Naujausios
Saugo pamatus
K. Duderis Šiauliuose dirba apie mėnesį. Tyrimų vieta – Vilniaus gatvės bulvaro atkarpa nuo Tilžės gatvės iki Rūdės: senojo Šiaulių miesto teritorija.
„Iš archeologinės pusės kažko labai ypatingo nėra arba kai kurios vietos fragmentiškai yra giliau, negu mūsų projektinis darbų gylis. Ištisinių kultūrinių sluoksnių su krūvomis radinių neradome, bet turime ikikarinį užstatymą. Mažiausiai suardytas gabalėlis – prie Tilžės gatvės, išplatėjimas prie „Gaidžio“ laikrodžio. Ten sovietmečiu patiesta mažiausiai komunikacijų ir daugiausiai yra išlikusių pamatų fragmentų. Net atsidengėme gabalėlį užversto rūsio, XIX amžiaus antros pusės–XX amžiaus pirmos pusės“, – sako K. Duderis.
Pasak archeologo, per karus senamiesčiai degė, pastatai atstatinėti tai ant esamų pamatų, tai truputį performuojant, bet užstatymas daugmaž išsilaikydavo tose pačiose vietose – prie jau esamos gatvės.
Atliekant darbus, sako K. Duderis, pavyko „pasigauti“ užstatymą po šaligatviais: „Tiksliname, kur užstatymo ribos buvo iki karo. Turėsime bent kažkiek aiškesnį užstatymą, kuris vėliau nunyko ir automatiškai prasiplėtė bulvaras.“
Seniausius atkastus pamatus K. Duderis datuotų XVIII amžiumi – pamatai formuoti iš apskaldytų lauko riedulių.
Radiniais Vilniaus gatvės atkarpa nėra turtinga: „Šurfuodami iškasėme beveik 40 kvadratų, beveik visose vietose užtaikėme neperkastus sluoksnius. Radinių tik saujelė pakliuvo, ankstyviausi trauktų į XVII amžių. Jie nėra išraiškingi, buitinės keramikos, naudotos maisto gamybai, fragmentai, duženos. Esame truputį pakraštėlyje nuo ankstyvesnio gyvenimo, kuris virė.“
Pasak archeologo, iki šiol daugiausiai radinių buvo iš Virginijos Ostašenkovienės tyrimų Prisikėlimo aikštėje, ten sluoksniai buvo turtingesni. Keliaujant link senojo miesto pakraščio, tokios daugybės radinių, kokios norėtųsi, nėra.
„Saugome išlikusį senąjį užstatymą, pamatus, kad jie išliktų ateities kartoms. Galime pasidžiaugti, kad su statybininkais pavyksta rasti kompromisą, atkarpoje nuo Tilžės iki Vasario 16-osios gatvės nė vieno akmens neišjudinome iš pamatų, apėjome. Stengiamės išsaugoti po žemėmis likusį paveldą. Iš esmės dabar tyrimai daugiau paveldosauginiai nei suteikiantys archeologinės vertės“, – sako K. Duderis.
Tikisi palaidojimų
Ketvirtadienį darbai nuo lietaus trasos renovacijos pradėti ir Vasario 16-osios gatvėje (atkarpa nuo Vytauto iki Trakų gatvės).
„Pakliūname į senkapio teritoriją Vasario 16-osios ir Vytauto gatvių kampe. Kaulų randame, bet jie yra iš perkasto grunto, permaišytų sluoksnių, iš to, kas buvo prieš tai sunaikinta“, – sako K. Duderis.
Pasak archeologo, yra tikimybė rasti ir nesuardytų palaidojimų.
2008 metų vasaros pabaigoje Vasario 16-osios gatvėje, klojant naujas komunikacijas į Šiaulių universiteto biblioteką, ekskavatoriaus kaušas išvertė žmogaus kaulų. Tuomat atkastas kapavietes tyrė Šiaulių „Aušros“ muziejaus archeologė Audronė Šapaitė.
„Šiaulių kraštas“ („Istoriniai pėdsakai veda į mūsų kraštą“, Svajūnas Sabaliauskas, 2008 09 06) rašė: „Vienoje duobėje surasti dviejų žmonių palaikai, kurie po mirties buvo vienas ant kito uždėti. Kape dubens kaulai, stuburo slanksteliai, kaukolių nerasta. Antrojoje duobėje aptikti, manoma, dviejų moterų griaučiai. Vienas kūnas buvo įmestas į duobę galva žemyn, suriestais keliais. Šiame kape surastos dar trys kaukolės.“
A. Šapaitė teigė, kad atrasti palaidojimai – buvusių kapinių įrodymas.
Palaikų buvo aptikta ir tarpukariu, kai 1934 metais pradėti didieji Pagyžių (dabar Vytauto) ir P. Višinskio gatvių rekonstrukcijų darbai, nukastas kalniukas.
Aptiktus palaikus ir radinius tyrė Šiaulių „Aušros“ muziejaus archeologas Balys Tarvydas, savo tyrimų duomenis paskelbęs leidinyje „Gimtasai kraštas“. Pagal B. Tarvydą, šioje vietoje laidoti unitai, iš sentikių kilę katalikai.
Šiemet archeologai rekonstrukcijų vietose dirbs visus metus, darbai persikels į ir P. Višinskio gatvę.
