Naujausios
Pagrobtieji ginklai — vėl ekspozicijoje
1991 metų sausis Šiaulių muziejininkams buvo įtemptas. „Aušros“ muziejaus darbuotojai ne tik slėpė vertingiausius eksponatus, dokumentus, bet ir sausio 15-ą dieną sulaukė nekviestų svečių, pareikalavusių Antrojo pasaulinio karo ginklų. Tik vėliau paaiškėjo, kad šie muziejiniai eksponatai pasiekė Aukščiausiąją Tarybą.
Sugrąžinti ginklai bei kiti su sausio įvykiais susiję daiktai rodomi „Aušros“ muziejaus Aušros alėjos rūmuose atidarytoje parodoje “1991 m. sausio 13-oji“.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Slėpė vertingiausius eksponatus
Prisimindama 1991-ųjų sausį, Šiaulių „Aušros“ muziejaus Naujausios istorijos sektoriaus vedėja Birutė Lukošiūtė teigia: muziejininkai prieš visus pavojus intuityviai pajunta, kad atėjo metas slėpti dokumentus, eksponatus.
Sausio 13-osios išvakarėse vertingiausi Aušros alėjos rūmų eksponatai buvo išimti iš tuomet buvusių istorinės ir etnografinės ekspozicijų, sudėti į dėžes ir užkrauti, užbarikaduoti sandėlyje. Durys užstumtos lentyna.
Labiausiai iš tų dienų intriguoja muziejuje saugotų trijų Antrojo pasaulinio karo ginklų — Degteriovo kulkosvaidžio, automato PPS ir Mosino sistemos karabino — pagrobimo istorija.
1991 metų vasario 19 dienos numeryje „Šiaulių kraštas“ rašė: “Tai įvyko sausio 15-osios vakare, praėjus vos porai dienų nuo tragiškųjų įvykių Vilniuje. Virš visos Lietuvos dar tebetvyrojo karinio perversmo grėsmė. Ją gerai jautė ir Šiaulių “Aušros“ muziejaus darbuotojai. Jie slapstė vertingiausius eksponatus, bijodami desantininkų šturmo. Nenujautė, kad šturmas įvyks būtent desantininkų metodais, tik jį vykdys anaiptol ne desantininkai.“
Buvo užrakinti
B. Lukošiūtė tą 1991-ųjų sausio 15 vakarą buvo „Aušros“ muziejaus Aušros alėjos rūmuose. Į pastatą atėję civiliai apsirengę nepažįstami vyrai pareikalavo atiduoti Antrojo pasaulinio karo ginklus.
Muziejaus darbuotojai vyrams bandė paaiškinti, jog turi susisiekti su administracija, bet atsakymas į šį prašymą buvo nutraukti telefono laidai.
Įtampa kilo. Galiausiai visi muziejininkai buvo suvaryti į vieną kabinetą ir užrakinti. Kaip tik tuo metu į muziejų užsuko tik iš Vilniaus grįžęs buvęs politinis kalinys, tremtinys, ne kartą muziejui dovanojęs eksponatus. Ir jis kartu buvo įstumtas į kabinetą.
Juodo ir balto gyvenime matęs vyras bandė paruošti išsigandusius muziejininkus: „Saugokitės! Jei per langą mes “šaškę“, kriskit ant grindų!“
„Šaškės“ niekas nemetė. Padedami likimo brolio, muziejininkai išstūmė užrakintas duris. Išsilaisvinę rado atlapas paradines laukines duris. Iš greta įsikūrusios Sąjūdžio būstinės buvo pakviesti Sąjūdžio žmonės, ant kojų sukelta policija.
Netikėti svečiai išsinešė senus, neveikiančius, pragręžtus ginklus. Anksčiau šie ginklai buvo ekspozicijoje, Atgimimo laikais perkelti į saugyklą. Kiti eksponatai nebuvo paliesti.
