Naujausios
Latvijoje optimizmo nedaug
Lietuvos ambasadorius Latvijoje Antanas Valionis sako, kad Lietuvos ekonominė situacija dar gerokai pranašesnė nei kaimyninės šalies. Skubios švietimo, sveikatos reformos į gatvę išmes tūkstančius žmonių.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skratas.lt
Iš darbo — į gatvę
— Kuo šiandien gyvena latviai?
— Politika ir socialinėmis problemomis. Mes, lietuviai, šiek tiek anksčiau pradėjome vykdyti švietimo, sveikatos apsaugos reformas.
Lietuvoje nebėra smulkių mokyklų, Latvijoje šis žingsnis turi būti žengiamas dabar. Tarptautinis valiutos fondas tokiu būdu reikalauja mažinti deficitą. Latvijos spauda rašo, kad gatvėje gali atsidurti apie 9 tūkstančius mokytojų. Be abejonės, tai — didžiulė socialinė problema.
Sveikatos apsaugos reformą latviams taip pat tenka vykdyti labai greitai. Jie patys prisipažįsta, kad anksčiau nelabai kas buvo daroma. Ši reforma, kaip ir švietimo, turės panašias pasekmes. Dar — administracijos mažinimas, nes ji nepakankamai efektyvi ir išpūsta.
Ir visa tai vyksta mažėjančio biudžeto ir gamybos bei didėjančio biudžeto deficito fone. Skausmingas procesas paliečia didelę dalį žmonių.
Kiek gili bus krizė ir kada baigsis, neaišku — kaip ir pas mus Lietuvoje. Bet, mano nuomone, Lietuvoje krizės mastas gerokai mažesnis, nes nėra „Parex“ banko, dalis reformų jau padaryta. Mes turėjome pramonę, kuri sudaro nemažą bendro vidaus produkto dalį, tai irgi šiek tiek amortizuoja pagrindinį krizės smūgį. To latviai neturėjo.
Bet ir krizės metu Latvijoje verda meninis gyvenimas, pristatomos premjeros, aukšto lygio koncertai, parodos. Ko gero, kai negali išvažiuoti ilsėtis į šiltus kraštus, giliniesi į tai, kas daroma savo šalyje. Parodų salės, muziejai ypatingu tuštėjimu dar nesiskundžia. Čia gal geroji krizės pusė.
— Ar krizės padariniai pastebimi gatvėje?
— Jaučiami. Mažiau mašinų gatvėse, lengviau važinėti — nebėra tokių kamščių, kokie būdavo anksčiau. Restoranai tuštėja.
Jūrmala sezoną pradeda nelabai optimistiškai. Turistai, daugiausia iš Rytų, kurie užsisakydavo didelę dalį poilsio kambarių, šiemet nėra tokie aktyvūs. Mažiau turistų ir iš Vakarų, nes krizė jaučiama visoje Europoje.
— Ar krito kainos?
— Šiek tiek, bet ypatingo kritimo nepastebėjau. Kainos čia ir taip yra aukštesnės, kaip ir vidutinis darbo užmokestis, ypač visuomeniniame sektoriuje.
Ir tuose pačiuose prekybos centruose, kaip „Maxima“ ar “Rimi“, kainos yra aukštesnės nei Lietuvoje.
Latviams lietuviai įdomūs
— Ar latviams įdomus artimos kaimynės, Lietuvos, gyvenimas?
— Latviai domisi viskuo — ir Lietuvos kultūra, ir ekonomika, ir politika. Skelbiama lyginamoji politinė, biudžetinė krizės analizė. Pas ką geriau, pas ką blogiau? Šį klausimą labai dažnai rasi straipsniuose.
Dvidešimtaisiais Baltijos kelio metais baltų vienybė — labai svarbi. Reikia susiimti už rankų, o ne užsidaryti savo regione ir tik savo atskirai suvoktų interesų rėmuose. Atrodo, kad tai supranta ir politikai, ir visuomenė, kuriai įdomu — o kas gi darosi pas kaimynus?
TUŠTĖJIMAS: Rygos centre esančios kavinės nesulaukia lankytojų.
SITUACIJA: Lietuvos ambasadorius Latvijoje Antanas Valionis sako, kad latviams dabar svarbiausia — politika ir socialinės problemos.
REKLAMA: Į Jūrmalos vandens parką lankytojai viliojami originaliai.
Živilės KAVALIAUSKAITĖS nuotr.
