„Nord Stream 2“: kaip lošiama dujų kortomis

EPA-ELTA nuotr.
Vo­kie­ti­jos kanc­le­rė An­ge­la Mer­kel ir Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas nu­si­tei­kę op­ti­mis­tiš­kai, kad „Nord Stream 2“ du­jo­tie­kis, ne­pai­sant JAV san­kci­jų, bus už­baig­tas. JAV prie­mo­nės tik už­tęs dar­bus iki me­tų pa­bai­gos ar 2021-ųjų pra­džios, sa­kė V. Pu­ti­nas šeš­ta­die­nį bend­ro­je spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je Mask­vo­je, in­for­muo­ja agen­tū­ra „Reu­ters“.
Po Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apnuodijimo Lenkijos vyriausybė įspėjo dėl tolesnio „Nord Stream 2“ dujotiekio tiesimo, o JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) pareiškė, jog Vokietija apskritai turėtų atšaukti statybas. Didėjant spaudimui, net kanclerė Angela Merkel pradėjo laidyti užuominas apie „projekto pasekmes“.

Šis daugiausiai vokiečių ir rusų projektas yra „antieuropietiškas“, Vokietijos laikraščiui „Die Welt“ sakė Lenkijos užsienio reikalų viceministras Pavelas Jablonskis (Pawel Jablonski). Jis akcentavo, kad projektas „kelia pavojų ne tik Ukrainos ir Lenkijos, bet ir visos ES energetiniam saugumui“.

A.Navalno apnuodijimas yra naujausias iš virtinės įvykių, įrodančių, kad Rusija nėra patikima partnerė, sakė P.Jablonskis. ES įmonių dalyvavimą tokiame projekte jis pavadino „neatsakingumu“ ir „trumparegiškumu“.

Dujotiekio projektą kritiškai vertina ir Lenkijos opozicijos atstovai. „Mes projekte matome tolesnę Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos“, – laikraščiui „Die Welt“ pareiškė didžiausios opozicinės partijos „Piliečių platforma“ (PO) atstovas Tomašas Siemoniakas (Tomasz Siemoniak), kuris 2015 metais buvo Lenkijos gynybos ministras ir vicepremjeras. „Reikėtų ES forume atvirai diskutuoti apie Europos poreikius ir interesus gamtinių išteklių srityje, kad būtų rastas sprendimas“, – kalbėjo T.Siemoniakas.

JAV prezidentas D.Trampas vakar taip pat pareiškė, kad Vokietija turėtų atšaukti „Nord Stream 2“ ir perspėjo, jog pati Vokietija gali nesugebėti pasitraukti iš šio projekto. „Vokietija yra labai silpnoje pozicijoje energetikos požiūriu. Jie atsidūrė labai, labai blogoje pozicijoje“, – sakė D.Trampas.

Pirmadienį Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas tvirtino, kad Vokietijos vyriausybė neatmeta galimybės, kad šalies reakcija į Rusijos opozicionieriaus A.Navalno apnuodijimą palies ir „Nord Stream 2“.

„Nord Stream 2“ dujotiekio tiesimas yra beveik užbaigtas. Šis dujotiekis leistų padvigubinti Baltijos jūra Vokietijai tiekiamų gamtinių dujų kiekį.

JAV jau įvedė vieną paketą sankcijų bendrovėms, kurios tiesia dujotiekį, o pareigūnai perspėjo, kad bus įvesta ir daugiau sankcijų.

D.Trampas taip pat dar kartą pakartojo manąs, kad neteisinga yra, jog Vokietija perka energijos išteklius iš Rusijos, papildydama jos biudžetą, ir tuo pat metu neskiria 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai.

Vokietijos kanclerė A.Merkel jau sulaukė didelio spaudimo iš savo partijos narių, pasisakančių už „Nord Stream 2“ dujotiekio tiesimo stabdymą, o Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas (Heiko Maas) teigė, kad Rusija privalo padėti išsiaiškinti A.Navalno apnuodijimo aplinkybes, priešingu atveju Vokietija sustabdys paramą „Nord Stream 2“. Paklaustas, ar A.Merkel sutinka su H.Maso nuomone, kanclerės atstovas Štefenas Zeibertas (Steffen Seibert) sakė: „Kanclerė sutinka su užsienio reikalų ministro išsakytomis pastabomis.“ Toks kanclerės komentaras parodė, kad yra galimybė, jog ji imsis veiksmų dėl dujotiekio, kurio tiesimą anksčiau rėmė. Tačiau Š.Zeibertas taip pat akcentavo, kad kol kas dar per anksti spręsti, ar Rusijai dėl A.Navalno apnuodijimo reikėtų įvesti sankcijų.

