Naujausios
Pirmasis pusmetis – nuostolingas
Prieš metus Šiaulių oro uosto išnuomotame sklype orlaivių techninės priežiūros ir remonto įmonė „Aviatic MRO“ iškilmingai atidarė pastatytą modernų angarą, į kurį gali priimti techniškai aptarnauti daugelio modelių orlaivius. Per atidarymą įmonės atstovai rodė į greta esantį sklypą ir kalbėjo apie planus jame statyti dar didesnį statinį ir plėsti veiklą.
Tai kėlė džiaugsmą ir Šiaulių oro uostui. Įmonė ne tik gauna nuomą už žemės sklypus, bet ir užsidirba aptarnaudama remontuoti atskrendančius orlaivius.
Šiais metais stojo štilis. A. Kuezada neslepia, kad sulėtėjusios investuotojų veiklos apimtys kerta ir oro uostui. Pirmasis pusmetis atnešė 20 tūkstančių eurų nuostolį, nors paskutinieji ketveri metai nebuvo nuostolingi. Pernai pirmasis pusmetis taip pat buvo pelningas.
„Aviacijoje yra sezoniškumas. Nuo kovo–balandžio pradžios iki spalio mėnesio lėktuvai būna ore ir tik po spalio atvyksta dėl remonto. Šiltasis periodas yra nykus. Pas mus parkavosi 5–7 orlaiviai, naujų neatskrido. Mes užsidirbame, jei čia stovintiems orlaiviams prireikia paslaugų – kuro užpilti apskraidymui, laiptus pristumti, patampyti. Toks aptarnavimas yra minimalus, todėl pirmasis pusmetis buvo nuostolingas. Nežinia, kaip bus šiais metais, nes darbų apimtys yra žymiai sumažėjusios. Pernai pirmąjį pusmetį baigėme pelningai, judesys buvo didesnis“, – lygino direktorė.
Ji teigė, kad partneriai kalba, jog aviacija atsigauna, grįžta į 2019 metų lygį, tačiau, kad į angarą nuolat įvažiuotų ir išvažiuotų lėktuvai, taip nėra.
Direktorė sakė negirdėjusi, kad „Aviatic MRO“ būtų atsisakę savo plėtros planų, bet naujo angaro statybos dar nevyksta. Su miesto Savivaldybės vadovais yra pasirašytas ketinimų protokolas dėl sklypo įveiklinimo. A. Kuezada sako, kad partneriai ieško investuotojų. Žadėjo daugiau pranešti apie savo planus spalio mėnesį.
„Mes jų ir nespaudžiame, nes puikiai suprantame, ką tai reiškia pritraukti investuotojų – mums patiems sudėtinga tai padaryti“, – sakė ponia Aurelija.
Šiaulių oro uoste planavusi pradėti veiklą stambi Izraelio aviacijos įrangos gamintoja savo veiklos čia nepradėjo. Į oro uostą birželį buvo atvykusi Japonijos įmonės delegacija, domėjosi galimybe statyti papildomus angarus. Direktorė mano, kad vienas iš šių investuotojų bendradarbiaus su partneriais.
Trūksta sandėlių
A. Kuezada pažymi, kad krovinių trūksta ne tik Šiaulių oro uostui. Ji dirba Lietuvos nacionalinės logistų ir ekspeditorių asociacijos prezidiume ir tikina, kad visi didieji logistai skundžiasi krovinių trūkumu.
Nauja kryptis – Norvegija, kurioje prigaudoma daug žuvies. Išbraukus iš žuvies ir jūros gėrybių rinkos Rusiją, padidintos kvotos norvegams, o jie ieško, kaip išgabenti krovinius oro transportu.
Tačiau Šiaulių oro uostas neturi patalpų, kuriose galėtų sandėliuoti žuvį. Šaldymo konteineris yra vienas, jame telpa tik 5–7 tonos produkcijos. Direktorė mano, kad statyti dar ir savo sandėlius verslo įmonėms neapsimoka.
„Save pardavinėji, sakai, kad tokia galimybė yra, klausimas, ar jie pasirašys tokiam projektui. Sandėlių Europoje trūksta. Oro uosto reikalas yra pastatyti tokį sandėlį, tačiau tai yra labai brangu. Mes lėšų tam neturime, Savivaldybė turi savo prioritetų. Čia vienintelis variantas – rasti investuotoją, kuris tą sandėlį prie perono pastatytų“, – sunkiai pasiekiamą tikslą mato vadovė.
Oro uostą paliko investuotojai, rasti naujų – sudėtinga
Nuo rugsėjo 1 dienos oro uostą palieka investuotojas „JC Aero“, nutraukęs investicijų sutartį. Jis gavo galimybę plėstis šalia Vilniaus oro uosto. Nors trejus metus mokėjo žemės nuomos mokestį, bet veiklos nevykdė. Atskraidindavo savo lėktuvus linijiniam aptarnavimui.
Oro uostas skelbs sklypo nuomą iš naujo, tačiau investuotojų pritraukti yra sudėtinga. Įmonė taip pat nuomoja sklypą šalia oro uosto tvoros, kuriame turi viziją pasistatyti logistikos centrą, sandėliavimo patalpas.
