
Naujausios
Paskutiniai žongliravimai mokesčių dydžiais
Paskutiniame šios kadencijos Šiaulių miesto tarybos posėdyje kovo 7 dieną politikai svarstys, kokio dydžio žemės ir nekilnojamojo turto mokestį paliks šiauliečiams 2020 metams. Finansų ir ekonomikos komitete dėl šio mokesčio tarifų kilo daug klausimų. Komitetas sprendimo projektams nepritarė ir svarstė, gal verta palikti tvirtinti mokesčių tarifus naujai Tarybai.
Jūratė RAUDUVIENĖ
jurate@skrastas.lt
Nekilnojamojo turto mokestį galėtų mažinti
Strateginės plėtros ir ekonomikos departamento direktorė Vaida Kalasevičienė informavo, kad siūlo Tarybai tvirtinti tą patį nekilnojamojo turto mokestį – 0,7 procento mokestinės vertės. Maksimalus 3 procentų tarifas būtų taikomas nenaudojamam ar naudojamam ne pagal paskirtį, apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui. Tokių mieste esančių statinių ar patalpų sąrašą kasmet tvirtina miesto Taryba.
2018 metais Savivaldybė šio mokesčio surinko 3,407 milijono eurų arba 300 tūkstančių eurų daugiau nei buvo planuota. Komiteto nariai teiravosi, ar pastaroji suma nėra rezervas mokesčiui mažinti?
Departamento vadovė komentavo, kad Administracijos direktoriaus iš darbuotojų, politikų bei asocijuotų struktūrų atstovų sudaryta darbo grupė svarstė ir kitą tarifą – 0,5 procento, tačiau pirmasis (0,7 procento) gavo vienu komisijos nario balsu daugiau.
Tai labai piktino komisijos ir komiteto narį Arūną Rimkų. Jis aiškino, kad darbo grupėje daugumą sudaro Administracijos darbuotojai, o jiems svarbiausia nieko nekeisti, jie už tai ir balsuoja. Jis aiškino, kad 0,7 procento mokesčio tarifas yra nuleistas iš viršaus arba „kažkieno susapnuotas“.
V. Kalasevičienė palygino, kad kituose šalies miestuose nekilnojamojo turto mokestis siekia nuo 0,8 iki 1 procento, tačiau pripažino, jog yra daug įvairių išlygų.
Prabilus, kad Savivaldybė pritraukti investuotojus gali tik mažindama jiems mokestinę naštą, departamento direktorė tai paneigė. Ji aiškino, kad buvo atlikta verslininkų apklausa ir pagal gautus rezultatus paaiškėjo, kad mokestinė aplinka investicijoms yra paskutinėje vietoje. Prioritetas – žmogiškieji ištekliai, infrastruktūra.
Politikai kalbėjo, kad Savivaldybė neturi siekti iš verslininkų uždirbti ir reikėtų kalbėtis apie galimą tarifo mažinimą, nes mokestinė bazė iki 2021 metų nesikeis.
„Tarifo nekeičiam, mokestinė bazė nesikeičia, o planuojame mokesčio surinkti mažiau, nei pernai“, – dėliojo absurdišką situaciją komiteto nariai.
Žemės mokestį reikėtų didinti
Neplanuojama 2020 metais keisti ir žemės mokesčio dydį. Priklausomai nuo žemės sklypo paskirties, jis svyruos nuo 0,1 iki 0,4 procento. Tačiau bet kurios pagrindinės paskirties ir naudojimo būdo nenaudojamiems žemės sklypams ir apleistoms žemės ūkio naudmenoms šis mokestis didėja iki maksimumo – 4 procentų.
Yra ir išlygų. Žemės mokesčiu neapmokestinamas 7 arų žemės sklypo dydis fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas iki 40 procentų darbingumo lygis. Taip pat jei yra sulaukę senatvės pensijos amžiaus ar atvirkščiai – yra nepilnamečiai.
Svarstant šiuos Savivaldybės administracijos siūlymus Finansų ir ekonomikos komiteto posėdyje, politikai atkreipė dėmesį, kad 2018 metais iš šio mokesčio buvo suplanuotos 400 tūkstančių eurų pajamos, tačiau lėšų surinkta beveik 70 tūkstančių eurų mažiau.
Vicemeras Justinas Sartauskas priekaištavo, kad Administracija negina miesto biudžeto – nieko nekeisdami toliau programuoja pajamų nesurinkimą. Jo manymu, yra du variantai: arba didinti žemės mokestį, arba mažinti biudžete planuojamas pajamas.
„Tegul aiškinasi, ar čia Mokesčių inspekcija kažko nepadaro, ar pas mus su aritmetika yra blogai. Kaip suprantu, niekas net nesidomėjo, kodėl surinkome mažiau“, – sakė komiteto narys Jonas Bartkus.
Buvo ir prieštaraujančių mokesčio tarifo didinimo galimybei, esą didėjantis mokestis neskatina ekonominio miesto vystymosi.
Ar nori padirbėti už būsimą Tarybą?
Abu šie mokesčiai pagal teisės aktus turi būti patvirtinti iki birželio 1 dienos. Politikai pastebėjo, kad jį pasitvirtinti galėtų jau naujos kadencijos miesto Taryba.
„Ar mes norime už juos padirbėti?“ – klausė vicemeras J. Sartauskas.
Politikai suabejojo, ar naujieji Tarybos nariai spės iki to laiko susigaudyti sistemoje. Tačiau abiem sprendimų projektams – ir dėl nekilnojamojo turto, ir dėl žemės mokesčio tarifų patvirtinimo – komitetas nepritarė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Strateginės plėtros ir ekonomikos departamento direktorė Vaida Kalasevičienė politikams tvirtino, kad mokesčių dydžiai investuotojų pasirinkimui turi mažiausią reikšmę.