Paštininkai dviračiais jau nebevažinėja

Asmeninė nuotr.
Vakarų regiono Kelmės grupės pašto vadovas Zigmas Gaidauskas sako, jog automobiliais aprūpinti visi Kelmės ir Raseinių rajonuose dirbantys laiškininkai.
Visi Vakarų regionui priklausančio Kelmės pašto darbuotojai aprūpinti naujais automobiliais.
Šešiolika laiškininkų jais kasdien išrieda į savo aptarnaujamas teritorijas. Net mieste nebeliko važiuojančiųjų dviračiais. Automobiliai įgalina suktis greičiau. Mat, optimizavus Lietuvos pašto skyrius, padidėjo aptarnaujamos teritorijos.

Paštai su laiškininkais ir be jų

Reorganizavus Lietuvos paštą, Lietuvos teritorija suskirstyta į tris regionus: Rytų, Vidurio Lietuvos ir Vakarų. Regionai stambinti, kad būtų sutaupoma administravimo išlaidų.

Jau pora metų, kai Kelmės pašto viršininkas Zigmas Gaidauskas vadovauja ne tik Kelmės, bet ir Raseinių paštui.

Sumažinus pašto skyrių, Kelmės rajone liko tik trys stacionarūs paštai: Kelmės, Tytuvėnų ir Užvenčio.

Kelmės, Tytuvėnų ir Raseinių paštai priklauso Vakarų regiono Kelmės grupei, kuriai vadovauja Z. Gaidauskas. Tuo tarpu Užvenčio paštas priskirtas Vakarų regiono Telšių grupei. Raseinių rajone esantis Ariogalos paštas priklauso Kėdainių grupei.

Stacionarūs Tytuvėnų ir Užvenčio paštai laiškininkų neturi. Laiškininkai priklauso Kelmės paštui.

Įsitvirtinti naujose apylinkėse

„Pasikeitus pašto struktūrai, šiek tiek keitėsi ir personalas, – apie pokyčius pašte pasakoja Vakarų regiono Kelmės grupės pašto vadovas. – Rajono miesteliuose ir kaimuose gyvenantys laiškininkai rytą privalo atvažiuoti į Kelmę, susikrauti laiškus, siuntas, laikraščius, prekes ir kitus dalykus, pasiruošti darbui taip, kad galėtų vykdyti visas pašto atliekamas funkcijas, sėsti į automobilį ir važiuoti į savo aptarnaujamą teritoriją. Pabaigus darbą, grįžti į paštą, atsiskaityti, pastatyti automobilį ir namo grįžti savo transportu.

Ne visiems laiškininkams tokia tvarka buvo priimtina. Kai kurie atsisakė darbo. Į jų teritorijas važiuoja laiškininkai iš Kelmės. Pradžia – nelengva. Teritorijos – naujos, nežinomos, gyventojai – nepažįstami. Tačiau laiškininkai po truputį tvirtinasi naujose erdvėse. Kai kurie ir toliau dirba savose teritorijose, bet aptarnaujamos teritorijos prasiplėtė.“

Kelmės rajone laiškininkai aptarnauja 16 apylinkių. Kelmės paštui priklausančią Raseinių rajono dalį sudaro 10 apylinkių. Laiškininkų įdarbinta daugiau negu apylinkių tam, kad pavaduotų atostogaujančius ir susirgusius. Tačiau, kai iš karto suserga keli žmonės, aptarnauti visų teritorijas – sudėtinga.

Kelmės rajone dirbantys laiškininkai turi nuvažiuoti didesnius atstumus, nes rajono teritorija – didelė ir palyginti retai apgyvendinta. Tuo tarpu Raseinių rajone atstumai – trumpesni, tačiau miesteliuose ir kaimuose bei pačiame Raseinių mieste – daugiau gyventojų. Darbas jiems kelia daugiau įtampos.

Pašto funkcijos keičiasi

Žinoma, ne kasdien ir ne į visus kiemus reikia užsukti. Tik ten, kur reikia pristatyti laikraštį, laišką ar siuntą. Tačiau net ir laikraščių neskaitantys, laiškų negaunantys gyventojai, paskambinę bendruoju telefonu arba tiesiogiai laiškininkui gali jį išsikviesti, kad paduotų siuntą, laišką, sumokėtų mokesčius ar nusipirktų pašto siūlomų prekių.

Naujuose automobiliuose paštininkai turi visą stacionariam paštui prilygstančią įrangą, įgalinančią atlikti daug funkcijų. Jie pristato spaudą, atveža ir priima iš gyventojų laiškus bei siuntas, priima mokesčius, vežioja pensijas, pašalpas ir kitas išmokas tiems gyventojams, kurie jas gauna ne į banko sąskaitą, o į namus.

Žiemą laiškininkų darbą apsunkina užpustyti keliai, ypač privažiavimai prie sodybų. „Laišką ar laikraštį galima įdėti į prie pagrindinio kelio esančią dėžutę, – sako Z.Gaidauskas. – O pensiją ar pašalpą būtinai privalo nunešti į namus. Tenka klampoti per pusnis pėstiems. Kartais savo džipais iki namų padeda privažiuoti seniūnai. Ypač geranoriški Šaukėnų ir Pakražančio seniūnai Algimantas Šukys ir Alfonsas Sakalauskas.“

Anksčiau išskirtinai tik laikraščių, žurnalų ir pensijų pristatymu rūpinęsis paštas dabar keičiasi. Pasak vadovo, popierinių laikraščių ir žurnalų užsakymai nuolat mažėja. Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, laikraščių ir žurnalų prenumerata krito 25 procentais. Kad išliktų, paštui reikia imtis kuo daugiau ir kuo įvairesnių funkcijų. Jų gausa kartais apsunkina laiškininko darbą. Mažiau laiko lieka socialinei funkcijai – pabendravimui su klientais. O kaimų ir miestelių žmonės laiškininko kartais laukia ir dėl to, kad galėtų pasikalbėti, sužinoti naujienų, pabendrauti.

„Mūsų klientai ir patys galėtų padėti sutaupyti laiko laiškininkams, jei įsirengtų tinkamas tvarkingas dėžutes laiškams ir laikraščiams, prisirištų šunis, kurie neretai užpuola ir apskritai dažniau įsijaustų į nelengvą jų duoną“, – svarsto Kelmės grupės pašto vadovas.