Naujausios
Šiaulių krašto medumi ir sūriais vaišina Berlyne
Berlyne vykstančioje tarptautinėje maisto, pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės parodoje „Žalioji savaitė-2009“ dalyvauja 65 pasaulio šalių atstovai. Lietuvos ekspozicijoje savo produkciją pristato 8 atstovai, iš kurių trys — Šiaulių apskrities.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Kviečia krašto atstovai
Tarptautinės parodos renginiai Berlyne prasidėjo sausio 16 dieną ir tęsis iki sausio 25 dienos. Lietuvos ekspozicija išsiskiria iš kitų lietuviškos trobos motyvais: švelniai žaliomis bei geltonomis spalvomis bei medžio konstrukcijomi. Savo produkciją ir paslaugas pristato 8 atstovai: šeimos ūkiai, kooperatyvai, nedidelės maisto produktų gamybos įmonės bei amatų centras.
Parodos lankytojus stebino netikėtu medaus ir lašinių ant duonos deriniu žemės ūkio kooperatyvas „Eko-Medus“, kuris dalyvauja šioje parodoje antrą kartą. Prekiavo ekologiškais bičių produktais: įvairių rūšių medumi, žiedadulkėmis, bičių pieneliu, pikiu, duonele, mišiniais, natūralaus vaško žvakėmis.
Ginkūniškė beveik dvi dešimtis metų bitininkaujanti Roma Mačienė bei kartu kooperatyvą atstovaujanti šiaulietė Laima Barkauskienė „Šiaulių kraštui“ sakė, kad pernai daug medaus pirko ne tik vokiečiai, bet ir rusai.
„Vokiečiams buvo naujiena žiedadulkių, pikio ir duonelės vartojimas. Jie neturi duonelės surinkimo technologijos. Lietuviai vieni pirmųjų Europoje įvaldėme šią technologiją, tiekiame produkciją į kitas šalis“, — pasakojo R. Mačienė, pridūrusi, kad per dešimt parodos dienų lankytojai išperka visą atsivežto ir vokiškomis etiketėmis padabinto medaus produkciją.
„Mūsų sūriai be jokių konservantinių abėcėlių. Nuo karvių pašėrimo iki sūrio pagaminimo viskas yra daroma ekologiškai, kruopščiai, savo rankomis. Dirba visa šeima. Čia atvežėme 5 rūšių sūrių“, — sakė pirmą kartą parodoje dalyvaujančios Stefa Strakšienė iš Joniškio rajono Buvainių kaimo ir Nijolė Šopienė iš Šiaulių rajono Toliočių kaimo.
Lietuvišku dūmu vilioja Pakruojo mėsos produktų gamybos įmonės „Kanrugėlė“ stendas. Alksnio dūmuose rūkyti ir kadagio uogomis skaninti šalto rūkymo skilandžiai, skilandinės bei lietuviškos dešros jau pirmąją dieną traukė pirkėjus. Alksnio dūmuose rūkyti ir kadagio uogomis skaninti šalto rūkymo skilandžiai yra pelnę sidabro medalį geriausio šalies metų gaminio konkurse.
Su muzika ir lietuviškais patiekalais
Pirmąsias parodos dienas lankytojus prie lietuviško stendo kvietė skrabalų solisto Regimanto Šilinsko muzikos garsai, praeiviai užsukdavo į lietuvišku maistu kvepiančią „Bernelių užeigos“ trobą, kur garavo ne tik baravykienė duonos kubilėliuose, bet ir didžkukuliai, bulviniai blynai, troškinti kopūstai ir kiti lietuviško kulinarinio paveldo patiekalai.
Parodos svečiai Lietuvos stende galėjo įsigyti ekologiškos vaistažolių arbatos, paruoštos provizorės farmakognistės Jadvygos Balvočiūtės žolelės. Žolininkė parodoje dalyvauja ketvirtus metus.
Lietuvos ūkininkių draugijos amatų centras „Verpstė“ iš Kauno demonstruoja kultūrinio paveldo dirbinius iš lino, vilnos, medžio, molio, gintaro, papuošalus iš gintaro, žalvario, stiklo bei elnio rago, tautiniais motyvais dekoruotus molio indus, įvairius rankdarbius, lininius žaislus, pripildytus ekologiškų grikių.
Garsintas kaimo turizmas. Kaimo turizmo asociacijos atstovė Kristina Vančienė sakė, kad vokiečiams, jau žinantiems Vilnių ir Kuršių Neriją, nauju atradimu tampa Lietuvos kaimas, vokiečiams patinka kaimo turizmo sodybos, džiaugiasi išsaugota gamta.
Pirmieji žingsniai tarptautinėje parodoje ir šeimos įkurtai kepyklėlei „Du Medu“. Prieniškiai kvietė skanauti ekologinės naminės duonos gaminių.
Pasaulio gėrybės
Per dvidešimtyje paviljonų įvairios tautos pristatė savo šalį garsinančias gėrybes: Gruzija — vyną, Azerbaidžanas — vaisių sultis, Indija — prieskonius. Stenduose įrengtose virtuvėse gamino ir svečius pavalgyti kvietė Afrikos, Korėjos, Vietnamo, Švedijos, Prancūzijos, Pietų Kaukazo ir Vidurio Azijos ir kitų šalių virėjai.
