Naujausios
Palydėtuvės į Baltijos kelią — iš šiukšlinos aikštės
Rugpjūčio 23-iąją, po šv. Mišių arti trijų šimtų šiauliečių susirinko į Saulės laikrodžio aikštę, iš kurios kalbomis ir dainomis buvo išlydėti į Baltijos kelio dvidešimtmečio minėjimą. Kaip ir anuomet, jie rankomis susikibo Pumpėnuose (Pasvalio raj.).
Aikštėje su gražiomis kalbomis, tautiniais rūbais ir trispalvėmis visai nederėjo tiesiai prieš kalbėtojus stovėjusi perpildyta šiukšlių dežė. Pievoje mėtėsi tušti alaus „bambaliai“.
Prie senųjų kapinių su užkandžiais buvo įsitaisęs būrelis jaunimo. „Ne, nevažiuojame. Iškylaujame“, — tarė prie alaus skardinės prisėdęs šnekus jaunikaitis ir pasiteiravo, kas čia vyksta — jei autobusai už dyka veža, gal ir iki Rokiškio “pames“?
Po tokių vaizdų laiku nuskambėjo taiklus istoriko, humanitarinio mokslų daktaro Arūno Gumuliausko pastebėjimas: vieni prieš dvidešimt metų į Baltijos kelią važiavo, kad parduotuvėse būtų daugiau maisto produktų, kiti — kad visuomenėje padarytų karjerą, treti — vardan laisvės. Jis neabejojo, kad pastarųjų buvo dauguma.
Sutartu laiku prie Saulės laikrodžio aikštės išsirikiavo šeši autobusai. Keturis buvo užsakiusi miesto Savivaldybė — šiauliečių kelionei iš administracijos direkotriaus fondo skirta apie tris tūkstančius litų.
„Šiaulių krašto“ inf.
KONTRASTAS: Saulės laikrodžio aikštėje užteko vietos ir patriotizmui, ir šiukšlėms.
KELIONĖ: Sutartu laiku prie Saulės laikrodžio aikštės išsirikiavo šeši autobusai.
KARTOS: Šiaulietė Danutė Korsakienė į kelionę išsiruošė su trylikamečiu anūku Matu. Kai vaikinui buvo treji, jį močiutė vežėsi į Baltijos kelio dešimtmetį.
PATRIOTIZMAS: Choristams užtraukus „Žemėj Lietuvos, ąžuolai žaliuos“, žmonės neraginami stojosi ir dainavo kartu.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
