Naujausios
Olimpinę dvasią įprasmino lietuviškoje mylioje
Šiauliečiui gydytojui Aleksandrui Ronkui kiekvienų metų gruodžio 11-oji – ypatinga diena. Šią dieną 1988 metais atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, A. Ronkus buvo vienas iš jo atkūrėjų. Įsimintinai datai paminėti A. Ronkus sumanė lietuvišką olimpinę mylią – 1988 metrus. Lietuviška mylia, minint Olimpinę dieną, bėgama Vilniaus Vingio parke.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Teisingas kelias
A. Ronkus ant stalo rikiuoja apdovanojimus. Praėjusių metų gruodį, minint Lietuvos tautinio olimpinio komiteto 25-metį, Seime jis buvo apdovanotas „už ypatingus nuopelnus, pasiryžimą ir drąsą grąžinant Lietuvą į tarptautinę sporto bendruomenę – Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimą, skatinusį Lietuvą toliau žengti Atgimimo ir laisvės keliu“.
Jam labai brangūs ir kiti apdovanojimai: prieš dvejus metus 75-ojo jubiliejaus proga Lietuvos tautinio olimpinio komiteto įteikti Olimpiniai žiedai su šiuolaikinių Olimpinių žaidynių atgaivintojo Pjero de Kuberteno žodžiais, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Generalinės asamblėjos Garbės ordinas.
A. Ronkus puikiai prisimena 1988 metais gruodžio 11 dieną Vilniuje, Profsąjungų rūmuose, vykusį Lietuvos sporto federacijų, organizacijų ir visuomenės atstovų suvažiavimą, kuriame buvo atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.
„Prisimenu, kaip Kazimieras Motieka visų susirinkusiųjų klausė, ką mes kursime: Olimpinį komitetą ar Lygą Lietuvos sportui remti? Visi neabejodami atsakė, jog Tautinį olimpinį komitetą“, – prisimena A. Ronkus.
Suvažiavime nutarta atkurti Nacionalinį olimpinį komitetą ir pavadinti jį Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu. Priimti jo įstatai ir veiklos programa, išrinktas prezidentas Artūras Poviliūnas, jo vadovaujamas Vykdomasis komitetas.
Įsijungti į Lietuvos tautinio olimpinio judėjimo atkūrimo veiklą A. Ronkų pakvietė universiteto laikų draugas vilnietis profesoriaus J. Matkevičiaus.
„Norime atkurti Tautinį olimpinį komitetą, ar nenori prisidėti?“ – A. Ronkaus pasiteiravo profesorius. „Labai noriu!“ – neabejodamas atsakė A. Ronkus. Gydytojas per savaitę tris kartus iš Šiaulių į Vilnių važiuodavo aptarti būsimo Olimpinio komiteto reikalų.
„Visi prisibijojo. Buvo ir pagąsdinimo iš saugumo, kad galime išvažiuoti kur toliau. Sakėme: bala nematė, kaip jau bus, taip – jei reiks, ir važiuosime, – šypsosi A. Ronkus. – Norėjosi prisidėti prie Olimpinio komiteto, atgaivinti idėjas. Norėjosi sujungti žmones, skatinti sveiką gyvenimo būdą. Lietuva turėjo sugrįžti į olimpinę šeimą. Tai buvo išsilaisvinimas, Sąjūdžio dvasia.“
Šiandien A. Ronkus neabejoja: buvo einama teisingu keliu. Lietuvos sportininkai nuo 1992 metų sėkmingai dalyvauja olimpiadose ir garsina Lietuvos vardą.
Žiūrėdamas olimpines žaidynes gydytojas nuoširdžiai serga už Lietuvos sportininkus. „Visada sudreba širdis, kai kyla Lietuvos vėliava“, – susijaudinęs sako A. Ronkus.
Įamžino bėgimu
Dar vienas gydytojo A. Ronkaus nuopelnas – lietuviškos olimpinės mylios (1988 metrai) sumanymas.
