Naujausios
Šiaulių miesto savivaldybėje sudaryta vertinimo komisija trečią kartą skelbiamame konkurse gavo tik du pasiūlymus. Laimėtoju pripažintas projektas „LAISVĖS SIEKIS 2222222“. Antradienį Savivaldybės Viešųjų pirkimų komisija atidarė gautus vokus ir paskelbė, kad šio projekto autoriai – Lietuvos ir Suomijos įmonė iš Vilniaus „Architektūros linija“, jos architektas Gintaras Čaikauskas, skulptorius Tadas Gutauskas, architektė Monika Stražinskaitė.
Ketvirtadienį pristatant projektą profesorius Gintaras Čaikauskas pasakojo, kad konkurso rezultatas turi pateisinti priemones, nes tai jau trečias konkursas. Apie Šiaulių bandymus pastatyti paminklą Prisikėlimo aikštėje architektas sužinojo prieš antrąjį konkursą ir jame dalyvavo. Savivaldybei nutraukus antrąjį konkursą ir paskelbus trečiąjį, G. Čaikauskas sakė nutaręs, kad mintį, kurią buvo pateikę konkursui, reikia išgryninti ir pateikti naują jos versiją – naują kokybę.
Komentuodamas apie pasirodžiusią nuomonę, kad konkurso sąlygos labai griežtai apibrėžė, koks paminklas turėtų būti, G. Čaikauskas palygino situaciją su paminklo Lukiškių aikštėje konkursais.
„Gal tai ir architektų diktatūra, bet mes visi architektai esame truputį diktatoriai. Diktuoti, tai reiškia turėti sumanymą, mintį. Tai yra gerai, geriau, nei paleisti viską savieigai, kaip Lukiškių aikštėje Vilniuje. Teko dalyvauti tose batalijose, jaučiu, kad jos dar nesibaigusios. Tai, kad iš pat pradžių nebuvo suformuluotas nei socialinis, nei urbanistinis užsakymas, teko organizuoti 13 konkursų, ir dar prasidėjo politinės diskusijos. Rezultatas – tuščia aikštė“, – komentavo profesorius.
Jis pasidžiaugė, kad Prisikėlimo aikštės projekto autorius architektas Vytenis Rudokas valdo procesą ir aiškiai pasako, ko reikia.
Konkurso laimėtojai, kurdami paminklo idėją, pasirinko kalbėti architektūrine forma, faktų datomis ir gilesnėmis prasmėmis. Kadangi užduotyje buvo aiškiai suformuluoti būsimo objekto dydžiai, autoriai pasirinko klasikinę obelisko formą ir suteikė jam prasmės.
„Esmė yra tautos stuburas. Kiekviena tauta, kuri suvokia save kaip nepriklausomą ir brandžią, ji aiškiai siekia laisvės. Lietuvos beveik visa istorija yra kovos už laisvę istorija. Mes įsivaizduojame, kad tas stuburas buvo nuo gilios senovės ir niekada nesibaigs, tai simbolizuoja į begalybę kylanti smailė“, – aiškino architektas G. Čaikauskas.
Antras sluoksnis yra istorija. Laisvės siekis trunka iki pirmojo okupacinio periodo, kuris laisvę nutraukia. Okupacija tarsi išmuša plytą, bet stuburas išlieka ir jis išreikštas nerūdijančio plieno apdaila.
22 metus trunka tarpukario laisvės periodas. Antra paminklo dalis apima 22 decimetrus. Ir tada vėl 1940-ieji metai, istorija nutraukiama, laisvė nutrūksta. Ir vėl atsiranda plyšys.
„Tačiau įvyksta nepriklausomybės atkūrimas ir 1990 metų kovo 11-oji. Mes tikime, kad mūsų laisvė truks amžinai ir tų plyšių nebebus“, – idėją atskleidė autorius.
Užrašas „Tautos Laisvei“ simboliškai patalpinamas žiūrovo širdies aukštyje.
G. Čaikauskas pabrėžė, kad itin svarbus bus obelisko apšvietimo momentas, kad tamsesniu paros metu išryškėtų plyšiai. Tam prireiks LED apšvietimo.
„Minimalizmas reikalauja aukščiausios įmanomos darbų atlikimo kokybės. Jau pradėjome pokalbį su gamyklomis dėl balto betono“, – pranešė profesorius.
Jis atkreipė dėmesį, kad architekto darbas baigiasi projektu popieriuje, o skulptorius jį dar turi realizuoti. Skulptorius Tadas Gutauskas taip pat akcentavo būsimo paminklo kokybę. Kai jis toks švarus, be didelės ornamentikos, grafinių elementų, užrašų, stiprybė yra forma. Labai svarbus išpildymas, kad techniniai dalykai nesutrukdytų pasireikšti estetinei minčiai. Autorius dar aiškinasi, kas galėtų padaryti tokių didelių gabaritų balto betono dalis. Reikia, kad nebūtų techninių jungčių, siūlių.
„Obeliskas su dviem inkliuzais, kurie sudaro įspūdį, kad tie blokai kabo ore, tarsi nematoma jėga laiko tuos didžiulius betono blokus. Kad tai netaptų statybiniu objektu, o išliktų meno kūriniu – čia bus didžiausias iššūkis. Tikiuosi, kad pavyks“, – vylėsi autorius.
Pristatyme dalyvavęs architektas Vytenis Rudokas akcentavo du dalykus – kokybę ir pinigus.
Paminklui pastatyti Savivaldybė skyrė 190 tūkstančių eurų. Dar 12 tūkstančių mokės už techninio projekto parengimą, kuris turės būti užbaigtas per 150 dienų nuo sutarties pasirašymo. Per kiek laiko bus pastatytas paminklas, per pristatymą atsakyti negalėjo niekas.
„Tiek tos košės privirėm, tiek barjerų įveikėm, beliko pastatyti (paminklą – aut. past.)“, – apibendrino V. Rudokas.
