Nuplaukė 200 milijonų litų

Nuplaukė 200 milijonų litų

Nuplaukė 200 milijonų litų

LAUKTI METUS, KOL BUS SUJUNGTI PENKI SKLYPAI, INVESTUOTOJAI NESUTIKO

Investicija į kiekvieną hektarą – 4 milijonai litų plius ne mažiau 5 darbo vietų ne vėliau kaip per trejus metus. Taip buvo skelbiama prieš metus iškilmingai atidarant Šiaulių industrinį parką. Tačiau suomiai norėjo investuoti 200 milijonų į 20 hektarų, ir tuoj pat. Taip greitai Lietuvoje nepriimta, nes čia esą ne bananų respublika. Suomiai susirinko popierius ir išėjo.

Nijolė KOSKIENĖ

nikos@skrastas.lt

Gamykla, kurios nėra

2008-tųjų kovą Šiaulių industriniame parke suomiai norėjo statyti akmens vatos „Rockwool“ gamyklą ir investuoti 200 milijonų litų. Išsirinko 20 hektarų sklypą, tačiau sklypai buvo suskirstyti po 4 hektarus. Suomiai pareiškė, kad gamyklą norėtų pastatyti iki Naujųjų metų. Tada investuotojams buvo paaiškinta, kad, deja, sujungti sklypus užtruks metus. Suomiai susirinko popierius ir išėjo.

Ieva Kaščionytė, Investicijų ir miesto plėtros skyriaus vedėjo pavaduotoja, prieš pusantrų metų lydėjusi suomius į pramoninį parką, patvirtino, kad tokia situacija iš tiesų buvo.

„Deja, tokia teritorinio planavimo procedūra. Norint panaikinti sklypų ribas, net jei nekeičiame jokių parametrų, išlaikant visas procedūras, viešųjų svarstymų terminus, labai pasispaudus, galima suspėti per devynis mėnesius — ne kitaip“, — paaiškino specialistė.

Anot jos, alternatyvų, lankstesnių galimybių negali būti, nes tai jau būtų nelegalios statybos. I. Kaščionytė perspėja, kad tokios problemos gali iškilti ir ateityje, nes sklypai Šiaulių industriniame parke yra suskirstyti po 1 — 6 hektarus, ir retai atsiras investuotojas, kuriam būtent toks sklypas tiks.

„Nesame bananų respublika“

Šiaulių vyriausioji architektė Rasa Budrytė tikina: taip, detaliųjų planų tvirtinimas užtrunka, bet taip esą visoje Europoje.

Architektė patikslino: detaliajam planui patvirtinti minimum reikia šešių mėnesių — jei nėra skundų, pretenzijų, pykčių su kaimynais ir visi nusiteikę geranoriškai.

Mat apskritai teritorijų planavimas, pasak architektės, yra susijęs ne tiek su projektavimu, kiek su santykiais, aiškinimusi su kaimynais, o visuomenei susipažinti laikas yra būtinas — nesvarbu ar su dideliu, ar su mažu planu.

Bet kokie kaimynai tuščio industrinio parko viduje? Prisiminusi suomius, R. Budrytė tvirtino, kad iš tiesų Savivaldybė stengėsi, kad verslas ateitų. „Žinoma, jeigu tereikia sujungti kelis sklypus, turėtų būti supaprastinta tvarka“, — sako architektė. Anot jos, vienu metu tokia tvarka buvusi, tačiau prasidėjo piktnaudžiavimai, ir tvarka greit buvo atkeista.

„Kitas klausimas, kad į mus gal žiūri, kaip į bananų respubliką — galvoja, ateisiu ir darysiu bet kur ir bet ką“, — sakė architektė.

Lietuva — lyg vientisas rezervatas

Situaciją apie „pabėgusius“ suomius papasakojęs Mantas Nocius, Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA) direktorius, tvirtino, kad Teritorijų planavimo įstatymas buvo priimtas, norint išvengti piktnaudžiavimų. Tačiau jis nesiremia sveiku protu. M. Nocius gali išvardyti daugybę pavyzdžių, kai detalieji planai investuotojams buvo derinami ir trejus metus.

Anot jo, kalbant apie tokias problemas su kolegomis iš Čekijos, pastarieji nesupranta klausimo. Sako: „Na taip, kartais kokį mėnesį užtrunka, jei tai susiję su kultūros paveldu“. “Tačiau tai yra mėnuo, ne metai, ir ne trys“, — piktinasi M. Nocius.

Jo žodžiais, Teritorijų planavimo įstatymas buvo sukurtas, siekiant ginti viešąjį interesą, tačiau iš tiesų atsitiko priešingai — yra stabdoma verslo plėtra, mažiau surenkama mokesčių, o tai jau nukreipta prieš viešą interesą.

Pajuokos objektas

„Susiformuoja įvaizdis, kad Lietuva — vientisas rezervatas“, — M. Nociui pritaria Vidmantas Japertas, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas. Verslininko manymu, tokie terminai suprantami, kai kalbama apie jautrias vietas: senamiestį, regioninius parkus. Tačiau kai vienu parašu negalima sujungti du sklypus pramoniniame parke, tai esą blaiviai mąstančiam žmogui nesuvokiama.

„Galime didžiuotis, kad laikomės įstatymų, tačiau jei tie įstatymai padaro mus pajuokos objektu ir kenkia Lietuvos gerovei — jie turėtų būti įvardinti, kaip antikonstituciniai“, — teigia V. Japertas.

