„Pabėgę“ latviai atvėrė seną žaizdą

„Pa­bė­gę“ lat­viai at­vė­rė se­ną žaiz­dą

Ket­vir­ta­die­nį ju­bi­lie­ji­nio fes­ti­va­lio „Re­sur­re­xit“ kul­mi­na­ci­ja tu­rė­ju­si tap­ti Sven-Da­vi­do Sandst­ro­mo ora­to­ri­ja „Mes­siah“ vir­to be­pre­ce­den­čiu įvy­kiu: dėl ne­tin­ka­mos tem­pe­ra­tū­ros Šiau­lių ka­ted­ro­je pro­fsą­jun­gos spren­di­mu at­si­sa­kė gro­ti Lie­po­jos sim­fo­ni­nis or­kest­ras. Lat­vių ges­tas dar kar­tą pri­mi­nė Šiau­lių pro­ble­mą: mies­te nė­ra tin­ka­mos kon­cer­ti­nės sa­lės.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Pas­tan­gos ne­pa­dė­jo

Va­kar ra­šė­me, kad ora­to­ri­ją tu­rė­jo at­lik­ti net trys dvie­jų vals­ty­bių cho­rai (Šiau­lių vals­ty­bi­nis ka­me­ri­nis cho­ras „Po­li­fo­ni­ja“, vals­ty­bi­nis cho­ras „Vil­nius“, Lat­vi­jos vals­ty­bi­nis cho­ras „Lat­vi­ja"), gro­ti – Lie­po­jos sim­fo­ni­nis or­kest­ras, di­ri­guo­ti – vie­nas ryš­kiau­sių Lat­vi­jos di­ri­gen­tų Ma­ris Sir­mais.

Pak­lau­sy­ti kon­cer­to su­si­rin­ko pil­nu­tė­lė ka­ted­ra – per 1 000 žmo­nių. Klau­sy­to­jai bu­vo įspė­ti, kad kon­cer­tas vė­luos 15 mi­nu­čių. Joms pra­bė­gus, svei­ki­ni­mo žo­dį ta­rė kon­cer­ti­nės įstai­gos Šiau­lių vals­ty­bi­nio ka­me­ri­nio cho­ro „Po­li­fo­ni­ja“ di­rek­to­rė Ni­jo­lė Sai­mi­nin­kie­nė, Šiau­lių vys­ku­pas Eu­ge­ni­jus Bar­tu­lis. Pak­vies­ti cho­rai.

Bet kon­cer­tas ne­pra­si­dė­jo, N. Sai­mi­nin­kie­nė su­si­rin­ku­sių­jų pa­pra­šė kant­ry­bės. Po pus­va­lan­džio pra­neš­ta, kad kon­cer­tas neį­vyks: gro­ti at­si­sa­kė Lie­po­jos sim­fo­ni­nis or­kest­ras, nes tem­pe­ra­tū­ra ka­ted­ro­je ne­sie­kia +18 laips­nių.

N. Sai­mi­nin­kie­nė in­for­ma­vo, kad ka­ted­ra nuo ry­to šil­dy­ta vi­su pa­jė­gu­mu, ga­liau­siai į pa­gal­bą pūs­ti karš­tą orą pa­si­telk­ta Ka­ri­nių oro pa­jė­gų Avia­ci­jos ba­zė.

At­sis­to­ję žiū­ro­vai plo­jo di­ri­gen­tui, ku­ris su na­to­mis sto­vė­jo ne­to­li lau­ko du­rų, ir cho­rams. Per ka­ted­rą nu­vil­ni­jo „Kur gi­ria ža­liuo­ja“ – dai­nuo­ti pra­dė­jo cho­ras „Vil­nius“, pri­si­jun­gė ir „Po­li­fo­ni­ja“.

