Noriu tarnauti Lietuvai

Noriu tarnauti Lietuvai

Tuo neabejoja aštuoniolikmetis karys savanoris Ignas Tamutis. Šiaulietis stebisi bendraamžiais, kurie žinią apie planuojamą grąžinti šauktinių kariuomenę sutiko žadėdami emigruoti ar rinktis teistumą.

Šiaulių Normundo Valterio jaunimo mokyklos moksleiviai vieninteliai iš miesto mokyklų nuo 2011 metų mokosi jaunojo kario programos. Prieš ketverius metus ši programa kritikuota dėl moksleivių militarizavimo. Dabar kalbama apie programos būtinybę visoje Lietuvoje.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

zivile@skrastas.lt

Pagrindinė tema

Naujiena apie šauktinius I. Tamučio nenustebino: „Manau, kad to reikia. Mano tėvas tarnavo dvejus, senelis – trejus metus okupacinėje armijoje. Kas tie devyni mėnesiai?“

Dėl Valstybės gynimo tarybos sprendimo grąžinti šauktinius dar spręs Seimas. Ignas sako, kad dabartinė situacija tarp bendraamžių kelia labai daug diskusijų. Susitikęs draugus, žino, apie ką kalbėsis: „Šauktiniai, kariuomenė, eisime kariauti“.

Dalis Igno bendraamžių į naujieną reagavo labai priešiškai: „Emigruosime. Geriau gausime teistumą. Pasidarysime vaikų“.

Kitiems atrodo, kad tarnyba – beviltiškas reikalas, iš jos nieko negausi, tik devynis mėnesius praleisi veltui.

Dar vienas argumentas: „Nėra ko Lietuvą ginti, nes ji mums nieko gero neduoda.“

I. Tamutis atremia: „Kam tuomet ruošiatės Lietuvoje studijuoti, jei ji jums nieko gero negali duoti?“

Ignas nemano, kad vaikinus atgraso stereotipai, jog kariuomenėje gresia sovietinėje armijoje vešėjusi „dedovščina“. Svaresnė priežastis – abejingumas.

„Mokykloje patriotizmas diegiamas nebent per istorijos pamokas. Bet po dešimtos klasės daug kas nebesirenka istorijos, tik tie, kurie laikys valstybinį egzaminą, – apie abejingumo priežastis svarsto Ignas. – Tėvas man patriotizmą diegė nuo mažų dienų. Aš Lietuvą myliu.“

Igno klasėje mokosi trylika vaikinų, du bendraklasiai taip pat yra savanoriai.

Vaikinas neabejoja: jei tik prireiktų, ginti Lietuvos eitų ir jo tėvas. Bet karo Ignas neidealizuoja: „Karas, kad ir koks jis bebūtų, yra beprasmis.“

Grįš į Ruklą

Ignas, tik sulaukęs aštuoniolikos, įstojo į Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Prisikėlimo apygardos 6-ąją rinktinę. Pasirašė sutartį ir trims savaitėms išvyko į Ruklą. „Jau dabar esu karys“, – didžiuojasi.

Kai Ignas pasiėmė uniformą, 30 kilogramų svorio kuprinę, mama atsiduso: „Man tavęs gaila. Aš bijau.“

„Kai grįžau, mama buvo labai patenkinta. Tėvai didžiuojasi manimi. Džiaugiasi, kad įdiegtos idėjos išliko mano širdyje“, – sako Ignas.

Sudėtingiausia Rukloje Ignui buvo priprasti prie režimo. Kareivinėse reikėdavo gultis 10 valandą vakaro, keltis 5 valandą 45 minutės.

Iš 70 norinčiųjų tapti savanoriais, skaičiuoja Ignas, per tris savaites atkrenta maždaug 10. Neatlaiko krūvio, susižaloja kojas.

Šiauliečio krūvis neišgąsdino. Jis sportuoja nuo šešerių metų. Pradėjo nuo karatė, vėliau lankė baseiną, dabar – Tailando boksą.

Vaikinas jau dabar žino: į Ruklą grįš. Vasarą planuoja važiuoti į bazinius trijų mėnesių karinius mokymus, po jų taps profesinės karo tarnybos kariu.

Kovo viduryje Ignas laukia taktinių pratybų: „Kai Šiauliuose vyko pratybos „Saulės kirtis“, dar nebuvau savanoris. Žiūrėjau pro langą ir tiesiog verkiau iš pavydo. Kai užsivilkau uniformą, pagalvojau: pagaliau aš čia. Taip to laukiau.“

Kaip pasiklos, taip išmiegos

Savo ateitį Ignas sieja su Lietuvos kariuomene – planuoja stoti į Lietuvos karo akademiją studijuoti tarptautinių santykių.