Kodėl taip yra? Verslininko nuomone, Lietuvoje egzistuoja labai daug suinteresuotų žmonių, kurie yra suinteresuoti ne rezultatu, bet procesu. „Ir kuo daugiau įterpinėjama derinimo procesų, tuo biurokratai bus reikalingesni, ir niekas negalės pasakyti, kad jie dirba ne Lietuvai. “Be abejo, tai kažkam atneša papildomas pajamas, jei ne turtus“, — sako V. Japertas.

Investuotojams — akys ant kaktos

„Tie investuotojai, kurie dirba Rytų Europoje ir pokomunistinėse šalyse, žino biurokratines problemas, ir kaip jas spręsti. O kurie nesusidūrę, tai tiems — akys ant kaktos, ir bėga“, — teigia Alvydas Stulpinas, Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas, bendrovės “Putokšnis“ vadovas. Anot jo, Lietuvos biurokratų požiūris į procedūras toks: jei gali duoti atsakymą per 40 dienų, juk neatsiųs 4-tą dieną, bet būtinai 39-tą. Taip esą ir tęsiami terminai.

A. Stulpinas sako, kad nebūtina lygintis su vakariečiais, ir pateikia pavyzdį, kaip lietuviškas investicijas pasitiko ukrainiečiai: „Buvo problemų su elektros galingumais. Užteko skambučio gubernatoriui, kad tas klausimas būtų išspręstas per savaitę“.

Komentaras

Geriau žvirblis rankoj, negu briedis lankoj

Vakar vakare Seime turėjo būti svarstytos Teritorijų planavimo įstatymo pataisos. Išvakarėse „Šiaulių kraštas“ kalbėjosi su šių pataisų projekto autoriumi, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku Jonu Šimėnu. (nuotr)

— Ar pataisos padėtų išspręsti minėtą atvejį Šiaulių industriniame parke, kai dėl ilgų terminų iš miesto pasitraukė investuotojai?

— Taip. Pataisose numatyta, kad pramoniniuose parkuose, jei yra parengti detalieji planai, žemės sklypų padalijimo, atidalijamo, sujungimo teisė atiduodama Ūkio ministerijai. Tokiu atveju žymiai sutrumpėtų terminai.

— Kokie dar esminiai pakeitimai numatyti įstatyme?

— Siūloma, kad detaliuosius planus tvirtintų Savivaldybės administracijos direktorius (iki šiol jie buvo tvirtinami Tarybos ir administracijos direktoriaus) ir jam uždedama teisinė atsakomybė. Nors dabar aišku, kad reikėtų dar pažeminti kartelę — detaliuosius planus turėtų tvirtinti ir prisiimti asmeninę atsakomybę (o ne dangstytis, kaip iki šiol būdavo, kolektyvine atsakomybe) savivaldybės vyriausiasis architektas.

— Ar numatoma sutrumpinti terminus?

— Terminai sudalinti taip, kad detalusis planas turėtų būti patvirtintas ne ilgiau kaip per 45— 50 dienų.

— Kaip buvo iki šiol? Nes vieni sako, kad geriausiu atveju detalusis planas gali būti patvirtintas per šešis, kiti — per devynis mėnesius, o blogiausiu — iš viso nėra terminų...

— Iki šiol buvo niekaip. Teisę tvirtinti detaliuosius planus turėjo savivaldybės taryba, o jei ji neprieidavo vieningos nuomonės, klausimas atsidėliodavo ir atsidėliodavo.

— Ar ateityje teritorijų planavimo įstatymas dar bus tobulinamas?

— Besvarstant tas nuostatas, matome, kad įstatymas tikrai nėra tobulas. Todėl Aplinkos ministerija yra pasirengusi ateityje pateikti naują įstatymą — žymiai modernesnį ir visaapimantį.

— Tai gal nėra prasmės priimti tas laikinas pataisas, jei vėliau vėl reikės keisti tvarką?

— Geriau žvirblis rankoj, negu briedis lankoj. Pataisas būtinai reikia priimti, kad išjudintume tą inerciją, kuri Lietuvoje daugelyje sričių egzistuoja.

 

REZERVATAS: Norint popieriuje kelis greta esančius sklypus sujungti į vieną, prireiktų mažiausiai 6— 9 mėnesių. Teritorijų planavimo tvarka Lietuvoje vienoda, ar tu statysi gamyklą industriniame parke, ar namuką Neringoje.

LAIKAS: Išgirdę apie metus truksiančias biurokratines procedūras, suomiai, planavę Šiaulių industriniame parke investuoti 200 milijonų litų, išsigando ir išėjo. Šiaulių valdininkai pripažįsta, kad tokia situacija gali pasikartoti.

PROCESAS: Vidmantas Japertas apie biurokratus: „Lietuvoje egzistuoja labai daug suinteresuotų žmonių, kurie yra suinteresuoti ne rezultatu, bet procesu. Ir kuo daugiau įterpiama derinimo procesų, tuo biurokratai bus reikalingesni, ir niekas negalės pasakyti, kad jie dirba ne Lietuvai“.

SKAMBUTIS: Alvydas Stulpinas apie šiauliečių investicijas Ukrainoje: „Buvo problemų su elektros galingumais. Užteko skambučio gubernatoriui, kad tas klausimas būtų išspręstas per savaitę“.

BANANAI: Šiaulių vyriausioji architektė Rasa Budrytė apie užsienio investuotojus: „Kitas klausimas, kad į mus gal žiūri, kaip į bananų respubliką — galvoja, ateisiu ir darysiu bet kur ir bet ką“.

Redakcijos archyvo nuotr.