Naujausios
Olimpinis baseinas — išbandymas politikams
Šiauliuose planuojamas statyti olimpinių standartų baseinas įstrigo — politikai užsispyrė dėl 30 arų žemės gabalo. Pastačius tokį baseiną, Šiauliai turėtų dar vieną modernų sporto objektą, kurio teigiamą įtaką pajustų ir sportininkai, ir verslas, pagerėtų miesto įvaizdis.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Metų kova dėl baseino
Praeitą savaitę Šiaulių savivaldybėje virė nervų karas dėl detaliųjų planų Šiaulių arenos prieigose. Architektas Algimantas Černiauskas viešam svarstymui pristatė žemės sklypo J. Jablonskio gatvėje 10 detalųjį planą, kur norima statyti baseiną bei 48 metrų aukščio viešbutį.
Detaliojo plano užsakovas — UAB „NCC titanas“. Bendrovės planuose buvo statyti olimpinius standartus atitinkantį baseiną: 50 metrų ilgio, su dešimčia plaukimo takelių. Tačiau beveik 71 aro sklype, kurį bendrovė turi išsinuomojusi aukciono būdu, toks baseinas niekaip netelpa. Tokiame plote telpa tik penkių takelių baseinas, kokių Šiauliai jau turi.
Statytojai ne kartą kreipėsi į Savivaldybę, Miesto ūkio ir plėtros komitetą, kad būtų leista išsinuomoti šalia esantį beveik 30 arų sklypą, kurį patikėjimo teise valdo Savivaldybė. Tik prijungus šį sklypą, tilptų olimpinis baseinas.
Tačiau politikai sklypo prijungimui aktyviai pasipriešino. A. Černiauskas viešam svarstymui galėjo pristatyti tik detalųjį planą, kuriame nubraižytas mažasis baseinas — toks, koks telpa turimame sklype. „Bet ar toks baseinas labiau reikalingas Šiauliams?“, — svarstė A. Černiauskas.
„Prijungti sklypą nėra jokių juridinių kliūčių. Aš tą tiksliai išsiaiškinau“, — pabrėžė architektas A. Černiauskas, stebėdamasis, kodėl politikai užsispyrė neleisti prijungti sklypo, kuris šiuo metu yra laisvas ir į jį niekas viešai nepretenduoja.
Įkaitai ir gyventojai
Dėl mažojo baseino statybos į kovą kilo ir neseniai butus naujame daugiabutyje, kuris ribojasi su „NCC titanas“ nuomojamu sklypu, nusipirkę gyventojai.
Paukščių tako 2a, 1— 3— 5— 7 namų bendrijų nariai piktinosi, kad dėl mažojo baseino, kuris miestui naudos vis tiek neatneštų, jų gyvenimo sąlygos žymiai pablogėtų. Maždaug penkiaaukščio pastato aukščio baseinas būtų pastatytas tiesiai prieš daugiabučio langus — vos penkiolikos metrų atstumu.
Prieš langus išdygtų aklina siena, gaustų ventiliatoriai, sklistų baseine naudojamų cheminių medžiagų kvapas — dėl to dar sumažėtų jų naujos statybos butų kainos. O dėl didžiojo baseino, jeigu būtų leista prijungti laisvą 30 arų sklypą, priekaištų jie neturėtų, nes jis stovėtų atokiau namo. Bendrijų atstovai įteikė kelis protesto laiškus miesto vadovams.
Sportininkams baseinas — būtinybė
Šiaulių Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Petraitis neabejoja, kad Šiauliams toks baseinas — būtinybė. „Šiauliai turi aukšto mesitriškumo pasiekusių plaukikų. Vien jau tai, kad šiaulietis plaukikas Paulius Viktoravičius važiuoja į Pekino olimpiadą, rodo, kad Šiauliai gali išauginti gabių plaukikų, yra daug gabaus jaunimo, kurių rezultatus pamatysime ateityje. Bet neturime kur jų auginti — Šiaulių plaukimo meistrai treniruotis važiuoja į Anykščius, Alytus baigia įsirengti puikų baseiną, o Šiauliai neturi“, — dėstė K. Petraitis.
K. Petraičio teigimu, Lietuvoje sporto bazių plėtra, dėl bendros šalies ekonominės situacijos, yra gana sudėtinga. Daugelyje pasaulio šalių, pasak K. Petraičio, baseinai, sporto bazės išlaikomi iš biudžeto, kadangi „baseinų verslas, tai ne kokia komercinė parduotuvė“.
K. Petraitį stebina, kad verslininkai, kurie nori, kad Šiauliuose būtų olipinio lygio baseinas, yra stumdomi. „Argi adekvatu — dėl 30 arų sklypo, sužlugdyti darbą, kad Šiauliuose atsirastų geras baseinas? Verslininkas, statydamas baseiną, ir taip rizikuoja savo pinigais“, — sakė K. Petraitis.
PLANAS: Architektas Černiauskas dūrė į vietą, kurioje niekaip netelpa olimpinis baseinas, o kairėje pusėje besiribojančio sklypo politikai prijungti neleidžia.
Architektas pasakė perdaug
„Prijungti sklypą, kad Šiauliai turėtų normalų olimpinį baseiną, — politikų etikos, interesų išbandymas. Aktyviausiai pasipriešino Miesto ūkio ir plėtros komitetas. Pasakiau ir taip per daug“, — paaiškino architektas A. Černiauskas.