„Svarstėme, kaip įamžinti Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo datą – 1988 metus. Pasiūliau, kad šiai iškiliai datai prisiminti būtų galima organizuoti lietuviškos mylios bėgimą“, – prisimena A. Ronkus.
Nuo 1990 metų Vilniaus Vingio parke bėgikai lietuvišką olimpinę mylią bėga kasmet. Taip minima Olimpinė diena (ji švenčiama birželio 23-iąją). 1988 metrus bėga tūkstančiai žmonių. A. Ronkus savo lėšomis parūpina molinių medalių bėgikams.
Lietuviškos olimpinės mylios bėgikus yra sveikinę Prezidentai Valdas Adamkus, Dalia Grybauskaitė.
Žavėjo pasaulio lietuvių dvasia
Olimpines idėjas puoselėjantis A. Ronkus olimpiadą yra matęs ir iš arti. 1980 metais jis Maskvos olimpinėse žaidynėse teisėjavo ieties ir disko metimo sektoriuose.
Lietuvoje prasidėjus Sąjūdžiui, nors ir buvo kviečiamas, nebeteisėjavo Tarybų Sąjungos čempionatuose.
Su malonumu A. Ronkus prisimena Pasaulio lietuvių žaidynes, jose dalyvavo ne kartą. Šių žaidynių lengvosios atletikos varžybose yra teisėjavusi visa Ronkų šeima: prieš dvejus metus Anapilin išėjusi žmona, du sūnūs, dvi dukros.
„Pasaulio lietuvių žaidynėse buvo puikios emocijos – pagaliau lietuviai susirinko su laisvės dvasia iš visų pasaulio kampelių“, – prisimena A. Ronkus.
Gydytojas žaidynėse ir pats beveik laimėjo bronzos medalį disko metimo rungtyje. Bet, puse centimetro peržengęs liniją, medalio atsisakė.
„Pasakiau, kad geriau būsiu sąžiningas. Visi man plojo“, – lemtingą akimirką prisimena A. Ronkus.
Darbai – Lietuvai
„Medicina ir sportas man yra viskas“, – neabejoja nuo vaikystės sportuojantis A. Ronkus.
Vidurinėje mokykloje jis mėtė ietį, granatą, stūmė rutulį. Aktyviai sportavo ir mokydamasis medicinos. Mesdamas ietį universitete, buvo pelnęs čempiono vardą, pagal rezultatą patenka į visų laikų Lietuvos disko metikų penkiasdešimtuką.
Gydytojas neabejoja: lietuviai turėtų daugiau sportuoti. A. Ronkus ir dabar, pagal galimybes, žaidžia krepšinį, bėga. Dar vienas pomėgis – smiginis. Jis vadovaujasi principu: svarbu dalyvauti.
„Mano dūšia sako: kiek gali, prisidėk prie sporto. Visi šie mano darbai skirti Lietuvai“, – sako A. Ronkus.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
ENTUZIASTAS: Vienas iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrėjų, lietuviškos olimpinės mylios sumanytojas gydytojas Aleksandras Ronkus ne kartą buvo apdovanotas už olimpinių idėjų puoselėjimą.
PRINCIPAS: Aleksandras Ronkus ir gyvenime vadovaujasi olimpiniu principu – svarbu dalyvauti.
ĮVERTINIMAS: Praėjusių metų gruodį, minint Lietuvos tautinio olimpinio komiteto 25-metį, Seime Aleksandras Ronkus buvo apdovanotas „už ypatingus nuopelnus, pasiryžimą ir drąsą grąžinant Lietuvą į tarptautinę sporto bendruomenę – Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimą, skatinusį Lietuvą toliau žengti Atgimimo ir laisvės keliu“.
NARYS: Aleksandras Ronkus yra Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Garbės narys.
APDOVANOJIMAS: Prieš dvejus metus 75-mečio proga Aleksandras Ronkus buvo apdovanotas Olimpiniais žiedais su Pjero de Kuberteno žodžiais.