Nyderlandai lankytojams viduržiemy pristatė žydinčius sodus, paviljonuose lysvėse žydėjo tulpės, narcizai, hiacintai, sukosi tradicinis vėjo malūnas, spalvingi vaisių ir daržovių vėriniai bei bokštai praeivius viliojo kvapu.
Didžiausius plotus buvo užėmusios parodos šeimininkė Vokietija ir Rusija, Nyderlandai ir Ukraina.
Lankytojai galėjo grožėtis įvairių veislių šunimis, katėmis, akvariumuose plaukiojo įvairiaspalvės žuvys, terariumuose šildėsi per 10 rūšių vorų. Parodoje buvo demonstruojamos agrokultūros, technika bei gyvuliai, baldai, namų ir sodo apyvokos daiktai, darbo įrankiai ir kiti namuose, sode ar darže naudojami daiktai.
Problema — besibaigiantys žemės ištekliai
Tarptautinėje konferencijoje analizuoti aktualūs žemės, maisto ūkio ir kaimo plėtros klausimai, prabilta, kad besibaigiantys žemės ištekliai taps didelė problema žmonijai, aktualus pasaulio apsirūpinimas maistu ir gėlu vandeniu, klimato kaita, būtinas energetikos problemų sprendimas. Konferencijoje dalyvavo apie trisdešimt žemės ūkio ministrų ir daugiau kaip tūkstantis žemės ūkio bei maisto pramonės ekspertų.
Brazilijos žemės ūkio ministras Roberto Rodrigesas akcentavo, kad iš kaimų į miestus plūstantys gyventojai — rimta problema visame pasaulyje.
„Iš Kinijos kaimų į miestą pastaraisiais metais gyventi išvyko apie 130 milijonų gyventojų, iš kurių tik apie 10 procentų sugrįžo į ūkius. Reikia kuo daugiau žmonių mokyti dirbti naujausia žemės ūkio technika, plėtoti kaimo infrastruktūrą, sugrąžinti žmones atgal“, — sakė Kinijos žemės ūkio ministras Chen Xiao Hua.
Rusijos žemės ūkio ministras Aleksėjus Gordėjevas kolegas patikino, kad Rusija iš žemės ūkio galėtų išmaitinti apie 400 milijardų žmonių. Rusų derlingos žemės, ant kurių statomi miestai, prarandamos visiems laikams, todėl reikalingas ir šios problemos sprendimas.
ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisarė Mariann Fischer-Boel konferencijoje kalbėjo, kad pagerinti žemės ūkio vysymąsi bei įveikti skurdą galima pritraukus kuo daugiau žmonių į žemės ūkius, ėmus juos aktyviai tobulinti, mokyti ir kelti ūkininkų kvalifikaciją, aprūpinti juos modernia technika.
Citata: Per dvidešimtyje paviljonų įvairios tautos pristatė savo šalį garsinančias gėrybes.„
Apie „Žaliąją savaitę“
Paroda „Žalioji savaitė“ rengiama nuo 1926 metų — viena seniausių bei populiariausių parodų ne tik Vokietijoje, bet ir pasaulyje.
Nuo 1981 metų pradėti rengti tarptautiniai žemės ir maisto ūkio forumai. Nuo tų metų pirmosiomis parodos dienomis į Berlyną susirenka aukščiausi Europos Bendrijos ir kitų šalių žemės ūkio politikos kūrėjai.
2009 metų parodos renginiuose dalyvauja žemės, maisto ūkio ir kaimo plėtros ministrai iš 30 šalių.
Parodoje kasmet dalyvauja ne tik ES šalys narės bei jos kaimynės, bet ir Japonija, Indija, Tailandas, Izraelis, Kenija, Nepalas, Peru ir kitos šalys.
Per 10 parodos dienų vyksta daugiau kaip 250 simpoziumų, konferencijų, forumų, kuriuose dalyvauja apie 110 tūkstančių specialistų.
„Žaliosios savaitės“ parodą Berlyne kasmet aplanko beveik pusė milijono žmonių.
SŪRIAI: „Atstovaujame ne savo kiemą, o šalį, atvežėme penkių rūšių sūrių“, — sakė pirmą kartą parodoje dalyvaujančios Stefa Strakšienė iš Joniškio rajono Buvainių kaimo (kairėje) ir Nijolė Šopienė iš Šiaulių rajono Toliočių kaimo.
KRAŠTIEČIAI: Lietuvą tarptautinėje parodoje atstovauja trys gamintojai iš Šiaulių apskrities, kurie pristato ekologiškus mėsos, sūrio bei medaus produktus.
MEDUS: Ekologiško medaus produktų siūlo žemės ūkio kooperatyvo „Eko-Medus“ atstovės bitininkės šiaulietės Roma Mačienė (kairėje) ir Laima Barkauskienė.
SKRABALAI: Skrabalų solisto Regimanto Šilinsko muzikos garsai pakerėjo parodos lankytojus.
RŪBAI: Azerbaidžano atstovai demonstravo spalvingus nacionalinius kostiumus.
SPALVA: Estų stende dominavo juoda spalva.
BOKŠTAI: Nyderlandai pristatė ne tik gėles, bet ir vaisių, daržovių bokštus.
MEDIS: Sausio viduryje žydėjo sodininkų meistriškumo įrodymas: lygiašakės vyšnios.
Natalijos KONDROTIENĖ nuotr.