„Tuo metu nežinojome, kas šie vyrai. Laikas buvo labai įtemptas. Galvojome, gal provokacija, gal atėjo apsimetę sovietų kariškiai. Nežinojome, kur tuos ginklus jie naudos“, — sako B. Lukošiūtė.
Tą vakarą gaubė nežinia ir stulbinantis faktas, kad iš muziejaus išnešti muziejiniai eksponatai. Tik vėliau atėjo paaiškinimas, kad šie ginklai Aukščiausioje Taryboje naudojami mokymams. Paaiškinimą pasirašė A. Butkevičius.
Į muziejų ginklai grąžinti 1991-ųjų kovo 25-ąją: juos perdavė Šiaulių miesto policijos komisariato atstovai.
1991-ųjų balandžio 4 dieną „Šiaulių kraštas“ skaitytojams pateikė Šiaulių miesto policijos komisariato informaciją, kad byla, kuri buvo iškelta po šio įvykio, išsiųsta į Lietuvos Vidaus reikalų ministerijos tardymo valdybą.
Po dviejų dešimtmečių prisimindama šią painią istoriją, B. Lukošiūtė šypsosi: „Dabar džiaugiamės, kad šie ginklai pateko į Aukščiausią Tarybą: jie įgijo naują istoriją“.
Pagalbą siuntė lenkai
Vakar pristatytos parodos „1991 m. sausio 13-oji“ ekspozicijos siena atkartoja prie Šiaulių savivaldybės buvusias barikadas: kabo išsaugoti plakatai, ant virbų sumauti dokumentai.
B. Lukošiūtė rodo prieš du dešimtmečius vykusių įvykių liudijimus: kolegų, Lenkijos miesto Vloclaveko muziejininkų, atsiųstų siuntų deklaracijas. Sužinoję apie sausio tragediją, lenkai, nieko neklausę, vieną po kito ėmė siųsti siuntinius, kuriuose buvo maisto produktų, pramoninių ir higienos prekių: arbatos, kavos, kakavos, ryžių, makaronų, muilo, kremo, degtukų, tualetinis popieriaus...
Muziejininkė prisimena, kaip tomis dienomis buvo sujaudinti kaimyninės valstybės kolegų nuoširdumu. Telegramą su palaikymo tekstu atsiuntė Lenkijos „Solidarumo“ organizacija.
Ekspozicijoje galima išvysti tų dienų spaudą: „Šiaulių laikraštis“, “Laikas“, “Krovavoe voskresenije“, “Laisvasis Kaunas“, “Laisvas žodis“, “Laisva Lietuva“ bei Rusijoje išleistus “Nižegoroskaja jarmarka“ (Volgogrado srities Kotovo miesto laikraštis su straipsniu “Lietuva — mūsų skausmas“), “Sobesednik“.
Išsaugotas ir kreipimasis „Paskutinis Lietuvos SOS pasauliui“, ranka rašytas ir ant tuometinių Šiaulių projektavimo rūmų kabėjęs kvietimas į protesto demonstraciją.
Parodoje yra ir iš Nacionalinio muziejaus pasiskolintų eksponatų: laidotuvių vainiko juosta, prie televizijos bokšto surinktos gilzės, gynėjų drabužių, aksesuarų liekanos.
DEMONSTRACIJA: 1991 metų sausio 13-ą šiauliečiai rinkosi į demonstraciją.
SIUNTINYS: Lenkijos muziejininkų siųstose paketų deklaracijose įrašytas cukrus, kava, makaronai, sriuba.
GINKLAI: 1991 metų sausio 15 dieną iš „Aušros“ muziejaus pagrobti ginklai buvo atsidūrę Aukščiausioje Taryboje.
RAGINIMAS: Šis kvietimas į mitingą kabėjo ant Šiaulių projektavimo rūmų: „Šiandien, 12 val visi į protesto demonstraciją! Lietuva, Tu mums viena!“
BARIKADOS: Parodos „“1991 m. sausio 13-oji“ rengėja Birutė Lukošiūtė ir dailininkė Zita Šulcienė ekspozicijoje atkartojo barikadas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Jono TAMULIO nuotr.
