
Naujausios
Parodoje eksponuojama Žiemgalos dailininkų kūryba
Šiaulių universiteto Dailės galerijoje atidarytoje Žiemgalos krašto dailininkų parodoje „Žiemgalai 30“ eksponuojami darbai, pristatantys trisdešimt metų besitęsiančią Žiemgalos kūrybinę tradiciją.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Parodoje „Žiemgalai 30“ eksponuojami Arvydo Martinaičio, Joanos Gelažytės, Romualdo Čarnos, Inesos Dūdėnaitės, Gražvydos Andrijauskaitės, Juozo Galkaus, Andriaus Makarevičiaus, Gintaro ir Rasos Daukšų, Rimvydo Daužvardžio, Urtės Daužvardytės, Vytenio Rimkaus, Raimondo Trušio, Janinos Budrienės, Romualdo Pučeko, Sigito Laurinavičiaus bei Vitolio Trušio kūriniai.
Iki šiol vienintelį kartą Žiemgalos krašto dailininkų paroda Šiaulių universiteto Dailės galerijoje buvo surengta 2013 metų liepą.
Pasak Sigito Laurinavičiaus, 2003–2015 metų Žiemgalos krašto dailininkų grupės koordinatoriaus, jubiliejinės parodos atrankos kriterijus buvo priklausomybė, narystė Žiemgalos krašto dailininkų grupei.
„Grupė dabar gerokai aptrupėjusi, pasikeitusi, bet atėjusi su labai bičiuliškų santykių tradicija. Pirmiausia reikėtų prisiminti šviesaus atminimo Vitolį Trušį, Romualdą Čarną, Juozą Galkų, Vytenį Rimkų, Raimondą Trušį. Tai yra žiemgališkos dvasios puoselėtojai“, – sako S. Laurinavičius, į grupę įsijungęs 2001 metais.
Pasak S. Laurinavičiaus, Žiemgalos regioninio tapatumo grupė neatstovauja visai Žiemgalai ar vienai meninei krypčiai, neturi bendros estetinės linijos, bendros mokyklos. Didžioji dalis grupės narių yra gimę, užaugę Žiemgalos krašte arba kitaip save su šiuo kraštu tapatina.
„Nesvarbu, kaip vystosi kūryba, kokie kūrybiniai siekiai, kur kas svarbiau suvokti, kad gyveni kažkokiame krašte ir turi prisidėti prie krašto kūrimo. Dailininkus jungia supratimas, kad kuriantis žmogus turi savo šaknis. Per gyvenimą transformuojasi tiek mąstymas, tiek kūryba, bet sąmoningas ir brandus žmogus neturi pamiršti tapatybės vietos“, – sako S. Laurinavičius.
Žiemgalos krašto dailininkų grupės kūrybinės veiklos pradžia laikomi 1989 metai. Tuometinio Pakruojo ligoninės vyr. gydytojo Rimo Armono paskatinti ir kelerius metus globoti, dailininkų Romualdo Čarnos ir Vitolio Trušio suburti plenerai tapo ilgamete tradicija.
Nuo 1989-ųjų iki dabar Žiemgalos dailininkų grupės rengiamuose pleneruose, parodose nuolat ar epizodiškai dalyvavo per 50 dailininkų.
Plenerai vyko Pakruojyje, Impolėje, Linkuvoje, Kreivakiškyje, Žeimelyje, Pasvalyje, Joniškėlyje ir Pušalote, Joniškyje, Žagarėje ir Jakiškiuose.
Parodos eksponuotos Žiemgaloje – Pakruojo, Pasvalio bei Joniškio rajonuose, po vieną buvo surengtos Rygoje, Panevėžyje, Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Dusetose.
Mažesnės Žiemgalos dailininkų grupės kūrybą pristatė Latvijoje (Aucėje, Jelgavoje, Zalienekuose), Lietuvoje (Ukmergėje, Alytuje, Palangoje).
Šiuo metu grupei vadovauja kaunietis Arvydas Martinaitis.
„Norėtųsi tikėti, kad 30 metų nebus pabaiga. Labai norėtųsi, kad prisijungtų jaunų žmonių, norinčių žaisti, o galbūt keisti, transformuoti žaidimo taisykles“, – sako S. Laurinavičius.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Sigitas Laurinavičius, 2003–2015 metų Žiemgalos krašto dailininkų grupės koordinatorius, sako, kad paroda siekiama supažindinti lankytojus su Žiemgaloje trisdešimt metų nenutrūkstamai tebevykstančiais kūrybos procesais.