„Aš ne­ži­nau, kas da­bar bus. Imp­ro­vi­za­ci­ja, – sa­kė N. Sai­mi­nin­kie­nė. – Di­ri­gen­tas at­liks da­lį kū­ri­nio kar­tu su so­lis­tais aka­pe­la.“ Vie­ną su­trum­pin­tą ora­to­ri­jos da­lį at­li­ko cho­rai su so­lis­te Eli­na Šim­kus. Po kū­ri­nio žmo­nės ne­si­skirs­tė. Lat­vių cho­ras pa­skel­bė, kad at­liks sa­vo dai­ną.

Ga­liau­siai N. Sai­mi­nin­kie­nė in­for­ma­vo, kad iki tin­ka­mos tem­pe­ra­tū­ros trū­ko vie­no laips­nio: „Vie­na ver­tus, ne­ma­lo­nu, ki­ta – pa­ma­tė­me, ką reiš­kia pro­fsą­jun­gos. Kū­ri­nys pa­ruoš­tas, su­re­pe­tuo­tas ir čia, ir Lie­po­jo­je. Jei šis kū­ri­nys atė­jo į Lie­tu­vą, pa­si­bel­dė į šir­dis, jūs bū­ti­nai jį iš­gir­si­te. At­sip­ra­šau.“

Klau­sy­to­jai įtei­kė gė­lių di­ri­gen­tui Ma­ris Sir­mais, o kon­cer­to da­ly­viai at­si­sa­kė ho­no­ra­ro už neį­vy­ku­sį pa­si­ro­dy­mą.

Prof­są­jun­gos ga­lia

„Uni­ka­li pa­tir­tis. Net jei ir są­ly­gos ne vi­sa­da pa­lan­kios, me­no žmo­nės vi­sa­da ras­da­vo bend­rą su­si­ta­ri­mą. Or­kest­rui per re­pe­ti­ci­ją bu­vo šal­ta, sa­kė, jei sa­lė ne­pa­šils pa­kan­ka­mai, ne­gros. Apie 18 va­lan­dą tem­pe­ra­tū­ra bu­vo nor­ma­li, bet jie jau sė­dė­jo au­to­bu­se“, – va­kar sa­kė N. Sai­mi­nin­kie­nė.

Sa­ky­da­ma svei­ki­ni­mo kal­bą, fes­ti­va­lį or­ga­ni­zuo­jan­čios „Po­li­fo­ni­jos“ va­do­vė to dar ne­ži­no­jo. Kad or­kest­ras ne­gros, ne­ži­no­jo ir di­ri­gen­tas.

Die­ną prieš kon­cer­tą N. Sai­mi­nin­kie­nė iš lat­vių su­lau­kė klau­si­mo, ar ka­ted­ra šil­do­ma. At­sa­kė, kad šil­do­mos grin­dys, šil­do­ma ir iš vir­šaus. Re­pe­ti­ci­jo­je ne­gro­jo tik me­di­niai pu­čia­mie­ji or­kest­ro inst­ru­men­tai – sty­gi­niai gro­jo.

La­bai griež­tą reg­la­men­tą Lie­po­jos or­kest­ro pro­fsą­jun­ga nu­sta­tė po in­ci­den­to, kai dėl že­mos tem­pe­ra­tū­ros bu­vo su­ga­din­tas inst­ru­men­tas.

Po neį­vy­ku­sio kon­cer­to N. Sai­mi­nin­kie­nė kal­bė­jo­si su di­ri­gen­tu M. Sir­mais: „Jis sa­kė, kad pro­fsą­jun­gos me­ni­nin­kų pa­sau­ly­je la­bai stip­rė­ja. Tik mes dar ne­tu­ri­me tos tra­di­ci­jos, ei­na­me per emo­ci­jas, en­tu­ziaz­mą, per krau­ją, bet kad tik bū­tų. Jis pa­tei­kė pa­vyz­dį: di­ri­ga­vo vie­nam cho­rui Ham­bur­ge ir la­bai nu­ste­bo sce­no­je, ša­lia laip­tų, pa­ma­tęs pri­dė­tų kė­džių. Su­ži­no­jo, kad pa­gal pro­fsą­jun­gos rei­ka­la­vi­mus, žmo­nėms tu­ri bū­ti kom­for­tiš­ka, tau­so­ja­ma jų svei­ka­ta – pa­dai­na­vę 30 mi­nu­čių per kon­cer­tą tu­ri 5 mi­nu­tes pri­sės­ti. Pas mus apie to­kius da­ly­kus dar ne­gal­vo­ja­ma, pil­na me­no ko­lek­ty­vų, ku­riuo­se net pro­fsą­jun­gų nė­ra.“

