Naujausios
Opozicija galanda dantis į žemę
Šiaulių rajono taryboje pirmą kartą per šią kadenciją susikirto valdančioji dauguma ir opozicija. Ketvirtadienio posėdyje svarstant sumažintą 2016 metams žemės mokestį opozicija pagalando dantis į valdančiuosius: „mecenato pinigus, išdalytus labdarai“, norima susigrąžinti per žemės mokestį.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Suinteresuoti beveik visi
Prieš svarstant klausimą dėl žemės mokesčių tarifų nustatymo 2016 metams rajono meras Antanas Bezaras paprašė pakelti rankas tų, kurie turi žemės ir gali būti suinteresuoti dėl žemės mokesčio.
Iš 23 posėdyje dalyvavusių Tarybos narių pakilo 17 rankų. Vieni turi žemės ūkio paskirties žemės, kiti posodybinius sklypus, tad suinteresuota – dauguma Tarybos narių.
Kad neiškiltų interesų konfliktas, suinteresuotieji iš esmės turi nusišalinti nuo klausimo sprendimo, tačiau akivaizdu, kad tada nebeliktų kvorumo, ir šio klausimo neįmanoma būtų priimti niekada.
Meras A. Bezaras pasiūlė šį klausimą svarstyti bendru sutarimu iš esmės, kad būtų išvengta interesų konflikto.
20 procentų mažesni tarifai
Klausimą dėl žemės mokesčių tarifų nustatymo 2016 metams Tarybai pristatęs Ekonomikos ir verslo plėtros skyriaus vedėjas Algirdas Baikauskas išdėstė: sumažinti tarifai ateinantiems metams, kurie yra skaičiuojami procentais nuo žemės mokestinės vertės.
Sprendimo projekte nurodyta, kad 2016 metams siūloma žemės ūkio paskirties ir kitos paskirties žemei – gyvenamųjų pastatų teritorijų, komercinės bei pramonės ir sandėliavimo paskirties objektų teritorijų – nustatyti tokius mokesčio tarifus: žemės ūkio (mėgėjų sodų) žemei – 0,27 procento, kitos paskirties žemei (naudingųjų iškasenų teritorijų, krašto apsaugos objektų) – 3,5 procento. Už nenaudojamą (apleistą) visų paskirčių žemę – 4,0 procentai.
Taip pat projekto sprendime numatyta nustatyti neapmokestinamus žemės mokesčiu žemės sklypų dydžius: iki 1,5 hektaro ploto kaimo vietovėje ir iki 0,10 hektaro ploto Kuršėnų mieste.
Opozicija iš karto reagavo: pasiūlė lengvatų teikti ir kaimo trihektarininkams, o ne tik iki pusantro hektaro žemės turintiems kaimo vietovėje.
Visi minėti tarifai, lyginant su 2014–2015 metais, yra sumažinti 20 procentų ir dėl to opozicijai kilo įtarimų, kad į biudžetą nepateks ženkli suma pinigų. Opozicija siūlė palikti ne mažesnius, nei buvo numatyta 2015 metams žemės mokesčio tarifus.
Tarifai mažesni – bet surinks daugiau?
„Įvertinant tai, kad su euro įvedimu žemės vertė yra pakilusi, todėl mokestis gali būti padidėjęs, lyginant su šiais metais“, – opozicijai atsikirto Tarybos narys „valstietis“ Arūnas Grubliauskis.
Jam pritarė ir A. Baikauskas: „Žemės mokesčio surinkimas į biudžetą už 2014 metus buvo įvykdytas 140 procentų nuo planuotos sumos ir yra lygi 624 tūkstančiams eurų. 2015 ir 2016 metais, planuojama, šio mokesčio bus surinkta apie 700 tūkstančių eurų.“
A. Baikauskas vardijo, kad rajone žemės mokesčio tarifų įvairiems žemės paskirties tipams yra sukurta lanksti, išskaidyta sistema, verčių zonos.
„Viena yra tarifas, o visai kas kita – mokesčių surinkimas. Įvertinus mokesčių apskaičiavimo tvarką, mokesčių Savivaldybė surinks tiek pat arba net šiek tiek daugiau nei 2015 metais, nors tarifai ir mažesni“, – vertino vedėjas A. Baikauskas.
Kritikavo „buldozerinį“ būdą
Į tribūną pasiprašė Tarybos narys socialdemokratas, Kontrolės komiteto pirmininkas Laisvūnas Neimanas. „Yra vyrų, kurie turi dideles žemės valdas ir nori savo išleistus labdarai, „tipo, geriems darbams“ pinigus susigrąžinti per paprastą dalyką – žemės mokestį“, – rėžė opozicijos atstovas L. Neimanas. Žodžiai buvo skirti Tarybos nariui Ramūnui Karbauskiui.
L. Neimanas tęsė, kad yra svarbesnių darbų rajone: užsitęsusi vienos gimnazijos renovacija, algos Savivaldybės darbuotojams seniai nekeltos, nėra pinigų rajono Kultūros namams baigti rekonstruoti.
„Ir mes nenorim truputėlį daugiau gauti į biudžetą pinigų? O mes mažiname pagrindinį biudžeto pajamų šaltinį – žemės mokestį net dar nepradėję dorai dirbti šioje kadencijoje, o jau susidūrę su didelėmis finansavimo problemomis“, – tikino L. Neimanas.
Jis ironizavo: „Jeigu jau taip smarkiai norime susigrąžinti tas investicijas, tai gal darykime ne tokiu buldozeriniu būdu, o praėjus tam tikram laikui.“
13 prieš 8
Už tai, kad būtų sumažintas 2016 metams žemės mokesčio tarifas, balsavo 13 Tarybos narių: 9 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos nariai – Aurelija Rapševičienė, Martynas Rusteika, Rymantas Norkus, Darius Ramančionis, Judita Šakočiuvienė, Greičius Česlovas, Vaida Gricienė, Arūnas Grubliauskis, Antanas Bezaras, 2 Lietuvos liberalų sąjūdžio nariai – Darius Krištaponis ir Algis Mačiulis bei 2 Darbo partijos nariai – Artūras Dunauskas ir Ingrida Volosova.
„Prieš“ balsavo 8 Tarybos nariai – socialdemokratai Laisvūnas Neimanas, Irena Laurinaitienė, Algirdas Jonas Vertelis, Rolandas Tamošaitis, Algimantas Gaubas, konservatoriai – Vaclovas Motiejūnas ir Pranas Andruškevičius bei „Tvarkos ir teisingumo“ partijos narys Kęstutis Lukšas.
Susilaikė „liberalsąjūdietė“ Regina Rupšienė.
„Valstietis“ R. Karbauskis dėl šio klausimo iš viso nebalsavo – ties jo pavarde balsavimų lentelėje liko baltas brūkšnys.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
„BULDOZERIS": Socialdemokratas Laisvūnas Neimanas įkando valdantiesiems, kad šie per daug skuba įjungti „buldozerį“, nors galėtų palaukti su žemės mokesčio klausimu.
MATEMATIKA: Savivaldybės Ekonomikos ir verslo plėtros skyriaus vedėjas Algirdas Baikauskas teigė, kad svarbiau yra ne sumažintas tarifas, o kiek mokesčių apskritai bus surinkta.
ŽEMVALDŽIAI: Kad nekiltų viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktas dėl žemės mokesčio nustatymo, rajono Tarybos narių buvo paprašyta pakelti rankas, kas turi žemės. Pakilo daugumos Tarybos narių rankos.