Detaliųjų planų svarstyme nedalyvavo aktyviai pasipriešinęs sklypo prijungimui Miesto ūkio ir plėtros komiteto pirmininkas Stasys Grigaliūnas. Architekto ir kaimyninių daugiabučių gyventojų priekaištų klausėsi du komiteto nariai Edvardas Peleckas ir Andrius Šedžius. Abu politikai spėliojo, ar prijungus sklypą neišaugtų statybų bendrovės interesai pastatyti dar ką nors, ko dabar nėra numatyta detaliajame plane.
Architektas A. Černiauskas politikams paaiškino: prijungus sklypą ir „patraukus“ baseiną, atsirastų jungiamasis pastatas tarp baseino ir planuojamo viešbučio, tačiau jis tebūtų dviejų aukštų. Daugiabučio namo gyventojai tokiam neaukštam statiniui, pasak architekto,neprieštarautų.
Politikai galiausiai sutiko, kad bendrovė dar kartą Miesto ūkio ir plėtros komitetui teiktų prašymą leisti prijungti sklypą.
„Jeigu dėl normalaus baseino, galbūt ir galima būtų leisti“, — svarstė A. Šedžius.
E. Peleckas numojo ranka: „Žinau aš tuos jų planus“.
Interesai blokuoja miesto perspektyvą
„NCC titanas“ generalinis direktorius Stanislovas Valius tiesiai šviesiai išdėstė savo planus ir interesus: ir bendrovei, ir miestui naudinga turėti tokios kategorijos baseiną. Bendrovė turi lėšų ir norų statyti, to kol kas neturi Savivaldybė.
„Tai visiškai normalus verslo planas. Mes jau dabar turime ir partnerius, kurie organizuotų kitų šalių plaukikų treniruotes Šiauliuose, jeigu būtų pastatytas normalus baseinas, šalia bus viešbutis, konferencijų salės. Užsieniečiams sportininkams būtų naudingiau atvažiuoti treniruotis į Šiaulius, nes pas mus, ne paslaptis, kol kas yra pigiau. Reikės miesto plaukikams treniruotis — prašom, visos galimybės. Čia galėtų vykti tarptautinio lygio varžybos. Bet jeigu kažkam geriau, kad Šiauliai nepatektų į tarptautinius vandenis, kursime kitą projektą. Idėjų turime“, — sakė S. Valius.
„NCC titanas“ vadovas S. Valius stebėjosi, kodėl užkertama išvystyta idėja išplėtoti teritorijoje šalia Šiaulių arenos pramogų, sporto, laisvalaikio kvartalą. “Kažkam geriau pelkes ir karklynus laikyti ir taip žlugdyti miesto perspektyvą. Viena arena neištemps Šiaulių iki patrauklaus, perspektyvaus miesto lygio. Nors Šiauliams yra visos galimybės tokiu miestu tapti. Sunku suvokti, kodėl taip kenkiama miestui, kokį interesą atstovauja politikai“, — stebėjosi S. Valius.
KOMENTARAS
Baseinas — pliusas
Rimundas DOMARKAS, Šiaulių savivaldybės administracijos direktorius :
— Baseinas būtų pliusas miestui. Šiauliai negreitai turės galimybę už biudžeto lėšas pasistatyti tokio lygio baseiną. Areną juk irgi pasistatėme ne už miesto pinigus, Savivaldybė dabar prisideda pinigais, bet miestas turi objektą, kuriuo galime didžiuotis, dėl jos miestas tapo patrauklesnis. Baseinas šiandien nėra tas verslas, kuris staigiai atsipirktų. O kiek Savivaldybė rastų lėšų nuomoti baseiną? Manau, kad bent pagrindinėms sportininkų grupėms treniruotis surastume pinigų.
Baseinas miestui reikalingas, o verslas mums kelia vienintelę sąlygą — jiems trūksta žemės, reikia šalia esančio sklypo.
Reikia surasti receptą, kaip suderinti verslo ir miesto interesus, kokiomis sąlygomis ten galėtų treniruotis mūsų sportininkai, šiauliečių vaikai. Manau, kad verta derėtis, sverti, skaičiuoti, o mes vis varžomės, kas garsiau sušauks.
CITATA
„Prijungti sklypą, kad Šiauliai turėtų normalų olimpinį baseiną, — politikų etikos, interesų išbandymas. Aktyviausiai pasipriešino Miesto ūkio ir plėtros komitetas
PROTESTAS: Paukščių tako naujos statybos daugiabučių gyventojai tikino „perkandę“, kodėl politikai užsispyrė ir pažadėjo kovoti iki galo ir dėl savo ir dėl miesto interesų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
ŽEMĖ: Tarp Šiaulių arenos ir daugiabučių namų norima statyti olimpinės kategorijos baseiną. Tokios kategorijos baseinas išeitų tik prijungus tolumoje matomą beveik 30 arų Savivaldybės žemės sklypą prie jau turimo 71 aro.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
MAKETAS: Pagal architekto Algimanto Černiausko maketą, tarp arenos ir daugiabučių turėtų atsirasti aukštuminis viešbutis, o olimpinis baseinas tilptų tik tada, jeigu politikai leistų „pastumti“ baseiną toliau nuo daugiabučių langų.
Algimanto ČERNIAUSKO maketas