Be vie­tos

Ora­to­ri­jos „Mes­siah“ re­pe­ti­ci­jos tru­ko 1,5 mė­ne­sio, re­pe­tuo­ta ne tik Šiau­liuo­se, bet ir Lie­po­jo­je su Lat­vi­jos cho­ru ir or­kest­ru.

Lie­po­jos nau­jo­jo­je kon­cer­tų sa­lė­je „Di­dy­sis gin­ta­ras“ yra ma­žo­ji ir di­džio­ji ka­me­ri­nės sa­lės, su­kel­ti vi­si or­kest­rai, vei­kia mu­zi­kos mo­kyk­la, dai­lės ga­le­ri­ja.

„Ten to­kios pro­ble­mos ne­ky­la, nes pa­gal kiek­vie­no kon­cer­to po­rei­kį yra ge­ras tech­ni­nis ap­tar­na­vi­mas. O mes bas­to­mės... Tai „Sau­lė“ be akus­ti­kos, bet su ši­lu­ma, tai ka­ted­ra su akus­ti­ka, bet be ši­lu­mos, tai „Po­li­fo­ni­jos“ ka­me­ri­nė sa­lė be iš­vaiz­dos, tai Ch. Fren­ke­lio vi­la su iš­vaiz­da, bet ne­pa­to­gus su­sės­ti. Kul­tū­ros cent­ras mo­ra­liai pa­se­nęs. Are­na la­biau skir­ta spor­tui, jos ma­žo­jo­je sa­lė­je bū­ti­nas įgar­si­ni­mas. Vi­sur kaž­kas su kaž­kuo ir kaž­kas be kaž­ko“, – vaiz­džiai įver­ti­no N. Sai­mi­nin­kie­nė.

Gal lat­viai tie­siog ap­nuo­gi­no Šiau­lių pro­ble­mą? „Iš tie­sų taip. Vil­nius ir­gi ne­tu­ri kon­cer­ti­nės sa­lės, bet mums rū­pi Šiau­liai. Tu­ri­me cho­rus, or­kest­rus, ge­rus kon­tak­tus su kai­my­nais. Bet kai ši­taip at­si­tin­ka, ga­li ir san­ty­kiai pra­dė­ti ges­ti, nu­mos į mus ran­ka.“

Fes­ti­va­lis „Re­sur­re­xit“ baig­sis sek­ma­die­nį kon­cer­tu „Nuo kla­si­kos iki džia­zo“. Ja­me da­ly­vaus Šiau­lių vals­ty­bi­nis ka­me­ri­nis cho­ras „Po­li­fo­ni­ja“, Jel­ga­vos mer­gi­nų cho­ras „Spi­go“, Šiau­lių ka­me­ri­nis or­kest­ras, pia­nis­tas Dmit­ri­jus Go­lo­va­no­vas. Kon­cer­to kul­mi­na­ci­ja – S. Dob­ro­gosz „Jazz Mass“. Di­ri­guos Li­ga Cel­ma-Kur­sie­te ir Egi­di­jus Ka­vec­kas.

„Fi­na­las bus, kon­cer­tas bus, o atei­ty­je ži­no­si­me, kad ga­li bū­ti ir taip“, – sa­ko N. Sai­mi­nin­kie­nė.

