Pagaliau vagonas "atrado" savo vietą

Tech­ni­nės kliū­tys ko­re­ga­vo dar­bus

Va­go­no-res­to­ra­no pa­sta­ty­mo į nuo­la­ti­nę vie­tą dar­bai pra­si­dė­jo anks­ty­vą ant­ra­die­nio ryt­me­tį – šeš­tą va­lan­dą ry­to bu­vo už­da­ry­tas eis­mas Lais­vės alė­ja, ku­ria į dar­bo vie­tą at­vy­ko du bend­ro­vės "Kau­no kra­nai" kra­nai. Kiek­vie­no iš jų ke­lia­mo­ji ga­lia sie­kė 200 to­nų. Sun­kias­vo­rė tech­ni­ka at­ve­žė be­maž 120 to­nų sve­rian­tį ba­las­tą.

Prieš pra­de­dant kė­li­mo dar­bus, Sa­vi­val­dy­bės spe­cia­lis­tams te­ko ne kar­tą tar­tis ir su AB "Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai", ir su stam­bia­ga­ba­ri­čius kro­vi­nius ga­lin­čių kel­ti bend­ro­vių at­sa­kin­gais spe­cia­lis­tais.

Ne kar­tą kei­tė­si ir pla­nuo­ja­ma va­go­no pa­sta­ty­mo vie­ta. Iš pra­džių jį no­rė­ta sta­ty­ti mies­to par­ke, ta­čiau pa­ma­čius, kad va­go­no per­ve­ži­mo mies­to gat­vė­mis ir jo pa­sta­ty­mo par­ke kaš­tai bū­tų itin di­de­li, šios min­ties at­si­sa­ky­ta.

Tuo­met va­go­nui bu­vo nu­ma­ty­ta vie­ta ne­to­li ge­le­žin­ke­lio bė­gių, ša­lia ka­ri­nin­kų ra­mo­vės, ta­čiau išaiš­kė­jo, jog ši vie­ta taip pat ne­tin­ka­ma dėl ten esan­čių ko­mu­ni­ka­ci­jų, ku­rioms bū­tų te­kę reng­ti ap­sau­gas.

Be to, ši vie­ta įei­na į ge­le­žin­ke­lio ap­sau­gos zo­ną, va­go­ną bū­tų kė­lę "Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių" kra­nai, ku­rie ga­li kro­vi­nį pa­sta­ty­ti tik 20-ies met­rų at­stu­mu. Ta­da ir priim­tas spren­di­mas "pa­si­slink­ti" ar­čiau Trem­ties va­go­no.

Pa­sak vie­no iš dar­bų or­ga­ni­za­to­rių, Sa­vi­val­dy­bės Sta­ty­bos sky­riaus vy­res­nio­jo spe­cia­lis­to Vik­to­ro Šmi­to, ir tre­čią­ją vie­tą te­ko iš­sa­miai iš­tir­ti, kad ne­kliu­dy­ti po že­me esan­čių ko­mu­ni­ka­ci­jų.

"Met­ras į vie­ną ar met­ras į ki­tą pu­sę, ir mes pa­lies­tu­me ko­mu­ni­ka­ci­jas. Pa­rin­kus tin­ka­mą vie­tą, Šiau­lių re­gio­no ke­lių bend­ro­vė pa­gal rei­ka­la­vi­mus įren­gė va­go­no sto­vė­ji­mo aikš­te­lę, o "Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai" nu­tie­sė bė­gių frag­men­tą", – pa­sa­ko­jo V. Šmi­tas.

V. Šmi­to tei­gi­mu, AB "Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai" jiems da­vė dvi va­lan­das, per ku­rias vis­kas tu­rė­jo bū­ti suor­ga­ni­zuo­ta: ati­temp­tas va­go­nas, at­vy­ku­si tech­ni­ka ir įvyk­dy­ti va­go­no per­kė­li­mo nuo bė­gių į jo sto­vė­ji­mo vie­tą dar­bai.

