Naujausios
Nužudyto brolio ieško masinėje kapavietėje
Šią vasarą atrasta masinė kapavietė, tiesiant kelią ir klojant komunikacijas Šiaulių Pramonės parke, suteikė vilties pakruojiečiams, kurių artimieji 1941 metais liepos 7 dieną buvo areštuoti ir sunkvežimiu išvežti link Šiaulių. Žmonės svarsto, galbūt kapavietėje yra būtent 35 pakruojiečių palaikai ir ragina atlikti išsamius tyrimus.
Simona KVEDERYTĖ
simona.k@skrastas.lt
Ieško palaikų
Vakar Šiaulių savivaldybėje lankėsi pakruojiečiai – vietos laikraščio redaktorius Gvidas Šliažas ir kraštotyrininkas Zenonas Gegeckas. Jie susitiko su vicemeru Stasiu Tumėnu.
Svečiai pasakojo ieškantys vokiečių okupacijos metais išvežtų ir nužudytų pakruojiečių. Manoma, kad vokiečiai juos palaidoti galėjo šią vasarą atkastoje masinėje kapavietėje Šiauliuose, Pročiūnų gatvėje.
Z. Gegeckas pasakojo, kad 1941 metais liepos 7 dieną 35 pakruojiečiai buvo areštuoti ir kone po savaitės sunkvežimiu išvežti link Šiaulių. Iki šiol jų nužudymo vietos rasti nepavyko. Anksčiau manyta, kad egzekucija įvykdyta šalia Stačiūnų, Tylių beržynėlyje. Tačiau nei ten, nei kitur Pakruojo rajone rasti tokio dydžio kapavietės nepavyko.
Z. Gegecko žiniomis, buvo kalbų, kad pakruojiečiai galėjo būti sušaudyti netoli Šiaulių aerodromo.
„Susijaudinome išgirdę, kad Pročiūnų gatvėje buvo atkasti 35 žmonių palaikai. Skaičius beveik atitinka dingusių pakruojiečių sąrašą. Padarėme prielaidą, kad jie galėjo būti palaidoti Pročiūnų miškelyje. Tik liudininkų nėra likę. Savivaldybei pateikėme nužudytųjų sąrašą, galbūt atlikdami tyrimus jie atkreips dėmesį. O gal iš tikrųjų čia palaidoti pakruojiečiai?“ – svarstė kraštotyrininkas Z. Gegeckas.
Jam iš 35 nužudytų pakruojiečių nepavyko nustatyti septynių pavardžių. 28 nužudytieji žinomi. 26 jų pagal tautybę buvo lietuviai, 2 – žydų tautybės.
Z. Gegeckas pasakojo, kad tarp nužudytųjų buvo teisėjas, batsiuvys, seniūno pavaduotojas, verslininkas, moksleivių, darbininkų.
Kasmet, liepos 7 dieną, draugija „Atmintis“ renkasi Pakruojyje naujosiose kapinėse, prie 1997 metais pastatyto paminklo, skirto vokiečių okupacijos metais nužudytiems pakruojiečiams atminti.
Tarp nužudytųjų – brolis
Tarp 35 dingusių pakruojiečių – Z. Gegecko brolis Antanas. 1941 metų liepos 7 dienos vidurdienį į šeimos duris pasibeldė vokiečiai ir Linkuvos gimnazijos aštuntoko berniuko pareikalavo eiti kartu. Įsodino į automobilį ir išvežė.
„Man tuomet buvo vienuolika metų. Kiek pamenu, mano brolis buvo aktyvistas, pionierių būrelio vadovas. Todėl turbūt ir išvežė. Brolis nebuvo nusikaltęs. Galėjome paslėpti, išvežti pas gimines“, – prisiminė kraštotyrininkas.
Tada negalvojo, kad brolį mato paskutinį kartą. Išvežtą kartu su kitais, jį laikė areštuotą už kelių kilometrų nuo Pakruojo.
Z. Gegecko mama kreipėsi į Šiaulių miesto gestapo atstovą, buvusį Pasvalio advokatą Petrą Požėlą. Jis patikino, kad areštuotas sūnus grįš.
„Aišku, jis negrįžo. Dingo. Motina ieškojo. Ėjo net pas burtininkes. Vėliau važiavo į Šiaulius. Sužinojo, kad Antanas išvežtas į Šiaulių kalėjimą. Apsilankė kažkokioje vokiečių įstaigoje, kurios viena darbuotoja atsivertė knygą ir pasakė, kad sūnaus, mano brolio, jau nebėra tarp gyvųjų“, – prisiminė Z. Gegeckas.