Vi­di­nės kul­tū­ros klau­si­mas

Fes­ti­va­lio „Re­sur­re­xit“ su­ma­ny­to­jas, Šiau­lių pu­čia­mų­jų or­kest­ro va­do­vas Si­gi­tas Vai­čiu­lio­nis sa­ko, kad per il­ga­me­tę fes­ti­va­lio is­to­ri­ją bu­vo pa­na­šus vie­no or­kest­ro ban­dy­mas at­si­sa­ky­ti gro­ti, bet kon­cer­tas įvy­ko.

„Vie­nas ar ki­tas laips­nis ne­le­mia. Ir iš pra­kti­kos, ir ko­le­gos sa­kė, kad kai Lie­tu­vos ka­me­ri­nis or­kest­ras kon­cer­tuo­da­vo Ita­li­jo­je, baž­ny­čios šal­tos, šil­dy­tu­vas po kiek­vie­na kė­de sto­vi ir žmo­nės gro­ja. Po­žiū­rio rei­ka­las – ga­li­ma bū­ti la­bai pre­ci­ziš­kam tai­syk­lei, ga­li­ma ki­taip pa­si­žiū­rė­ti.“

S. Vai­čiu­lio­niui su ka­me­ri­niu an­samb­liu „Ars vi­vo“ te­ko kon­cer­tuo­ti Ma­žei­kių baž­ny­čio­je, kai bu­vo la­bai šal­ta, bet su­si­rin­ko daug žmo­nių.

„Rei­kia vi­sa­da tru­pu­tį ge­ra­no­riš­ku­mo. Ži­no­ma, inst­ru­men­tai yra la­bai bran­gūs, ypač sty­gi­niai. Bet vie­nas laips­nis nie­ko ne­pa­da­ro. Jei bū­tų +5, su­pras­čiau. Ki­ta ver­tus, tai yra ne­pa­gar­ba vie­nas ki­tam. Ir Šiau­lių ka­me­ri­nio or­kest­ro mer­gai­tėms pirš­tu­kai šą­la. Ką da­ry­si.

Di­ri­guo­jant baž­ny­čio­se, la­bai šą­la di­ri­gen­to ran­kos. Bet ne­di­ri­guo­ti ir­gi nei­šei­na. Ka­ted­ra yra ka­ted­ra, tiek ne­pri­šil­dy­si“, – sa­ko S. Vai­čiu­lio­nis.

Šiau­lių pu­čia­mų­jų or­kest­ro va­do­vas ne­ma­to pro­švais­tės, kad Šiau­liuo­se at­si­ras­tų kon­cer­ti­nė sa­lė.

„Prie pir­mo­sios Ta­ry­bos bu­vo Ge­le­žin­ke­lie­čių kul­tū­ros rū­mai (da­bar – Šiau­lių uni­ver­si­te­to Tęs­ti­nių stu­di­jų ins­ti­tu­tas), rei­kė­jo mies­tui duo­ti pi­ni­gų, kad pa­re­mon­tuo­tų pa­sta­tą, bū­tų kon­cer­tų sa­lė, ku­rio­je dvi­gu­bas sim­fo­ni­nis sce­no­je tilp­tų. Akus­ti­ka bu­vo nuo­sta­bi. Ne­da­vė pi­ni­gų, pa­sta­tas sto­vi ki­taip nau­do­ja­mas. Nie­ko ste­bė­ti­na.“

„Šiau­lių kraš­tas“ ra­šė, kad šie­met ne­pa­ju­dės ir ža­dė­ta Šiau­lių kon­cer­ti­nės įstai­gos „Sau­lė“ re­konst­ruk­ci­ja – šie­met lė­šų tam ne­nu­ma­ty­ta. Vy­riau­sy­bės kan­ce­lia­ri­jos tei­gi­mu, 2018 me­tais pla­nuo­ja­ma skir­ti 946 tūks­tan­čius eu­rų, 2019 me­tais – 741 tūks­tan­tį eu­rų.

S. Vai­čiu­lio­nis sa­ko ga­lįs su­pras­ti Prem­je­ro Sau­liaus Skver­ne­lio idė­ją: už­baig­ti, kas pra­dė­ta. Bet ne­ti­ki, kad tie nu­ma­tyti dar­bai bus ir šie­met už­baig­ti. To­dėl siū­lo pa­žiū­rėti į ki­tus mies­tus.

