Naujausios
„Šiaulių“ rezultatai blogiausi, pinigai – didžiausi
Taryba patvirtino 2021 metų Šiaulių miesto reprezentacinių renginių sąrašą. Jame – 21 sporto, kultūros ir švietimo renginys. Suteikimas reprezentacinio renginio statusą garantuoja organizatoriams jo finansavimą iš miesto biudžeto.
Politikams klausimą sukėlė renginys – Lietuvos krepšinio lyga ir Karaliaus Mindaugo taurė, kurio vykdytoju įrašytas krepšinio klubas „Šiauliai“.
Opozicijai užkliuvo tai, kad klubas nėra šių turnyrų organizatorius, todėl miesto biudžeto lėšos negali būti jam skirtos.
„Be jūsų minimų klubų nebūtų galima suorganizuoti nei krepšinio lygos nei UEFA varžybų Šiauliuose. Tai mes ir traktuojame, kad šie klubai yra atsakingi už būtent tos dalies, kuri vyksta Šiauliuose organizavimą, ir tai galima pripažinti reprezentaciniu renginiu“, – paaiškino Žmonių gerovės ir ugdymo departamento direktorė Asta Lesauskienė.
Ji informavo, kad šįmet buvo gautos 27 organizatorių paraiškos įtraukti į sąrašą. Visi jie atitiko kriterijus, tačiau komisija nusprendė sąrašo neplėsti ir jame palikti tuos pačius renginius.
Karštai diskutuota dėl „Šiaulių“ krepšinio klubo.
„Ar dabartinė klubo situacija ir prieš dvejus metus buvusi reprezentuoja Šiaulių miestą, kai „Šiaulių“ klubas su penktu biudžetu LKL užima paskutines vietas. Prašiau direktoriaus pateikti ataskaitą, kaip Savivaldybė – klubo dalininkai – dalyvauja klubo veikloje, kur išleidžiami mūsų skiriami pakankamai dideli pinigai? Atsakyta, kad klubas aplankė kažkokius vaikučius, sužaidė varžybose ir nuėjo į šokolado fabriką „Rūta“. Ar tikslingai skiriame lėšas, visiškai nesidomėdami, kur tos lėšos yra išleidžiamos“, – klausė Marijus Velička.
Jam pritarė ir kiti opozicijos atstovai.
“ Nesvarbu, kaip besisektų, suma nekinta. Kitur, jeigu nepasieki rezultatų, negausi finansavimo. Dabar į tai visiškai nėra atsižvelgiama. Tiesiog atitinka kažkokius formalius kriterijus... Tai nėra Šiaulių reprezentacinis renginys. Ypač, kai pandemijos metu nebesurenka reikiamo žiūrovų skaičiaus“, – kalbėjo olimpinis medalininkas Aurimas Lankas.
Meras Artūras Visockas atkreipė dėmesį, kad klubas turi ir 29 privačius rėmėjus, kurie mano, kad klubas yra reikalingas.
M. Šiurkus priminė, kad netiesiogiai Savivaldybė paremia klubą daug didesne suma, nes atleidžia nuo nekilnojamojo turto ir kitų mokesčių privačius klubo rėmėjus.
„Esam tradicijos įkaitai. Sutinku, kad klubas išgyvena krizę, bet yra faktas, kad mes sprendžiame tą krizę. Klausimas, ar mes paimame viską ir ištaškom – ir nebelieka Šiauliuose krepšinio“, – retoriškai klausė Gintautas Lukošaitis.
M. Michalenko priminė, kad dėl to pasaulis suktis nesustotų, klubai nuolat kuriasi ir išnyksta.
Meras pritarė, kad rezultatų iš „Šiaulių“ klubo reikia. Pakeistas klubo direktorius ir jam iškeltas tikslas – siekti geresnių rezultatų.
Merui sunku kažką nuveikti, nes klubo treneris Antanas Sireika yra Tarybos narys, išrinktas su A. Visocko sąrašu. Kaip ir praėjusioje kadencijoje kelis mėnesius dirbęs dabartinis klubo sporto direktorius Mindaugas Žukauskas.
„Rezultatas turi būti iškeltas, ir jei jis yra pasiektas, jis reprezentuoja miestą, jei ne – dereprezentuoja“, – nukirto M. Velička.
Tarybos nariai nekalbėjo apie konkrečias sumas. A. Lesauskienė vėliau patikslino, kad klubo reprezentaciniams renginiams šiems metams buvo skirta 350 tūkstančių eurų, nors klubas prašė 400 tūkstančių. Tačiau metų pabaigoje paprašė dar 50 tūkstančių. Anot departamento vadovės, kadangi dėl pandemijos buvo neįvykusių reprezentacinių renginių, susitaupė lėšos, tai Administracija ir surado tuos pinigus.