"Jei kas nors bū­tų už­stri­gę ar su­ge­dę, vis­ką bū­tų te­kę or­ga­ni­zuo­ti iš nau­jo, o spe­cia­liai tam lai­kui at­lais­vin­tais ge­le­žin­ke­lio bė­giais vėl bū­tų ati­da­ry­tas trau­ki­nių eis­mas", – per­kė­li­mo dar­bų niuan­sus aiš­ki­no V. Šmi­tas.

Per­kė­li­mo ope­ra­ci­ja pa­vy­ko sklan­džiai

Še­še­rius me­tus stam­bia­ga­ba­ri­ti­nius kro­vi­nius ve­žio­jan­čio vai­ruo­to­jo Si­gi­to Žu­ko tei­gi­mu, jiems te­ko va­žiuo­ti nak­tį ir tai tik ga­vus spe­cia­lų lei­di­mą. Po 60 to­nų sve­rian­tiems kra­nams te­ko at­vež­ti ir pri­tvir­tin­ti be­veik tiek pat sve­rian­tį ba­las­tą.

Kad pa­tys kra­nai va­žiuo­da­mi iki vie­tos neįk­limp­tų į že­mę, jiems bu­vo nu­ties­tas plokš­čių ke­lias, įreng­tos at­ra­mos po jais.

Nors va­go­nas-res­to­ra­nas sve­ria apie 60 to­nų, o vie­no at­vy­ku­sio kra­no ke­lia­mo­ji ga­lia – 200 to­nų, vie­nu kra­nu neap­si­ri­bo­ta. Jau iš anks­to bu­vo aiš­ku, jog teks sam­dy­ti du kra­nus, kad šie ga­lė­tų va­go­ną kel­ti iš dvie­jų pu­sių.

"Ki­taip yra ri­zi­ka, kad per vi­du­rį pa­kel­tas va­go­nas ga­li trūk­ti pu­siau", – ap­ta­ri­muo­se kal­bė­jo spe­cia­lis­tai. Skir­tin­ga kra­no ke­lia­mo­ji ga­lia pri­klau­so ir nuo at­stu­mo, ku­rį ten­ka jiems įveik­ti per­ke­liant kro­vi­nį. Kuo at­stu­mas ma­žes­nis ir kuo trum­pes­nė kra­no strė­lė, tuo di­des­nį svo­rį jis ga­li kel­ti. Šiuo at­ve­ju abie­jų kra­nų strė­lės il­gis sie­kė po 60 met­rų.

S. Žu­ko tei­gi­mu, yra bu­vę at­ve­jų, kai ke­lia­mas kro­vi­nys kri­to že­myn dėl svo­rio neiš­lai­kiu­sių tvir­ti­ni­mo ele­men­tų.

"Svo­rio yra neat­lai­kiu­si ke­lia­mos bar­žos tvir­ti­ni­mo "au­sis". Kro­vi­nys nu­trū­ko, o kra­no strė­lės ly­nas kaip šo­vė į dan­gų....", – ne­sėk­min­gą kė­li­mo at­ve­jį pri­si­mi­nė S. Žu­kas ir čia pat nu­ra­mi­no – kel­ti va­go­nus jiems ne nau­jie­na – esą ne kar­tą te­ko dirb­ti Šeš­to­kų ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je, kur iš eu­ro­pi­nės vė­žės ant ta­ry­bi­nės rei­kė­da­vo per­kel­ti va­go­nus.

UAB "Kau­no kra­nai" au­to­mo­bi­li­nių kra­nų kė­li­mo dar­bų va­do­vas Eu­ge­ni­jus Vait­kus sa­kė, jog ypa­tin­gų sun­ku­mų ne­bu­vę. Tiks­liai bu­vo ap­skai­čiuo­ta, ko­kių rei­kia tro­sų, ko­kio ba­las­to, o vis­ką pui­kiai įvyk­dė pa­ty­rę vai­ruo­to­jai.

Ga­na spar­čiai ir sėk­min­gai vy­kę va­go­no-res­to­ra­no pa­kė­li­mo dar­bai pa­ro­dė, jog at­lik­ti ap­skai­čia­vi­mai bu­vo tiks­lūs ir tei­sin­gi, tad dar­bams vyk­dy­ti ne­tgi ne­pri­rei­kė pla­nuo­to lai­ko.