„Pa­lan­ga tu­ri nau­ją kon­cer­tų sa­lę, ra­do pi­ni­gų. Jei­gu mies­to val­džia tik­rai no­rė­tų, ir­gi ras­tų. Čia – vi­di­nės kul­tū­ros klau­si­mas: ko­kią kul­tū­rą su sa­vi­mi at­si­ne­ša, koks po­žiū­ris į gy­ve­ni­mą“, – sa­ko mu­zi­kas.

S. Vai­čiu­lio­nis juo­kia­si: mu­zi­kan­tai yra op­ti­mis­tai, mu­zi­kuo­ja, nors net at­ly­gi­ni­mo tin­ka­mo ne­gau­na. Ir su­pran­ta, kad bet ku­ri val­džia gra­žiai šne­ka, bet iš tie­sų no­ri, kad mu­zi­kan­tai už „ačiū“ kon­cer­tuo­tų. Bet nea­be­jo­ja: kon­cer­tai ka­ted­ro­je vy­ko ir vyks, kaip ir fes­ti­va­lis „Re­sur­re­xit“.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Cho­rai, so­lis­tai, di­ri­gen­tas ne­su­lau­kė Lat­vi­jos sim­fo­ni­nio or­kest­ro.

Cho­rai klau­sy­to­jams at­li­ko ke­le­tą kū­ri­nių. Cho­ris­tes nuo šal­čio sau­go­jo pe­le­ri­nos.

Vie­nas ryš­kiau­sių Lat­vi­jos di­ri­gen­tų Ma­ris Sir­mais į ka­ted­rą atė­jo su ora­to­ri­jos par­ti­tū­ra. Kad Lie­po­jos sim­fo­ni­nis or­kest­ras ne­gros, įspė­tas ne­bu­vo.

„Jei šis kū­ri­nys atė­jo į Lie­tu­vą, pa­si­bel­dė į šir­dis, jūs bū­ti­nai jį iš­gir­si­te. At­sip­ra­šau“, – sa­kė fes­ti­va­lį „Re­sur­re­xit“ or­ga­ni­zuo­jan­čios kon­cer­ti­nės įstai­gos Šiau­lių vals­ty­bi­nio ka­me­ri­nio cho­ro „Po­li­fo­ni­ja“ va­do­vė Ni­jo­lė Sai­mi­nin­kie­nė.

Klau­sy­to­jai skirs­tė­si taip ir neiš­gir­dę ora­to­ri­jos „Mes­siah“ ("Me­si­jas").

„Po­žiū­rio rei­ka­las – ga­li­ma bū­ti la­bai pre­ci­ziš­kam tai­syk­lei, ga­li­ma ki­taip pa­si­žiū­rė­ti“, – sa­ko fes­ti­va­lio „Re­sur­re­xit“ įkvė­pė­jas maest­ro Si­gi­tas Vai­čiu­lio­nis.

Lo­re­tos KLIC­NER nuo­tr.

„Pui­ki akus­ti­ka, šiuo­lai­ki­nė pa­sta­to ar­chi­tek­tū­ra ir dau­gia­funk­cio­na­lu­mas – tai nau­jo­sios kon­cer­tų sa­lės pa­grin­di­nės ver­ty­bės“, – taip pri­sta­to­ma Lie­po­jos kon­cer­tų sa­lė „Di­dy­sis gin­ta­ras“. Ši kon­cer­tų sa­lė yra di­džiau­sia ne tik Lat­vi­jo­je, bet ir vi­so­se Bal­ti­jos ša­ly­se. Ją su­da­ro di­de­lė sim­fo­ni­nė sa­lė, ka­me­ri­nė sa­lė, eks­pe­ri­men­ti­nis mu­zi­kos klu­bas (sce­na), sa­lė „Ci­vi­ta No­va“, Lie­po­jos mu­zi­kos mo­kyk­la.