Situacijos komentaras

Situaciją komentuoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, politikos apžvalgininkas Rolandas PAULAUSKAS:

1

Pradėkime nuo to, kad tai jau yra antrasis vamzdis, nes vienas jau yra nutiestas. O kad jis būtų tiesiamas, turi būti antrame vamzdžio gale suinteresuoti pirkėjai. Tie suinteresuotieji pirkėjai pirmiausia yra Vokietijos pramonininkai, kurie gauna patikimą pigesnių dujų tiekėją, kas leidžia jiems mažesne savikaina gaminti prekes ir eksportuoti jas į pasaulio rinkas.

Ir štai čia prieiname prie esmės: kadangi vokiečiai yra vieni iš stambiausių pasaulio eksportuotojų, tai jie pasaulinėse rinkose susiduria su konkurentais. Štai čia išryškėja ir D.Trampo (D.Trump) administracijos vaidmuo – jis šiandien daro viską, kad perkeltų gamybą į Ameriką. Šiandien JAV valdžia netgi primoka toms firmoms bei kompanijoms, kurios iš užsienio (dažniausiai iš Kinijos) perkelia fabrikus atgal į Jungtines Valstijas. Todėl šioje vietoje tas prekių savikainos reikalas pasidaro esminis ir dėl to Jungtinės Valstijos yra suinteresuotos, kad vokiečiai pirktų jų suskystintas dujas, o tai leistų šiek tiek pabranginti vokiškas prekes ir amerikiečiai galėtų sėkmingiau konkuruoti.

Antra vertus, tokiu atveju JAV įgauna rinką pačios Amerikos skalūnų dujoms, kurios yra brangesnės už tas, kurias vokiečiai tikisi gauti per šį „Nord Stream 2“ vamzdį. Kam pirkti brangiau, jeigu galima nupirkti pigiau? Dėl to Amerika vykdo visokeriopą spaudimą, o D.Trampas apie tai kalba visiškai atvirai: „Kokia čia nesąmonė? Mes, atseit, giname vokiečius nuo rusų, o jie sumoka rusams milijardus už dujas... Tai pirkite iš mūsų.“ Ir žiūrint iš amerikiečių pozicijų, toks jų elgesys yra logiškas.

Kodėl gi mes įsipainiojome į šį dujų tranzito reikalą? Prisiminkime, jog šie vamzdžiai savo metu galėjo būti nutiesti ir per Lietuvos teritoriją. Tuomet buvo laikai, kai buvo svarstomi naujų dujotiekių tiesimo į Vakarų Europą reikalai ir pirmiausia buvo svarstomi antžeminiai projektai, tačiau mes tuo metu pareiškėme, kad „Ivano prie vamzdžio neprileisime“... Todėl Ivanas nusitiesė vamzdžius Baltijos jūros dugnu, o mes likome be potencialių tranzito pinigų, nors galėjome turėti galimybę netgi dalyvauti šitame žaidime. Tiesą sakant, mes jau daug tokių projektų praleidome pro šalį, nes mes tokie turtingi, kad pinigai mūsų nedomina. Užtat mes principingi...

Čia yra dar vienas geopolitinis interesas, susijęs su JAV ir jų ištikimais sąjungininkais Europoje. Tai yra Ukrainos reikalas. Kadangi dabar antžeminis dujotiekis eina per Ukrainos teritoriją ir ten metų metais kyla galybė problemų – tai vamzdis sugenda, tai kas nors susprogdina, tai remontuoja, tai nesusitaria dėl kainos ir t.t. Todėl Ukraina visiškai teisingai galvoja, kad kai nuties „Nord Stream 2“, tai dujotiekio per Ukrainos ir Lenkijos teritorijas poreikio tiesiog neliks, o tuomet nei Ukraina, nei Lenkija negauna pinigų už tranzitą.

Ir pabaigai pacituosiu vieno vokiečių chemijos pramonės kompanijos BASF vadovų posakį: „Tikėkimės, kad Baltijos jūros dugne spalvotųjų revoliucijų nebus.“

Vokiečius taip pat galima suprasti, kai jie su kitais projekte dalyvaujančiais europiečiais piktinasi, jog jiems kažkas iš užjūrio nurodinėja, kur pirkti dujas...