Šįmet klubas nepasikuklino – paprašė 520 tūkstančių eurų ir tai būtų daugiau nei pusė viso klubo, su 29 rėmėjais, biudžeto.
Atliekas rūšiuosime labiau, o mokėsime – brangiau?
Taryba pritarė, kad būtų įgyvendinamas projektas „Rūšiuojamuoju būdu surinktų maisto/virtuvės atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas Šiaulių regione“, bei teikiama paraiška gauti 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijas. Projektą įgyvendins Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras.
Direktorius Žilvinas Šilgalis paaiškino, kad įgyvendinus šį projektą prie daugiabučių namų atsiras nauji 120 litrų talpos konteineriai su specialiu dangčiu, sulaikančiu kvapą, į kurį bus metamos maisto atliekos. Joms rinkti gyventojai turės naudoti atskirus kibirėlius ir specialius suyrančius maišelius. Specialus transportas ne rečiau kaip du kartus per savaitę šias atliekas išveš į įrenginius, kur bus gaminamas kompostas, realizuojamas rinkoje. Skaičiuojama, kad per metus kiekvienas miesto gyventojas sukaups iki 50 kilogramų tokių atliekų.
Opozicijos atstovai klausė, kiek kainuos infrastruktūra, ar tai guls ant mokesčių mokėtojų pečių? Siūlė sukurti rūšiavimo motyvacinę sistemą, nes didelė dalis daugiabučių gyventojų dar nerūšiuoja atliekų.
Ž. Šilgalis paaiškino, kad maisto atliekas rinkti atskirai yra reikalaujama ES direktyvoje. Didieji miestai pagal valstybės planus tai jau turėjo pradėti daryti nuo 2019 metų. Nuo 2023 metų visoje Lietuvoje maisto atliekos turės būti rūšiuojamos atskirai. Lėšos numatytos ir žmonių švietimui.
Jis patvirtino, kad ne visos savivaldybės sutinka imtis šio projekto. pavyzdžiui, Kaunas ruošiasi visas atliekas deginti, tai irgi laikoma perdirbimu.
Individualios valdos maisto atliekas rūšiuoja žaliųjų atliekų konteineriuose. Merui kilo klausimas, kodėl negalima rinkti maisto atliekas taip, kad tai kainuotų mažiausiai, ir vežti ten, kur yra lapai, šakos.
„Jei pabandysit žaisti tą kokybišką kompostą, jį pagaminti mums kainuos kokius penkis kartus brangiau, nei pardavinėsit. Ir kodėl mes turėtume tai daryti, žinodami, kad taip bus. Tam nereikia didelio proto, didelių studijų. Tai akivaizdu. Jei nebus tokių kiekių, dar ir europines lėšas reikės grąžinti“, – piktinosi meras, tačiau vis dėlto kvietė politikus balsuoti už projektą, nes nori palaikyti kolegas merus, kurių savivaldybės jau tam pritarė.
„Gyventojams šiukšlių išvežimas brangs – specialus pervežimas, konteinerių plovimas ir jų priežiūra, kitos paslaugos. Kvapai vasarą, ir su tuo jau susiduria Alytus. Rūšiavimas nesiekia 7 procentų. Realiai surinksime 7 procetus nuo 50 kilogramų. Rūšiuoja tik individualūs namai“, – perspėjo M. Velička, įsigilinęs į kitų savivaldybių patirtį.
Milijonas eurų – tik klaida
Taryba kitiems metams numatė papildomą milijoną eurų būsimo nakvynės namų pastato Tiesos gatvėje remontui. Rašyta, kad remonto kaina nuo žadėto 700–800 tūkstančių eurų išaugo iki dviejų milijonų.
Savivaldybės vadovai pripažino, kad pradinis skaičiavimas buvo netikslus.
M. Šiurkus akcentavo, kad įgyvendinus projektą, turėsime naują bendrabutį. Yra žmonių, kurie nakvynės namuose gyvena 12 metų ir siūlė pakalbėti apie turinį bei elgtis efektyviau.
„Įvyko skaičiavimo klaida. Praradę milijoną, atsivedame 55 milijonų investiciją (Lietuvos kariuomenės). Kaip išvengti tų klaidų, reikia labai pagalvoti. Nemalonu, kai spauda rašo, direktoriui reikia pasirašyti sutartį. Tiek direktorius, tiek aš pasitikėjau tuo skaičiumi. Ką daryti? Atleisti tuos specialistus, direktorių, ar mane atleisti? Tiesiog įvyko, kas įvyko“, – sakė A. Visockas.
