Nuo sausio 1d. be bankų nė žingsnio: kurį rinktis palankiausia?

Redakcijos archyvo nuotr.
Nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojo draudimas darbo užmokestį ir dienpinigius dirbančiajam išmokėti grynaisiais pinigai. Nuo šiol viskas turi vykti elektroniniais pervedimais, per atitinkamus tarpininkus. Kas, neabejotinai, daugiau ar mažiau patuštins žmonių kišenes.

 

Apie šį Seimo eilinį genialų sprendimą rašėme 2021 metų lapkričio 23 dieną straipsnyje „Valdžia gelbėja „skurstančius“ bankus: nuo šiol privalomai mokės visi dirbantieji“, tačiau dera labiau pasigilinti į šią temą. Nes, kaip rodo Lietuvos bankų asociacijos duomenys, dabar daugiau nei trečdalis (apie 38 procentai) visų disponuojamų grynųjų pinigų Lietuvoje gaunami kaip atlyginimai. Tad grynųjų pinigų klausimas išlieka labai svarbus darbo santykiuose.

O, kad tuos pinigus įdarbinti norėtų „sunkiai gyvenantys“ bankai – neabejotina. Kaip jiems praeitais metais sekėsi?

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai (visi, išskyrus „Medicinos“ banką, yra užsienio kapitalo įmonės) per 2021 metų 9 mėnesius kartu uždirbo 247 milijonus eurų neaudituoto grynojo pelno. Tai yra 16% (34 mln. eur) daugiau nei 2020 metų sausį-rugsėjį, kai jis buvo 213 milijonų eurų. Bankų sektoriaus turtas 2021 metų rugsėjo pabaigoje buvo beveik 41 milijardas eurų – 15% daugiau nei prieš metus ir 3,5% daugiau nei 2021 metų birželio pabaigoje.

Neabejotinai nuo šių metų pradžios daugės banko sąskaitų ir piniginių operacijų, tad bankai pagaliau turės galimybę dar labiau padidinti savo apyvartas...

Tačiau reikia nepamiršti, jog bankų paslaugas gali atlikti ne tik bankai, bet ir kredito unijos, kurios, dažnai, yra mažiau pastebimos. O gal jos žmonėms gali suteikti geresnes sąlygas? Palyginkime paslaugų įkainius.

Bankai

Sąskaitos atidarymas: Šiaulių bankas (0,70 eur), SEB, SWED, Medicinos, Luminor, Citadelė atidaro nemokamai.

Sąskaitos tvarkymas (išlaidos per metus): Luminor (12 eur), SEB, SWED, Šiaulių bankas – (8,40 eur), Citadelė – (0 eur).

Debeto kortelės išdavimas: Citadelė, Luminor, SEB – (0 eur), Šiaulių (0 eur), SWED (2-5 eur).

Debeto kortelės aptarnavimas (per metus): Citadelė, Luminor, SEB – (12 eur), Šiaulių, SWED – (8,40 eur).

Kredito kortelės išdavimas: Citadelė (0 eur), Luminor (0 eur), SEB (3 eur), SWED (2-5 eur).

Kredito kortelės aptarnavimas (per metus): Citadelė (24 eur), Luminor (42 eur), SEB (19,20 eur), SWED (17,28 eur).

Grynųjų pinigų išėmimas (banke): Citadelė (1%, min. 3 eur), Medicinos (0,40%, min. 2 eur iki 1000 eur, viršijus – 0,8%, min. 4 eur), SWED (2%, min. 5 eur).

Grynųjų pinigų išėmimas (kortele): Citadelė (0 eur iki 800 eur mėnesiui, viršijus – 2% (min. 2 eu)), Luminor (0 eur iki 600 eur mėnesiui, viršijus – 0,20% (min. 0,40 eur)), SEB (0,80%, min. 1 eur), SWED (0,50%, min. 0,5 eur).

Panašu, jog praktiškai už kiekvieną finansinį veiksmą reikia mokėti. 