Pa­si­bai­gus per­kė­li­mo dar­bams, no­rin­tie­siems bu­vo su­teik­ta pro­ga užei­ti į va­go­no vi­dų.

24 met­rų il­gio va­go­ne vis­kas pa­li­kę taip, kaip prieš 30 me­tų, kai jis pra­dė­tas eksp­loa­tuo­ti (va­go­nas prieš ku­rį lai­ką bu­vo at­nau­jin­tas) – go­be­le­nu ap­trauk­tos minkš­tos ke­lei­vių sė­dy­nės, sta­le­liai, bu­fe­tas, li­ku­si ir iš­ka­ba su marš­ru­tu "Vil­nius-Mask­va", ku­riuo jis va­žiuo­da­vo.

Vir­tu­vės sky­riu­je karš­to mais­to ruo­ši­mui yra įreng­tos skys­tu ku­ru ar elekt­ra šil­do­mos kait­len­tės, o mais­to pro­duk­tų sau­go­ji­mui, pus­fab­ri­ka­čių at­šal­dy­mui ar mais­ti­nio le­do pa­ga­mi­ni­mui įreng­ta pa­tal­pa su šal­dy­tu­vais.

Bran­gi rep­re­zen­ta­ci­ja

Dau­giau nei me­tus bend­ro­vės "Fas­ma" te­ri­to­ri­jo­je sto­vė­ju­sį ir pa­ga­liau į nuo­la­ti­nę vie­tą pa­sta­ty­tą va­go­ną-res­to­ra­ną pla­nuo­ja­ma pri­tai­ky­ti rad­vi­liš­kie­čių ir mies­to sve­čių kul­tū­ri­nėms reik­mėms ir pa­vers­ti jį Rad­vi­liš­kio įvaiz­džio da­li­mi.

Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rės Jo­lan­tos Mar­gai­tie­nės tei­gi­mu, sa­vo vie­tą at­ra­dęs va­go­nas – pui­ki erd­vė ne­tra­di­ci­niams su­si­ti­ki­mams, edu­ka­ci­joms, pro­tmū­šiams, mu­zi­ki­niams va­ka­rams, kū­ry­bi­nėms dirb­tu­vėms, pa­mo­koms, ki­no sean­sams, vie­ta Rad­vi­liš­kio ge­le­žin­ke­lio is­to­ri­ją me­nan­čiai fo­tog­ra­fi­jų eks­po­zi­ci­jai.

Ko­kia veik­la ja­me bus vyk­do­ma, gal­vos Rad­vi­liš­kio mies­to kul­tū­ros cent­ro dar­buo­to­jai kar­tu su jau­ni­mo klu­bu "Mes - Jė­ga", nes jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­ja "Jau­ni­mo erd­vės" jį eksp­loa­tuo­ti at­si­sa­kė.

Auk­cio­ne įsi­gy­ta­sis va­go­nas kai­na­vo apie 31 tūks­tan­tį eu­rų, jo pa­sta­ty­mo į vie­tą dar­bai – dar 17 tūks­tan­čių. Ne už dy­ka ja­me bus įreng­ta elekt­ra, pri­ves­ti van­den­tie­kio bei nuo­te­kų ša­li­ni­mo tink­lai, iš­spręs­ti ap­šil­dy­mo rei­ka­lai.

To­dėl net ir da­bar, kai va­go­nas jau sto­vi vie­to­je, dėl di­de­lės jo įsi­gi­ji­mo kai­nos ir ne men­kes­nių per­kė­li­mo į sto­vė­ji­mo vie­tą bei pri­tai­ky­mo eksp­loa­ta­ci­jai kaš­tų, ky­la abe­jo­nių dėl pir­ki­nio tiks­lin­gu­mo.

Ir šian­dien yra abe­jo­jan­čių, ar ver­ta tiek iš­leis­ti rep­re­zen­ta­ci­jai, kai yra ki­tų svar­bių po­rei­kių?