Vaikinui galvoje skamba tėvo frazė: „Kaip tu lovą pasiklosi, taip ir išmiegosi.“

„Ar nuvažiuočiau į Norvegiją, Daniją, ar dar kur nors, visur lovą reikėtų pasikloti. Man Lietuvoje yra gerai. Kaip žmogus norės, taip ir susikurs savo gyvenimą“, – svarsto Ignas.

Šiaulietis tikisi, kad Lietuvoje atsiras 3,5 tūkstančio vaikinų, kurie ateis tarnauti savanoriškai.

„Tėvynę reikia ginti. Lietuva turi ilgą istoriją, dėl jos piliečiai turi daryti viską. Pamokų buvo labai daug“, – sako aštuoniolikmetis. Ir priduria: „Nerasite geresnės vietos už savo Tėvynę.“

Pirmieji Šiauliuose

Šiaulių Normundo Valterio jaunimo mokykla vienintelė Šiauliuose turi jaunojo kario programą. Ji mokykloje vykdoma nuo 2011 metų.

Mokyklos direktorė Loreta Tamulaitienė pabrėžia mokyklos specifiką – čia mokosi 80 procentų berniukų, jie neturi mokymosi motyvacijos, linkę į praktinę veiklą.

„Kai prieš keletą metų bandėme programą įdiegti, susidūrėme su daugybe kliūčių, sakyta, kad vaikai bus militarizuojami. Dabar Švietimo ir mokslo ministerija, Krašto apsaugos ministerija pradeda viešai kalbėti apie karybos grąžinimą į mokyklą“, – sako mokyklos direktorė.

Įžanga į programą buvo 2010 metais organizuota stovykla „Nepabuvęs kareivėliu“.

Pasak programos mokytojo, dviejose taikos palaikymo misijose Balkanuose dalyvavusio Nerijaus Kundroto, kursas buvo parengtas sutrumpinus ir pritaikius mokyklai Mokomojo pulko programą.

Pirmaisiais metais jaunojo kario programa buvo kaip būrelis, dabar priklauso ikiprofesiniam rengimui. Moksleiviai atsiskaito už žinias, yra vertinami, pažymys įrašomas pagrindinio išsilavinimo pažymėjime.

Jaunojo kario programa prasideda aštuntoje klasėje ir tęsiasi trejus metus. Kurse susipažįstama su kariniais laipsniais, ginkluote, kario kasdienybe. Laiko skiriama ir lyderio kursui, Lietuvos kariuomenės istorijai.

Vasarą moksleiviai dalyvauja trijų dienų stovykloje, joje kariai veda topografines pamokas, stovyklautojai dalyvauja orientacinėse varžybose. Ši stovykla – metų kurso apibendrinimas.

Rudenį moksleiviai keliauja į pėsčiųjų žygį, susipažįsta su krašto istorija: nepriklausomybės kovomis, knygnešių keliais.

Šiemet mokykla penktą kartą organizuos Visuomenės, kariuomenės vienybės dieną, kurioje dalyvauja savanoriai, šauliai, Oro gynybos bataliono kariai.

Konstitucija visiems vienoda

„Atgavus nepriklausomybę, tapo tarsi savaime aišku: kiekvienas pilietis turi ginti savo Tėvynę, – sako N. Kundrotas. – Bet realybė – kitokia. Sistemoje tarnavau ne vieną dešimtmetį. Pamačiau, kokie „žali“ jaunuoliai ateina, nežino elementarių dalykų, neskiria nei laipsnių, nei ginklų.“

Moksleiviai į žinią apie šauktinius, sako N. Kundrotas, reagavo įvairiai: vieni – už, kiti – prieš, treti galvoja apie perspektyvą kariuomenėje užsidirbti, ketvirti – apie palankesnį gyvenimą Vakaruose. Arba atkerta: kas man ta Lietuva?

N. Kundrotas įsitikinęs, kad šauktinių kariuomenę grąžinti būtina.

„Buvo tokia politika – mes esame NATO, mūsų niekas nepuls. Bet kas nenori maitinti savo kariuomenės, maitins svetimą. Jei yra laisva terpė, ją kas nors užims. Neariamame dirvone atsiranda miškas“, – sako N. Kundrotas.