 

Kredito Unijos

Jų yra gana daug ir sunku išskirti kelias pagrindines. Jos turi išskirtinumą, jog kai kurios dirba tik tam tikroje teritorijoje. Visą kreditų paslaugų įkainių sąrašą galite pamatyti čia. Dar vienas įdomus aspektas, jog norint atsidaryti sąskaitą kredito unijoje, turi išsipirkti pajų. Tai iš esmės kaip ir šios finansinės bendrovės akcija. Kredito unijų įstatyme pajus apibrėžiamas taip: „Kredito unijos nario įsigytas pajaus vardinis dokumentas, kuriuo suteikiama teisė kredito unijos visuotiniame narių susirinkime turėti vieno balso teisę sprendžiant šio susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus ir gauti dividendus“. Tad kredito unijoje pajų turintis asmuo, bent jau teoriškai, gali turėti įtakos šios įmonės veiklai.

Kalbant apie paslaugas ir įkainius, kiekviena unija turi skirtingą politiką. Didžioji dalis kredito unijų neima metinio/mėnesinio mokesčio už sąskaitos tvarkymą. Kortelių išdavimo politika yra totaliai skirtinga. Vienur įsigijimo mokesčio nėra, kitur jis gana nemažas. Vienur imami pinigai už kortelės aptarnavimą, kitur – ne. Dar kitos unijos visai neteikia mokėjimo kortelių paslaugų, kas būtų gana nepatogu. Ypač gyvenantiems miestuose.

Ta pati labai skirtinga politika ir grynųjų pinigų išėmimo klausimu. Vienur apmokestinama nuo 300 eur mėnesiui, kitur – tik nuo 1000 eur. Skirtinga procentinė politika.

Išvados

Kaip ir renkantis telekomunikacijų tiekėjus, taip ir pinigų tarpininkus (bankus arba kredito unijas), reikia labai atidžiai stebėti Jūsų teritorijoje įmanomas alternatyvas. Priklausomai nuo žmogaus poreikių, galima sutaupyti nemažai pinigų.

Kaip pavyzdį pateikime žmogų, kuris gyvena Radviliškyje. Tarkime jis renkasi tarp SWED banko ir jo miestelyje veikiančios kredito unijos. Bankas kredito kortelę jam suteiks už 2 arba 5 eur (priklauso nuo to, ar kortelę atsiims banko skyriuje ar kortelė jam bus siunčiama paštu) bei už jos aptarnavimą mokės 17,28 eur per metus. Tuo tarpu unija jam kortelę išduos už 5,60 eur, o metinis jos patarnavimas kainuos 5,64 eur per metus. Jau susitaupo apie 11,5 eur per metus.

Antras svarbus aspektas yra pinigų išsigryninimas. Žmogui algą perveda į jo nurodytą banko arba kredito unijos sąskaitą ir jis keliauja jos pasiimti „į rankas“. Tas pats minėtasis žmogus iš Radviliškio, SWED banke už bandymą iš sąskaitos pasiimti SAVO uždirbtus pinigus, turės mokėti 2% (min. 5 eur) nuo nusiimtos sumos, tuo tarpu unijos atstovybėje galės nusiimti iki 2000 eur per mėnesį nieko papildomai nemokėdamas, jei viršija – 0,4% nuo sumos.

Jeigu pinigus norės nusiimti ne iš atstovybės, bet per bankomatą, tai SWED bankas paims 0,50% (min. 0,5 eur) bet kuriuo atveju, o minėtoji unija leidžia iki 300 eur mėnesiui nusiimti nemokamai, viršijus – nuskaičiuoja 1% nuo nusiimtos sumos.

Kiekvienas bankas, unija ir jų atskiri filialai turi labai skirtingą politiką, tad žmogus, jeigu nenori tuščiai mėtyti savo sunkiai uždirbtus pinigus, turi skaičiuoti, kur jam labiau apsimoka laikyti savo pinigus. Netingint gilintis, galima sutaupyti nemažai gražaus pinigo.

Verta pasidomėti daugiau: banko indėlis