Naujausios
Pasaulis keičiasi ir be pabėgėlių
Leideno universiteto (Nyderlandai) profesorė Marlou Schrover, nagrinėjanti migracijos temą, sako, kad su kiekviena pabėgėlių banga kyla tie patys klausimai: kas bus su mūsų visuomene, kalba, kultūra, religija? Profesorė pabrėžia, kad kultūra keičiasi nuolat: „Į Olandiją amerikietiška kultūra įsismelkė ne dėl to, kad turėtume amerikiečių migrantų.“
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Mažinti atskirtį
Profesorė Šiaulių universitete skaitė paskaitas migracijos tema ir vedė seminarą Humanitarinio fakulteto Istorijos katedros studentams. Lietuvoje profesorė viešėjo pirmą kartą. Aplankė Kryžių kalną, čia paliko savo kryželį, ant kurio užrašė mamos vardą, prašydama jai sveikatos.
M. Schrover istorijos studijas pasirinko baigusi žurnalistiką. Migracija pradėjo domėtis dar dirbdama žurnaliste. Profesorė aktyviai dalyvauja mokslinėse konferencijose migracijos tema visame pasaulyje.
Po paskaitų Šiauliuose M. Schrover atsakė į „Šiaulių krašto“ klausimus.
– Kodėl pasirinkote migracijos temą?
– Dabar visi kalba: pabėgėliai! Bet tai nėra nauja istorijoje. Mane domina, kada migrantai tampa visuomenės dalimi, o kada ne. Kada žmonės atstumiami? Kas atsitinka, kad yra atstumiami?
Neįsiliejus į visuomenę, susiformuoja stovyklos, neturinčios ryšio su išore. Kalbėdama apie dabartinę situaciją, sakau: neleiskime žmonėms užsibūti stovyklose. Jei atvykai – arba pasilik, arba grįžk namo.
Žmonėms reikia kalbos kursų, galimybės dirbti. Kad ir pakviesti į futbolo komandą. Paprasti dalykai, bet jie mažina atskirtį.
– Kyla daug diskusijų, kaip vyks integracija. Kas ką keis – pabėgėliai vietos gyventojus, ar atvirkščiai?
– Žmonės turi daug baimių. Nyderlanduose taip pat kalbama, kad pabėgėliai pakeis mūsų kultūrą. Taip yra visose šalyse.
Reikia suvokti, kad kultūra keičiasi nuolat. Tai susiję ir su tuo, kad žmonės daugiau keliauja. Į Olandiją amerikietiška kultūra įsismelkė ne dėl to, kad turėtume amerikiečių migrantų. Tai atlieka televizija.
Žinoma, migrantai turi įtakos. Bet ir patys migrantai keičiasi. Mano studentai, vasarai grįžę į Turkiją ar Maroką, jau išgirsta, jog jie yra olandai.
Jau po pirmos atvykusiųjų kartos vaikų skaičius nuo 5–7 sumažėja iki 2-jų. O tai jau yra olandiškas standartas.
Panašios baimės
– Kokios problemos dėl pabėgėlių kyla Nyderlanduose?
– Dabar kalbame apie 30 tūkstančių pabėgėlių. Bet reiktų prisiminti 52 tūkstančius buvusios Jugoslavijos pabėgėlių dešimtajame dešimtmetyje. Sakoma: „Taip, žinome skaičius, bet jugoslavai – kas kita, jie atvyko iš Europos.“ Tiesa. Bet ir tada žmonės buvo prieš, protestavo: mes nebenorime daugiau migrantų!
Iki galo dar nežinome, kokio dydžio problema bus: daug žmonių yra pabėgėlių stovyklose aplink Siriją – Libane, Turkijoje. Kai po 1990-ųjų pabėgėlių sumažėjo, prieglobsčio centrai Nyderlanduose buvo uždarinėjami. Dabar turime laikinas stovyklas, žmonės apgyvendinami įvairiose vietose: sporto centruose, poilsio stovyklose. Nepaliksi miegoti po tiltu – šalta ir lyja, be to, tai būtų nehumaniška.
Atvykusiems galioja du scenarijai. Vienas – kol vyksta registracijos procesas, prieglobsčio centre suteikiamas maistas, drabužiai, lova. Gavus nuolatinę registraciją, skiriama lėšų gyventi: kol žmogus neturi darbo, reikia finansinės paramos. Žinoma, yra sakančių: mes dabar turime juos maitinti, suteikti namus, duoti dienpinigių, jie gaus kompensaciją už nuomą, medicinos draudimą – aš tiek negaunu, kiek pabėgėlis!
Negalima teigti, kad žmonės yra nusiteikę prieš, bet trūksta informacijos. Viešojoje erdvėje sukeliama negatyvi atmosfera. Svarbus vaidmuo tenka politikams, žurnalistams. Žmonėms neramu, bet reikia kalbėti ir apie tai, kad turime padėti.
Didelę įtaką daro televizija. Pavyzdžiui, žmogus sako: „Aš turiu dukrą, jei jie ją palies, nužudysiu.“ Bet kodėl jis galvoja, kad pabėgėliai prievartaus jo dukrą? Iš kur tai atėjo? Negi žmogus tampa prievartautoju dėl to, kad išgyveno karą? Žinoma, karas žmones pažeidžia, bet nepadaro prievartautojais.
Yra ir antiislamizmo problema, nelabai nutolusi nuo antisemitizmo – tas pats mechanizmas, požiūris.
