Naujausios
Paskutinis diktatorius ar rūpestingas tėvas?
Šiandien Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pradeda oficialų vizitą Lietuvoje. Kol Lietuvos politikai ginčijasi, ar vertėjo kviesti paskutiniuoju Europos diktatoriumi tituloujamą kaimynininės šalies Prezidentą, verslininkai jau dabar Daliai Grybauskaitei statytų paminklą. Po vizito krovinių srautai, kurie buvo planuojami per Sankt Peterburgą, esą garantuotai pasuks per Klaipėdą.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
100 milijonų JAV dolerių — į Kelmę?
„Šiaulių kraštas“ vizito išvakarėse susisiekė su kolegomis Baltarusijoje. Dienraščio “Večernij Brest“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, žurnalistas Borisas Pavlovskis praėjusią savaitę lankėsi Kobrine — Kelmės dydžio Bresto apskrities mieste. Ateinantį šeštadienį į Kobriną, kuris šiemet tapo respublikinės derliaus šventės “Dožinki“ sostine, atvyks pats Prezidentas.
Jau trylika metų iš eilės derliaus šventės sostine išrenkamas vienas miestas iš šešių apskričių, kuris iki oficialiosios šventės datos yra praktiškai pastatomas ant kojų.
Štai į Kobriną, pasakoja B. Pavlovskis, kuris yra 40 kilometrų nuo Bresto, ir kuriame gyvena apie 50 tūkstančių žmonių, per pusantrų metų investuota apie 100 milijonų JAV dolerių iš valstybės ir apskrities biudžeto. Čia vietoj aptriušusių pastatyti nauji kultūros namai, ledo arena, akvaparkas, naujas tiltas per Bresto— Bugos kanalą, vasaros amfiteatras, nutiesta keliasdešimt kilometrų kelių ir šaligatvių, kur reikia, pakeistos komunikacijas. Žodžiu, atliktas kapitalinis miesto remontas.
Į šeštadienio iškilmes, tęsia žurnalistas, bus pakviesti per 300 geriausių apskrities mechanizatorių, žemdirbių, gyvulių augintojų, kurie bus apdovanoti vertingais prizais — automobiliais, skalbimo mašinomis, televizoriais. Laukiama, kad socialistinio darbo spartuolius sveikins ir prizus įteiks pats A. Lukašenka.
Vyks didžiulė mugė, parodos, koncertai. Anot žurnalisto, yra kritikuojančių, kad tiek pinigų skiriama vienam centrui, geriau jau būtų padalyti visiems. „Žinoma, bus parodomasis spektaklis, vieną dieną visi dėkos Lukašenkai, bet šventė praeis, o rekonstruotas miestas išliks, tokia yra teigiama pusė“, — sako žurnalistas.
Beje, praėjusią savaitę, prieš Prezidento vizitą Kobriną aplankė aukščiausio lygio Baltarusijos delegacija. Ministras pirmininkas išbarė vietinius valdininkus, pastebėjęs lenkišką kiliminę dangą Kultūros namuose. Pinigus, sakė Premjeras, reikėję atiduoti vietiniam Vitebsko kilimų fabrikui.
Tvarka ar diktatūra?
„Niekas tiksliai nežino, koks jis yra diktatorius ir kaip ten yra iš tikrųjų. Norint sužinoti tiesą, reikia pavažinėti po Baltarusiją, rajonus, kaimus ir pamatyti. Faktas, kad Lietuvoje dabar yra prasčiau“, — įsitikinęs šiaulietis verslininkas Jurgis Čepulis, buvęs Lietuvos ir Baltarusijos ekonominio bendradarbiavimo asociacijos Prezidentas, jau kelis dešimtmečius plėtojantis verslą su Baltarusija.
J. Čepulis pasakoja apie išdirbtus laukus, švarą ir tvarką, nuostabius kelius... Jo manymu, Lietuvoje apie Baltarusiją sklando daug gandų, kurie neatitinka realybės.
„Kiek vežiau delegacijų, visi grįžo 100 procentų pakeitę nuomonę apie Baltarusiją, kokią įsivaizdavo iš laikraščių“, — sako J. Čepulis.
Verslininkas vardija pavyzdžius, kuo Baltarusija pranašesnė už Lietuvą. Tarkim, jei Baltarusijos valstybė skyrė pinigus socialinėms reikmėms, tai ten iki vieno cento jie ir bus panaudoti. Tuo tarpu pas mus, Lietuvoje, esą 50 procentų pavagiama arba kažkur nuplaunama. Baltarusijoje už tokius darbus iš karto sėda į kalėjimą, todėl visi bijo. „Čia demokratija ar ne? Aš būčiau už tokią demokratiją. Tvarka Baltarusijoje yra“, — sako verslininkas.
J. Čepulis meta kitą kortą: mes savo turtą iššvaistėme, padovanojome ir išvogėme, Baltarusija neleido privatizuoti už dyką, tačiau dabar privatizavimas vyksta pilnu tempu, ir už realius pinigus.
„Be abejo, diktatūra Baltarusijoje yra: Prezidentas tvarko, dirba, kontroliuoja vienas. Tai — faktas. Bet kodėl mes, lietuviai, dabar turime pradėti juos mokyti?“, — stebisi J. Čepulis. Jis siūlo pirma pažiūrėti į save: pas mus pačius demokratija gal bus po dvidešimties metų.
J. Čepulis neneigia, kad Baltarusijoje dirbti sunku, ten yra daug nesąmonių. Jo bendrovė metus bylinėjosi teisme, nes įvežtame vagone metalo buvo rasta 200 kilogramais daugiau (nors tokia paklaida normali), o tai jau atseit kontrabanda.
