rytą pamatė moterį, kurią ką tik buvo sužalojęs dideliu greičiu praskriejęs ir kliudęs paspirtukas. Išsiaiškino, jog, išgirdusi iš nugaros atvažiuojantį paspirtuko garsą, ji sukosi įsitikinti, į kurią pusę trauktis. Nespėjo – smūgis nubloškė ant šaligatvio. Nukentėjusioji prarado sąmonę, atsipeikėjo kraujo klane. Paspirtukininkas buvo nuvažiavęs.
Nukentėjusiajai dėl veido sužalojimų, lūžių teko ištverti ne vieną operaciją. Nustatytas paspirtukininkas stojo prieš teismą.
Paties Artūro akistatą su minėta transporto priemone galima vadinti sėkminga. Pastebėjęs pėsčiųjų ir dviračių taku iš nugaros atskrendantį elektrinį paspirtuką, kuriuo važiavo dviese, su savo keturkoju draugu krosą bėgęs vyras spėjo sureaguoti ir mestis į šoną. Paspirtuko vairuotojas ir keleivis galbūt bandė stabdyti, nes netrukus nugriuvo. Užuot sulaukęs atsiprašymo, Artūras buvo iškoneveiktas, siekiant primesti kaltę.
Anot susidūrimo išvengusio šiauliečio, šis paspirtukas važiavo maždaug 70 kilometrų per valandą greičiu.
„Įsivaizduokite, koks galėjo būti smūgis į mane: 70-ies kilometrų greitis ir koks 160 kilogramų svoris! O jeigu mano vietoje būtų buvęs vyresnio amžiaus žmogus...“ – kalbėjo jaunas vyras.
Pasigenda reglamentavimo
Po nemalonios akistatos ir tik per plauką išvengtos avarijos daug metų sportuojantis Artūras įsitikinęs: reikia kuo griežtesnio ir kuo greitesnio reglamentavimo. Vyro žodžiais, paspirtukai, kaip susisiekimo priemonė, išties gera, tačiau tam tikruose ruožuose privalo būti ribojamas jų važiavimo greitis. Juolab kad dabartiniai paspirtukai ženkliai skiriasi nuo buvusių prieš kelerius metus – kai kurie jau gali išvystyti ir 120-ies kilometrų per valandą greitį.
Vyrui neramu, kad važiuoti, neatsižvelgiant į galingumą, gali bet kas – pradedant nuo paauglio, neturinčio jokios vairavimo patirties. Ir išsinuomoti jį gali taip pat bet kuris norintis, neatsižvelgiant nei į amžių, nei į patirtį.
„Manau, galingų paspirtukų vairuotojai turėtų būti įgiję motociklo vairuotojo teises, – sako šiaulietis. – Visi kažkodėl skundžiasi dėl „britvininkų“, tuo tarpu paspirtukų keliamas pavojus kur kas didesnis, jau vien tai, kad jie važiuoja be garso“.
Daug keliaujantis vyras žino, kad Japonijoje galioja griežti elektrinių paspirtukų naudojimo reikalavimai. Maža to, juos draudžiama nuomoti.
Griežtas naudojimo reglamentavimas egzistuoja ir daugelyje kitų valstybių.
Šiaulietis įsitikinęs, kad paspirtukų keliamu pavojumi turi būti susirūpinta valstybiniu lygiu. Pirmiausia, anot jo, jau mokyklose turi būti aiškinamos kelių eismo taisyklės, vykti mokymai apie saugų važiavimą paspirtuku, apie greičio pasirinkimą, stabdymo kelią ir t.t. Paspirtukais, anot jo, turėtų būti važiuojama tik keliu, tokiu būdu nekeliant pavojaus pėstiesiems.
Skaudžių įvykių gausu
Kad problemos esama, kalba skaudžių įvykių gausa. Šiaulių mieste jau neapsieita ir be tragedijos.
Paskutinėmis liepos dienomis Šiauliuose, ties Tilžės gatvės 30-uoju namu, šaligatviu skriejęs paspirtukininkas sužalojo už poros šimtų metrų gyvenantį ir trumpai pasivaikščioti išėjusį Šiauliams ir Lietuvai nusipelniusį fiziką, matematiką, signatarą 90 metų Mindaugą Stakvilevičių. Garbusis šiaulietis patyrė ne tik kojų, rankų nubrozdinimus, galvos traumą.
Nuo stipraus smūgio iš nugaros nukentėjęs garbus šiaulietis, pakilęs nuo grindinio iškart suprato esantis paliktas vienas – aplinkui nebuvo nei žmonių, nei jį partrenkusio asmens.
Šiaulių rajone, ties įvažiavimu į Voveriškių kaimą buvo partrenkta per perėją paspirtuku važiavusi mergaitė. Tilžės gatvėje parblokšta pėsčioji.