Kai 1956 metais žmonės bėgo iš Vengrijos, kilo baimė: gal jie – komunistų šnipai? Dabar žmonės mąsto tomis pačiomis kategorijomis: gal tarp pabėgėlių yra islamistų?
– Ar dauguma pabėgėlių – iš Sirijos?
– Dauguma sako, kad yra iš Sirijos. Bet iki registracijos – neaišku. Yra žmonių iš Etiopijos, Eritrėjos, Sudano, Afganistano, Irako. Yra ir iš Albanijos. Būtent albanai kelia diskusijas: Albanija – Europos šalis, nepaliesta karo.
Kyla aistros dėl viešojoje erdvėje pateikiamos informacijos, kad netikrų pabėgėlių skaičius siekia 40 procentų. Bet mes nežinome tikslių skaičių, kol neįvyksta registracija.
Daug žmonių iš pradžių nepasako tiesos, kodėl bėga. Galutinis sprendimas yra priimamas po dviejų pokalbių. Tada dar galima apeliuoti, jei sprendimas netenkina.
Ignoravo pavojaus signalus
– Nagrinėjate lyčių migraciją. Kas dažniausiai bėga?
– Ir dabar, ir anksčiau bėga jauni vyrai. Ar bėgtų iš Čilės, ar Vietnamo. 1956 metais 80 procentų pabėgusių vengrų buvo jauni vyrai. Bet jei žiūrėtume į nuotraukas, matytume, kad jose – moterys ir vaikai, nors faktas, kad jų buvo mažai.
Dabar vedę vyrai palieka žmonas ir vaikus pabėgėlių stovyklose Turkijoje ir tikisi gavę pabėgėlio statusą pasiimti šeimą. Jie turi tokią teisę.
Per televiziją rodomos šaudančios moterys nėra pabėgėlių žmonos. Jų žmonos yra stovyklose.
– Lietuva turės priimti 1 105 pabėgėlius, bet pabėgėliai nerodo noro atvykti. Kaip manote, kodėl?
– Ši informacija nustebino, nes Lietuvoje sąlygos geros. Manau, jie tiesiog nežino Lietuvos. Kita vertus, atvykstantieji į Nyderlandus irgi nežino, kur tai yra. Jie, be abejo, žino Vokietiją. O į Nyderlandus vyksta kaip į šalį prie Vokietijos. Vokietija priima didžiulį skaičių pabėgėlių dabar, priėmė ir anksčiau, todėl šalis gerai žinoma.
– Kodėl ES suvėlavo spręsti pabėgėlių problemą?
– Atsigręžkime kelerius metus atgal, jau tada didelis kiekis žmonių Viduržemio jūra pasiekė Graikiją, Italiją. Italai ES kalbėjo, kad yra problema. Bet niekas nekreipė dėmesio.
Nesulaukę pagalbos, jie tiesiog atvėrė pabėgėlių stovyklų vartus: mums nepadedate, tebūnie visų problema. Pavojaus signalus siuntė ir Turkija.
Politikų požiūris toks: aš gal „pratempsiu“ problemą, o paskui kažkas kitas išspręs.
Dalyvaudama radijo laidoje įspėjau, kad tokia problema kils, kad skaičiai bus dideli. Jei aš žinojau, politikai irgi žinojo. Aš nesu stebukladarė, neturiu stiklinio rutulio nuspėti ateitį, naudojuosi ta pačia informacija.
Kitas dalykas – kur šioje situacijoje yra Jungtinės Amerikos Valstijos? ES tai priėmė kaip Europos problemą: kiek mes esame solidarūs, kiek solidarumo parodys Vengrija?
Taip, Amerika turi kitokių migrantų grupių ir problemų – atvyksta žmonės iš Haičio, Meksikos, savo laiku priėmė jugoslavų, vengrų. O dabar laikosi tyliai.
– Kaip pabėgėlių krizė pakeis Europą?
– Sunku spėti ateitį. Visuomet atrodo, kad praeityje buvo lengviau, o problemos – paprastesnės. Bet jei atsigręšime į istoriją, matysime tuos pačius klausimus: kas bus su mūsų visuomene, kalba, kultūra, religija?
1940 metais Nyderlanduose (tada gyveno 6,5 milijono žmonių) buvo milijonas belgų pabėgėlių. Vėliau sakyta: belgai buvo laikinai, jie – katalikai. Bet tuo laiku žmonės taip negalvojo. Jie manė, kad pabėgėliai gali būti nusikaltėliai, prostitutės.
Visuomenės keičiasi, bet ne taip, kaip baiminasi žmonės.
Sirijos atveju dar nežinome, kada pabėgėlių problema baigsis. Jei situacija Sirijoje bus išspręsta... Bet kaip ji bus išspręsta? Vakarų pasaulis buvo prieš Asadą, dabar bombarduoja Asado priešus. Sunku pasakyti, kas dabar yra gerieji.
Kai žlugo Sovietų Sąjunga, labai daug žmonių Vakaruose bijojo, kad atvyks visi jos gyventojai. Bet taip neatsitiko. Tad nuspėti, kas bus, labai sudėtinga.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
BAIMĖ: „Kai 1956 metais žmonės bėgo iš Vengrijos, kilo baimė: gal jie – komunistų šnipai? Dabar žmonės mąsto tomis pačiomis kategorijomis: gal tarp pabėgėlių yra islamistų?“ – paralelę mato profesorė Marlou Schrover.
POŽIŪRIS: Leideno universiteto (Nyderlandai) profesorė Marlou Schrover sako, kad dėl migracijos visuomenės keičiasi, bet ne taip, kaip baiminasi žmonės.