Jis nesutinka, kad šauktiniai – tik karo mėsa: „Kas yra mėsa – ar jaunuolis, kuris nėra gavęs ginklo, ar išėjęs bazinį kursą?“

Daug diskusijų kelia šauktinių atrankos principas. Ar atranka bus vienoda visiems, nebus lygių ir lygesnių?

„Konstitucija yra visiems vienoda“, – į diskusiją nesivelia N. Kundrotas.

Siekiamybė ir idealas

Jaunimo mokyklai Normundo Valterio, kario, žuvusio Bosnijoje, vardas suteiktas 2013 metais. N. Valteris – buvęs N. Kundroto kovos draugas, apie karį renkama medžiaga muziejui, prižiūrimas kapas.

„Mokiniams jis – siekiamybė ir idealas, ko dažnai šiandieniniame gyvenime nebeturime. Dėl to ir kyla klausimas: „Ką man Lietuva davė?“ Pirmiausia paklausk, ką tu jai davei“, – sako mokyklos direktorė L. Tamulaitienė.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

APSISPRENDIMAS: Apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje Ignas Tamutis svajojo nuo 13–14 metų. „Aš jau pasirinkau savo kelią“, – sako aštuoniolikmetis.

POZICIJA: „Yra žmonių, kurie į savanorius eina vien dėl pinigų. Gaila. Aš noriu tarnauti Lietuvai ir ją ginti“, – sako Ignas Tamutis.

Jono TAMULIO nuotr.

SITUACIJA: Normundo Valterio jaunimo mokyklos direktorė Loreta Tamulaitienė sako, kad prieš keletą metų į jaunojo kario programą buvo žiūrima skeptiškai.

TIESA: Normundo Valterio jaunimo mokyklos mokytojas Nerijus Kundrotas neabejoja: kas nenori maitinti savo kariuomenės, maitins svetimą.

Normundo Valterio jaunimo mokyklos nuotr.

PROGRAMA: Normundo Valterio jaunimo mokyklos moksleiviai jaunojo kario kurso mokosi nuo 2011 metų, vasarą dalyvauja stovyklose.

Tikisi sulaukti savanorių

Jei Seimas nustatytų devynių mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, į ją planuojama pakviesti 3,5 tūkstančio asmenų. Pirmiausiai tikimasi sulaukti jaunuolių, kurie ateitų savo noru. Nesurinkus šaukimas vyktų privaloma tvarka.

Šauktinių atrankos procedūra bus organizuojama po to, kai visuomenė bus informuota apie kariuomenės vado patvirtintą šaukimo planą. Šauktiniai bus atrenkami atsitiktine tvarka pasitelkiant jau veikiantį elektroninį Lietuvos karo prievolininkų registrą. Stebėti šį procesą bus sudaryta speciali komisija.

Karo prievolės įstatymas numato nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusiems jaunuoliams kompensuoti iki 50 procentų faktiškai sumokėtos studijų kainos pagal bakalauro, magistro arba vientisųjų studijų programas pirmą kartą įgyto išsilavinimo.

Atlikusio tarnybą darbuotojo darbdaviui įstatymų nustatyta tvarka šešis mėnesius subsidijuojamas darbuotojo atlyginimas. Gali būti taikomos papildomos lengvatos, nustatytos aukštųjų mokyklų stojimo į jas metu, taikoma pirmenybė į laisvas tarnautojo pareigas, jei kelių pretendentų rezultatai yra lygūs, teikiama pirmenybė priimant į statutines valstybės tarnautojo pareigas, kai priimama be konkurso ir kt.

Tarnybos atlikimo metu kariui suteikiama kompensacija ligos atveju. Šauktiniams, nuosavybės teise turintiems arba nuomojantiems valstybės ar savivaldybės gyvenamojo fondo butą (gyvenamąjį namą), taip pat mažas pajamas turinčioms karių šeimoms tarnybos metu gali būti kompensuojama dalis šilumos tiekimo ir su išlaikymu susijusių išlaidų.

Pateikus pažymą, kariui neskaičiuojami mokesčiai už komunalines paslaugas, kuriomis nesinaudoja. Du kartus per tarnybos laikotarpį suteikiama po 7 kalendorines dienas atostogų, įskaitant kelionės dienas.

Mokami Vyriausybės nustatyto dydžio dienpinigiai, nustatytais atvejais apmokamos kelionės keleiviniu transportu išlaidos ir kt.

Parengta pagal www.kam.lt