Išsinuomoto paspirtuko vairuotoja nesustabdė prieš įvažiavimą į Tilžės gatvės 139, kiemą ir atsitrenkė į iš kiemo išvažiavusį ir sustojusį automobilį bei jį apgadino. Kitą dieną paspirtukininkė kreipėsi į šeimos gydytoją dėl pablogėjusios sveikatos.
Nenustatytas vaikas važiuodamas elektriniu paspirtuku, kliudė šalia kelio žaidusią mergaitę ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nukentėjusiajai po apžiūros nustatytas kairiojo peties sumušimas, dešinės kojos pirmo piršto žaizda.
Rugpjūčio 4 dieną Šiauliuose, Tilžės gatvėje, susidūrė automobilis „Mazda 6“ ir paspirtukas, kuris važiavo dviračių taku. 29-erių paspirtukininkui lūžo stipinkaulis, sumušti riešas ir plaštaka.
Tai tik keli įvykiai iš daugelio. Policijos statistika kur kas liūdnesnė. Nuo metų pradžios Šiaulių mieste įvyko 17 eismo įvykių su elektriniais paspirtukais, kuriuose sužalota 16 asmenų (paspirtukų vairuotojų arba kliudytų pėsčiųjų), vienas žuvo. Daugiausiai skaudžių įvykių užfiksuota ties 139-uoju Tilžės gatvės namu: sužaloti septyni vaikai (6 elektrinių paspirtukų vairuotojai ir viena pėsčioji).
Paspirtukas prilygintas dviračiui
Šiaulių apskrities Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio viršininkas Teisutis Beržinskas situacijos negražina – paspirtukininkų keliamas pavojus yra didžiulis.
„Prieš 3–5 metus apie tokius dalykus niekas net nežinojo. Šiandien problema yra didelė, tačiau valdžios dėmesio vis dar trūksta“, – sakė komisaras.
Jo žodžiais, elektrinis paspirtukais, kaip transporto priemonė, deja, yra prilyginamas dviračiui, tad jam galioja analogiškos eismo taisyklės, neatsižvelgiant į tai, kad dviračiu pasiekti ir išlaikyti tokį važiavimo greitį, kokį per trumpą laiką gali pasiekti ir išlaikyti paspirtukas, sudėtinga.
„Kad važiuodamas dviračiu pasiektum 25 kilometrų per valandą važiavimo greitį, reikia gerokai padirbėti, o paspirtukas be problemų gali pasiekti ir 80–100 kilometrų greitį. Žmonės nepajunta greičio, todėl neįvertina grėsmės. Įstatymų leidėjas pirmiausia turėtų atskirti šiuo metu vienoje kategorijoje esančias minėtas transporto priemones ir nustatyti atskiras eismo taisykles“.
Būtent greitį, kaip pagrindinę eismo įvykių priežastį, įvardija T. Beržinskas.
Komisaras pritaria kai kurių miestų vadovui sprendimui uždrausti važiuoti paspirtukais tose vietose, kur gausu pėsčiųjų. Toks sprendimas priimtas ir Palangoje, J. Basanavičiaus gatvėje.
Neatmetama, kad, fiksuojant pasikartojančius įvykius, kada nors gali būti pateiktas siūlymas paspirtukų eismą apriboti (arba pritaikyti infrastruktūrą) ir Šiaulių Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvare, galbūt Dainų gatvės bulvare.
Tačiau ne vien į greitį kai kurie paspirtukų vairuotojai žiūri neatsakingai. Pastebima, kad žmonės važiuoja po du, kiti veža vaikus.
„Aš kaip tėvas, nesuprantu, kaip tėvas savo vaiką gali vežti pastatęs paspirtuko priekyje, kur jo galva remiasi į vairą. Užtektų akmenuko, kad abu skristų per galvą“, – sakė T. Beržinskas.
Policija nurodo vykdanti paspirtukininkų kontrolę: tikrinamas blaivumas, stebi, ar nevažinėjama chuliganiškai, ar dideliu greičiu nemanevruojama tarp pėsčiųjų.
„Bėda, kad nėra reglamentavimo, susijusio su pažeidėjų atsakomybe. Bauda paspirtukininkui, kaip ir dviračio vairuotojui – žodinis įspėjimas arba bauda 10–12 eurų“.
Pravartu žinoti
Dviračiu, motoriniu dviračiu, ar šiai kategorijai priskirtinu elektriniu paspirtuku, elektriniais riedžiais ir pan., galima važiuoti dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais, arba dviračių juostomis, kur jų nėra – tam tinkamu kelkraščiu. Važiuodamas kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, elektrinio paspirtuko vairuotojas privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti, kelti pavojaus. Tokiu atveju leistinas važiavimo greitis neturi viršyti žmogaus ėjimo greičio – 6 ar 7 kilometrų per valandą.
Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto.