Kontrabanda baltarusių muitininkai laiko ir šaukštelį batams apsiauti, kurį italų gamintojai įdeda į batų dėžutę. „Aišku, yra absurdų, nėra protingumo kriterijaus, bet pas mus, Lietuvoje, absurdų dar daugiau“, — tikina J. Čepulis.
Visi veržiasi į Baltarusiją
Verslininko manymu, reikia tik ploti, kad A. Lukašenka atvyksta į Lietuvą. Mūsų politikai turi vadovautis ta kryptimi, kuri yra labiausiai reikalinga šaliai. O Lietuvai esą labai reikalingas bendradarbiavimas su Baltarusija. Pasak J. Čepulio, mes užimame pirmą vietą pasaulyje pagal prekių apyvartą su Baltarusija, skaičiuojant vienam gyventojui.
Štai praėjusią savaitę į būsimo prekybos centro Minske pamatus įmūrijo kapsulę „Senukai“, o verslininkas V. Romanovas, dabartinis Lietuvos ir Baltarusijos ekonominio bendarbiavimo asociacijos prezidentas, Minske esą ketina investuoti per 250 milijonų litų.
„Visi veržiasi į Baltarusiją — mūsų politikams ir vadovams irgi reikia būti apsukresniems“, — tvirtina J. Čepulis. Anot jo, Prezidentei D. Grybauskaitei paminklą reikėtų statyti vien dėl to, kad ji ir Rusijos Prezidentui N. Medvedevui nepabijojo paskambinti, ir A. Lukašenką pakvietė.
Šis pakvietimas, tikina verslininkas, reiškia, kad prekių srautai iš Baltarusijos, kurie buvo matyti per Sankt Peterburgą, esą garantuotai pasuks per Klaipėdą.
Kai kurių politikų šnekas apie tai, kad dar ne laikas kviesti A. Lukašenkos ar jį pripažinti, jis vadina nesąmone.
„Juk mes ne Lietuvą parduodame, o norime plėtoti ekonominius santykius“, — sako J. Čepulis
Dinastija
Į Lietuvą A. Lukašenka atvyksta su savo jauniausiuoju sūnumi Nikolajumi, kurį vis dažniau vežasi į oficialius vizitus. Patys baltarusiai į šį šeimyninį vaizdą žiūri su lengva ironija — šiek tiek panašu į carą, ruošiantį savo įpėdinį sostui. Žinant A. Lukašenkos darbo stilių, tai visai panašu į tiesą. Lukašenka turi tris sūnus. Vyriausiasis Viktoras dirba Prezidento patarėju saugumui, vidurinysis Dmitrijus vadovauja Prezidento sporto klubui, na o Nikolajus eina prezidentavimo mokyklą.
Pats Prezidentas, užklaustas apie sūnų, atsako, kad Kolia labai prisirišęs prie tėvo. A. Lukašenka neslepia, kad Nikolajus yra jo nesantuokinis sūnus, ir kad jo motina — gydytoja (žiniasklaida rašė, kad Nikolajaus motina — buvusi Prezidento asmeninė gydytoja).
Oficiali A. Lukašenkos žmona tebegyvena tame pačiame kaime, iš kurio prieš 15 metų Lukašenka atvyko prezidentauti į Minską. Ilgam.
ASMENYBĖ: A. Lukašenka — kontraversiška asmenybė. Vienų piešiamas, kaip paskutinis Europos diktatorius, kitų — kaip „batia“, rūpestingas tėvelis ir šeimininkas. Nuotraukoje dešinėje — deginamas A. Lukašenkos portretas per opozicijos mitingą Minske, kurio metu buvo sulaikyta 10 aktyvistų. Nuotraukoje kairėje — A. Lukašenka su sūnumi Nikolajumi pas popiežių Benediktą XVIą-jį.
EPA-ELTA nuotr.
BALTARUSIŠKAS PAVYZDYS
Į Kelmės dydžio Kobrino miestą, išrinktą Derliaus šventės sostine, buvo investuota per 100 milijonų JAV dolerių. Šį savaitgalį miestą aplankys A. Lukašenka, todėl viskas turi blizgėti.
AKVAPARKAS: Baigiamas statyti akvaparkas — vienintelis Bresto apskrityje. Pažadėta, kad kainos bus prieinamos visiems.
BULVARAS: Vietoj aptrupėjusios važiuojamosios dalies įrengta pėsčiųjų gatvė, vedanti į Kultūros ir poilsio parką, kuriame pakeista danga, atrakcionai, įrengtos aikštelės.
KRANTINĖ: Taip atrodo rekonstruota Muchovec upės krantinė su poilsio zonomis. Prieš metus čia buvo tuščia. Greta iškilo moderni ledo arena.
„Večernij Brest“ (Baltarusija) nuotraukos
STATISTIKA
Šiuo metu Baltarusijai Lietuva yra labai svarbi verslo partnerė, užima 9 vietą pagal prekybos apimtis, 7 — pagal eksporto, 13 — pagal importo apimtis. Pernai prekių apyvarta tarp Lietuvos ir Baltarusijos sudarė 856,4 milijono JAV dolerių ir išaugo 15 procentų, lyginant su 2007 metais. Baltarusijos prekių importas į Lietuvą išaugo 10,3 procento sudarė 622,5 milijono dolerių.
Tuo tarpu Lietuvos importas iš šios šalies išaugo 29,9 procento ir sudarė 233,97 milijono dolerių.
Pagrindiniai eksporto produktai iš Baltarusijos šiemet — nafta ir jos produktai, trąšos, durpės, polimerai, mediena, traktoriai, krovininiai automobiliai, trikotažas, cementas, druska ir kita.
