Naujausios
Patikslinti ribojimai
Vyriausybė patikslino nutarimą, kad nuo 2020 gruodžio 15 dienos 24 val. iki 2021 m. sausio 3 d. 24 val. Lietuvoje bus ribojimas judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus atvejus, kai vykstama dėl artimųjų giminaičių mirties ar atlikti darbo, kai darbo vieta kitoje savivaldybėje, ar dėl būtinosios medicininės pagalbos.
Pagal naująjį nutarimą judėjimo ribojimas nebus taikomas ir tais atvejais, kai vykstama į/iš oro uostą, dėl sveikatos priežiūros paslaugų bei taip pat dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas.
Vyriausybės taip pat nusprendė, kad šis ribojimas netaikomas asmenims, kurie vyksta į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto, priklausančio jiems nuosavybes teise.
Taip pat Vyriausybė patikslino atvejus, kada bus galima palikti savo gyvenamąją vietą. Nutarta, kad gyvenamąją vietą palikti bus draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai vykstama į darbą, prekybos vietą, į nekilnojamojo turto objektą, valdomą nuosavybės teise, laidotuves, dėl sveikatos priežiūros ir kitų būtinųjų paslaugų ar objektyviai pagrįstų priežasčių, kai vykimas neišvengiamai būtinas.
Taip pat gyvenamąją vietą bus leidžiama palikti, kai ne daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio nariai vyksta pasivaikščioti atvirose vietose bei tais atvejais, kai vykstama prižiūrėti sergančiųjų ar negalinčių savimi pasirūpinti asmenų.
Vyriausybė taip pat patikslino, kad parduotuvėse, įskaitant parduotuves prekybos arba pramogų centruose, turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose, kurių veikla nedraudžiama, turi būti užtikrinamas 15 kvadratinių metrų prekybos plotas vienam lankytojui.
Taip pat patikslinta, kad karantino metu draudžiama teikti grožio, taip pat kitas paslaugas, kurių teikimo metu būtinas ilgesnis nei 15 minučių kontaktas tarp paslaugos teikėjo ir paslaugos gavėjo. Šis draudimas netaikomas medicininės reabilitacijoms paslaugoms, psichologinės pagalbos ir psichoterapijos paslaugoms, finansinėms paslaugoms, kurių neįmanoma suteikti nuotoliniu būdu.
Vyriausybė diskutavo dėl prekybos ne maisto prekėmis didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse, tačiau pakeitimų nepriėmė.
„Turbūt visi esate gavę smulkesnio verslo atstovų pasiūlymų, kad tai tarsi iškraipo konkurencijos sąlygas, nes mažesni ne maisto prekiautojai yra apriboti, o didelės prekybos įmonės turi labai platų asortimentą, įskaitant ir ne maisto prekes. Pavasarį buvo ta problema iškilusi ir jai niekas nebuvo radęs sprendimo ir taip galiojo. Yra valstybių, kuriose išvardyta, kas yra būtinosios prekės, ir parduodamos tik būtinosios prekės, yra valstybių, kurios savaitgaliais neleidžia prekybos ne maisto prekėmis, bet tada atsiranda poreikis tikslinti, kiek maisto prekių ir kokių. Netolygumas yra, tik sunku pasiūlyti logišką sprendimą“, – Vyriausybės posėdyje pirmadienį sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sutiko, kad sprendimą šiuo atveju surasti sunku, todėl tikslingą nutarimą palikti tokį, koks yra dabar.
„Neturiu gero sprendimo ir manau, kad nė vienas iš dalyvaujančių posėdyje ar priimančių sprendimus nesame laimingi ir pripažįstame, kad smulkiuosius tai paveiks, tačiau dabar imtis papildomų represinių priemonių ir STOP juostomis apvynioti šampūnus ar kitas prekes prekybos centruose būtų daugiau ne ten nukreiptos energijos. Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kitos ministerijos verčiamės kūliais, kad greičiau startuotume su pagalbos verslui priemonėmis, kurios pirmiausia bus skirtos smulkiam ir vidutiniam verslui“, – sakė A. Armonaitė.
Tam pritarė ir teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.
„Mes renkamės žinodami, kad bet kuris reguliavimas nebus tobulas ir kaip galėtume sureguliuoti įnešdami kuo mažiau neaiškumo. (...) Svarbu pagalba smulkiam verslui ir mažesnis blogis būtų rinktis pradinę formuluotę“, – sakė E. Dobrovolska.
Nepaprastoji padėtis būtų dar griežtesnė
Premjerė Ingrida Šimonytė sureagavo į opozicijos kritiką, esą Vyriausybės priimti sprendimai dėl karantino griežtinimo faktiškai atitinka nepaprastosios padėties sąlygas. Ministrė pirmininkė akcentuoja, kad Ministrų Kabineto priimtų sprendimų negalima lyginti su nepaprastąja padėtimi, kuriai esant gali būti įvedama ne tik komendanto valanda, tačiau ir galimybė riboti žiniasklaidos laisvę.
„Nepaprastosios padėties apribojimai yra gerokai didesni: pradedant nuo pareigos visiems vaikščioti visur su dokumentu, komendanto valandos griežtos ir apribojimų, tarp kurių yra ir apribojimai žiniasklaidos laisvei“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje teigė I. Šimonytė.
„Tai tikrai niekas apie tokius dalykus nekalba, kalbame apie labai mandagų paraginimą žmonėms susilaikyti nuo nebūtino judėjimo“, – pridūrė ji.
Premjerė pripažįsta suprantanti, kad taisyklių laikymasis didžiąja dalimi priklausys nuo gyventojų sąmoningumo. Visgi I. Šimonytė viliasi, kad šalies gyventojai įvestų taisyklių laikysis.