Ieškos Šiaulių kalėjimo knygos
Susitikime dalyvavęs sąjūdininkas, Sausio 13-osios brolijos narys Vytautas Kriaučiūnas sako, kad išsiaiškinti, kokie žmonės užkasti Pročiūnuose, padės tik Šiaulių kalėjimo knyga. Ši yra dingusi. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro specialistai spėja, kad knyga išgabenta į Vokietiją.
„Tokie dokumentai kai kada buvo vežami ir dar toliau. Valdžia turi ieškoti knygos ir teismų bylų. Ten viskas bus surašyta – kas į Šiaulių kalėjimą buvo atvežti, kur išvežti užkasti, kas sprendimus priėmė. Tada viskas paaiškės, o dabar, kas ten ką pamatė ar pasakė, nieko neįrodo“, – mano V. Kriaučiūnas.
Jam antrino ir Šiaulių vicemeras S. Tumėnas: „Šiemet atkastoje Pročiūnų masinėje kapavietėje galėjo būti palaidota bet kas. Istorikai galėjo suskaičiuoti tik paviršiuje esančius palaikus. Archeologė Audronė Šapaitė suskaičiavo 35, tačiau spėja, kad apačioje gali būti ir daugiau.“
Šiaulių vicemeras mano, kad iškart po atkasimo pradėti tyrimai būtų padėję išsiaiškinti daugiau informacijos. Dabar duobėje liko daug neatsakytų klausimų.
Atliks tyrimus
S. Tumėno manymu, versija apie Pročiūnuose palaidotus 35 pakruojiečius galima. Tačiau jis sulaukė ir daugiau versijų. Skambino Naujosios Akmenės gyventoja, pasakojusi, kad vokiečių okupacijos metais iš ten į Šiaulius buvo išvežta 40 vyrų.
„Žmonės domisi. Pataria, kad kreiptumėmės į Prezidentę Dalią Grybauskaitę. Ji turėtų prašyti Vokietijos kanclerės Angelos Merkel surasti Šiaulių kalėjimo knygą“, – pasakojo Šiaulių vicemeras.
Liepos mėnesį sudaryta Šiaulių miesto savivaldybės komisija, nusprendusi tenkinti žydų bendruomenės prašymą užkasti palaikus, numatė tęsti istorinius tyrinėjimus.
Savivaldybė planuoja tam skirti lėšų. Tyrinėjimus paves atlikti Šiaulių universitetui. Manoma, kad darbai galėtų prasidėti jau kitąmet. Bus ieškoma ir Šiaulių kalėjimo knygos.
„Šiaulių kraštas“ rašė, kad 1944 metais buvo nustatyta, jog buvusioje žudynių vietoje yra aštuonios palaidojimo duobės. Vokiečių okupacijos metais čia sušaudyta ir užkasta per 700 kalinių, atvežtų iš Šiaulių kalėjimo. Pagal nužudytųjų kišenėse rastus raštelius, maldaknygę, liudininkų parodymus nustatyta, jog tarp aukų yra vienas žydas, vienas rusas, keturi lietuviai. 1962 metais artimiesiems buvo leista kai kurių palaikus perlaidoti.
Liepos mėnesį šalia šios masinių žudynių vietos buvo atkasta devinta duobė.
„Šiaulių kraštas“ rašė, kad rasti palaikai buvo užkasti, nes jų nejudinti prašė žydų bendruomenė. Tikėtina, jog ten esama žydų palaikų, o jų tikėjimas draudžia palaikus judinti.
Kapavietę apžiūrėjusi antropologė nustatė, kad didžioji dalis palaikų – vyrų, vieni palaikai – su tiksliai išreikštais moters bruožais, o dar keletas – abejonių keliančių palaikų: ar tai moterys, ar jaunuoliai. Vaikų nerasta. Nužudytųjų amžius – nuo 20-25 metų iki 45-50 metų. Nemažai šautinių žaizdų ir kitų traumų, pavyzdžiui, kaulų lūžių.
Vytauto RUŠKIO nuotr.
IŠEITIS: Gvidas Šliažas (kairėje) ir Zenonas Gegeckas mano, kad į visus klausimus galėtų atsakyti dingusi Šiaulių kalėjimo knyga.
VERSIJA: 1941 metais liepos 7 dieną išvežti 35 pakruojiečiai galėtų būti palaidoti Šiauliuose, Pročiūnų gatvėje, atkastoje masinėje kapavietėje. Pakruojiečiai turi jų sąrašą.
Jono TAMULIO nuotr.
KAPAVIETĖ: Masinėje kapavietėje buvo atidengti 35 žmonių palaikai. Po jais matėsi kita eilė. Palaidojimo duobėje rasta šovinių, gilzių, daiktų – batai, laikrodis.