„Strategiškai sklypas yra geroje vietoje, puikus privažiavimas iki kelių tinklo, yra geležinkelio vėžė, bet verslas, matyt, kitaip mato, visi skaičiuoja, mato rizikas“, – sako ponia Aurelija.
Dėl karo Ukrainoje pasikeitė oro maršrutai. Skrydžiai per Rusijos oro erdvę nutraukti. Į Lietuvą orlaiviai skrenda arba per šiaurinę, arba per pietinę Europos dalį, dėl to skrydžio laikas pailgėjo 2 valandomis.
„Visi skaičiuoja: ir klientas, kuris prekę turi, ir logistas, kuris organizuoja prekės kelią, ir avialinijos. Lietuva, Latvija, Estija dabar yra nedėkingoje vietoje. Kitas dalykas – mes su Kinija negalime jokių reikalų turėti. Mūsų valstybė nusprendė su Kinija jokių logistinių santykių neturėti. Be to, mūsų oro uostas negali priimti lėktuvų su kiniška registracija dėl karinės bazės ir NATO misijos, nes Kinija mums yra nacionalinio saugumo prasme nedraugiška šalis. Apie 40 procentų logistikos apimčių yra kritusios. Dėl karo Ukrainoje niekas nenori su mumis turėti reikalų, nors ir supranta, kad mes kol kas esame apsaugoti, turime apsaugotą dangų. Investuotojui kitaip atrodo, jis nenori rizikuoti“, – iššūkius vardija A. Kuezada.
Naujo keleivių terminalo planai atidėti neribotam laikui
Iki 2025 metų kovo 4 dienos Šiaulių oro uostas turi keleivių terminalo ir administracinių patalpų panaudos sutartį su Krašto apsaugos ministerija. Panaudą pratęsti draudžia įstatymai. Ne kartą buvo kalbama apie tai, kad Šiaulių oro uostui reikia naujo terminalo toje aerodromo pusėje, kurioje vyksta civilinio oro uosto veikla. Dabar važiuojant į oro uosto peroną tenka kirsti karinį aerodromą, laukti leidimo pervažiuoti pakilimo taką.
Tačiau panašu, kad naujo terminalo planai bent jau kuriam laikui yra palaidoti. Su KAM susitarta, kad, pasibaigus patalpų panaudai, oro uostas iš ministerijos jas nuomosis. Laukiama, kada Aviacijos bazė skelbs nuomos konkursą. Nors pastatas yra neefektyvus, naujos statybos atidėtos neribotam laikui. Anot vadovės, racionalumas atsimuša į finansus.
Dabartinį pastatą, kuriame įkurtas ir keleivių terminalas, oro uostas dalijasi su kariuomene. Pirmame aukšte įsikūrusi muitinė, antrame – keleivių terminalas.
Direktorė neneigė, kad būtų gerai turėti naują terminalą ir viliasi, kad kada nors oro uostas galės pereiti į keleivių skrydžių segmentą. Pavyzdžiui, priimti čarterinius skrydžius sezono metu. Toks poreikis yra, tačiau keleivių terminalui reikia kokybiškesnio ir didesnio pralaidumo.
„Viskas remiasi į pinigus. Valstybės lėšų tam negautume, nes požiūris yra toks: čia Savivaldybės įmonė, tegul ji ir rūpinasi. Nebent pavyktų konsoliduoti regiono savivaldybių finansus. Toks pamąstymas, kurio dar garsiai neįvardijome, yra. Bandėme terminalą per regiono strateginius dokumentus prastumti, bet neradome teisinio pagrindo“, – komentavo A. Kuezada.
Neliko Aviacijos saugumo tarnybos vadovo
Dar viena bėda ištiko oro uostą. Jo komandą paliko Aviacijos saugumo tarnybos vadovas. Paskelbtas konkursas į šias pareigas, tačiau tokiam specialistui keliami labai specifiniai reikalavimai, kuriuos nustato Transporto kompetencijų agentūra, o oro uosto galimas pasiūlyti darbo užmokestis – nekonkurencingas.
A. Kuezada pažymi, kad Šiauliuose ar šalia Šiaulių rasti žmogų, kuris turėtų aviacijos saugumo patirties, gerai mokėtų anglų kalbą, būtų IT raštingas, turintis kitokių kompetencijų, labai sunku. Oro uostus prižiūrinti institucija reikalauja, kad toks specialistas oro uoste būtų. Aviacijos saugumo programa, kurią vykdo oro uosto Aviacijos saugumo tarnyba, yra slapta.
Direktorė pasakojo, kad pora žmonių skambino, tačiau jų netenkina siūlomas atlyginimas. Bandomuoju 3 mėnesių laikotarpiu oro uostas mokėtų pareiginę algą beveik 2 000 eurų prieš mokesčius.
Šiuo metu oro uoste dirba 14 darbuotojų. Vadovė sako, kad kol perone nėra didelio judėjimo, tiek žmonių užtenka. Oficialiai yra registruoti 4 aviacijos saugumo postai. Ten turėtų 4 žmonės sėdėti nuolat. Jei atsiranda daugiau darbų, jie eina į peroną aptarnauti orlaivių: atstumti laiptus, generatorių užkurti, kuro užpilti. Jei veiklos apimtys padidėtų, žmonių trūktų.