„Suprantame, kad laikymasis taisyklių didžiąja dalimi priklausys nuo pačių žmonių sąmoningumo, taip pat, kaip nevaikštome per gatvę per raudoną šviesą dėl to, kad tai yra draudžiama kelių eismo taisyklių. Kažkas vaikšto, žinoma, bet didžioji dalis nevaikšto, net jeigu šalia nėra policijos pareigūnų. Manau, kad taip reikėtų į tuos apribojimus ir žiūrėti“, – pažymėjo ji.
I. Šimonytė taip pat pabrėžė, kad jei savo kadenciją baigusi Vyriausybė būtų laiku priėmusi reikiamus įstatymus, tai dabartiniam Ministrų Kabinetui nereikėtų priiminėti ir tokių sudėtingų sprendimų.
„Opozicijai, ką galėčiau pasakyti, tai, kad būčiau buvusi jiems labai dėkinga, jeigu dabar Vyriausybei nereikėtų savo darbo pradėti nuo tokios komplikuotos situacijos ir tokių sudėtingų sprendimų“, – teigė ministrė pirmininkė.
ELTA primena, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis įsitikinęs, kad premjerės I. Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės įvesti karantino ribojimai yra tokie drastiški, jog faktiškai atitinka nepaprastosios padėties sąlygas, nors patys valdantieji, pasak jo, to ir neįvardina. Politikas įsitikinęs, kad naujai priimti karantino ribojimai visiškai apriboja sveikų žmonių teises. Tokios pačios pozicijos laikosi ir LVŽS narė Agnė Širinskienė.
Jei susitelksime, rezultatus matysime po 2-3 savaičių
Ekspertų teigimu, sveikatos priežiūros sistema pasiekė kritinę ribą, – jau yra ligoninių, kur dalis personalo „perdegė“ nuo koronavirusinių ligonių gausos. Trūksta ne tik medikų, bet ir tokiems ligoniams gydyti reikalingos aparatūros, palatose – lovų. Akivaizdu, kad pandemija plinta nevaldoma, užsikrėtusiųjų vis daugėja.
Nors ir kaip kažkam atrodo kritikuotini drastiški žmonių judėjimo, kontaktų apribojimai, tačiau be jų dabartinė bloga padėtis šalyje nesikeis į gera, tad nematoma, bet grėsminga liga visą visuomenę toliau vers gyventi jaučiant milžinišką nerimą. Juo labiau, kai jį jau patiria gydymo įstaigos, nuo lapkričio susiduriančios su nepakeliamais krūviais ir gerų prošvaisčių nematydamos. Tai pabrėžė kalbėdamas su ELTA Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius, šalies prezidento sudarytos ekspertų tarybos narys, prof. Kęstutis Petrikonis.
„Jeigu visi jaučia ir supranta, kad COVID-19 situacija grėsminga, jeigu patikės, kad būtina laikytis karantino ribojimų ir tai darys, tai po 2-3 savaičių galima laukti padėties pagerėjimo gydymo įstaigose. Tačiau tą laikotarpį ligoninės tikrai gyvens didelėje įtampoje.
Praėjusi savaitė kasdien rodė Lietuvoje didelius naujų užsikrėtimų skaičius, tik savaitgalio duomenimis, matoma nežymi stabilizacija. Tačiau mes nesame naivūs tikėti, kad šalyje vos per keliolika dienų COVID atvejų ženkliai sumažės. Pokytis sveikatos apsaugos sistemoje gal pasijus tik apie Naujuosius“, – sake Eltai prof. K. Petrikonis.
Šį pirmadienį paskelbtais oficialios statistikos duomenimis, Kaune praėjusią parą registruota 397 nauji COVID-19 atvejai, iš viso mieste jų nustatyta 10 627. Dabar koronaviruso infekcija serga 6 355 Kauno gyventojai, 4 190 – laikomi pasveikusiais. Deja, 96 užsikrėtusieji neišgyveno, dar 31 infekuotas kaunietis mirė nuo kitų ligų.
Per 14 pastarųjų dienų Kauno mieste registruota (pagal Lietuvos oficialiąją statistiką) 1391,3 atvejų 100 tūkstančių gyventojų, – 22,56 proc. daugiau, lyginant su tuo, kas buvo tą pačią dieną prieš savaitę. Naujų užsikrėtimo atvejų padaugėjo ir Kauno rajone, kur šiuo metu serga 2 211 gyventojų. Patvirtintų COVID-19 atvejų šame rajone nustatyta 3460, pasveiko 1209 žmonės.
Pagal sergamumą sudarytame savivaldybių sąraše Kauno miestas (kaip skelbiama pirmadienį) yra dešimtas, Kauno rajonas – 14-as (1330,6 atv. – 100 tūkst. gyventojų). Vilniaus rajonas – 20-as, Klaipėdos rajonas – 23-as, Klaipėda – 24-a, Vilniaus miestas – 37-as (987,1 atv. – 100 tūkst. gyventojų).
Pirmuoju šiame sąraše įrašytas Alytus (2114,4 atv,), po jo – Panevėžys (2020,1 atv.) bei Jonavos rajono savivaldybė (1934,3 atv. – 100 tūkst. gyventojų).
Visose 60-yje Lietuvos savivaldybių praėjusią parą nustatyta 1919 naujų COVID-19 infekcijos atvejų, ir šiuo metu serga 54836 šalies gyventojai. Koronavirusas iki šiol pasiglemžė 825 žmonių gyvybes, dar 403 infekuoti Lietuvos gyventojai mirė dėl kitų priežasčių.
