Niekieno amfiteatras?

Niekieno amfiteatras?

Niekieno amfiteatras?

Vykstant aštriai diskusijai dėl lauko amfiteatro Šiauliuose koncesijos, paaiškėjo, jog ant valstybinės žemės įrengti amfiteatro statiniai yra niekieno.

Petras BALČIŪNAS

petras@skrastas.lt

„Nešovė į galvą“

Savivaldybės Turto valdymo skyrius informavo, kad amfiteatro statiniai Savivaldybės vardu nėra teisiškai įregistruoti. O 12 arų žemės, kurioje yra amfiteatras, priklauso valstybei.

Paklausta, ar taip gali būti, kad svarbūs miesto objektai niekam nepriklauso, Irena Krugiškienė, Turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja, atsakė, jog tokių objektų yra nemažai. Pavyzdžiui, aikštės, skverai, gatvės, gatvių žibintai.

„Šiaulių kraštas“ teiravosi anos kadencijos metu Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo poste buvusio, o dabar socialdemokratų frakcijos Taryboje vadovo Justino Sartausko, kodėl nesiimta žygių įforminti amfiteatro turtą, nors dėl paties amfiteatro atkakliai kovota.

„Niekam nešovė į galvą, kad tokia situacija. Turto valdymo skyrius turėjo žinoti, kad nėra registracijos, bet nieko nedarė“.

Pasak J. Sartausko, Savivaldybė amfiteatre nesukaupė jokio nekilnojamojo turto, tik remontavo suolus, dažė kolonas, įrengė kilnojamąją sceną, įrengė stebėjimo kameras, sodino gėles.

Atseit, Savivaldybėje buvo kalbama, jog amfiteatrą reikia rekonstruoti, bet kartu su pėsčiųjų bulvaru, nes tai jo gretimybė.

Žiopsojo ir kitos valdžios

Amfiteatras atsirado ruošiantis Šiaulių 750 metų jubiliejui, kai 1986 metais buvo įrengtas pėsčiųjų bulvaras.

Kaip prisimena tuometinis miesto vykdomojo komiteto pirmininkas Povilas Morkūnas, ir bulvaras, ir amfiteatras buvo įrengiami miesto ir įmonių lėšomis.

Sužinojęs, kad amfiteatro turtas neįregistruotas, P. Morkūnas pradėjo juoktis: „Ak, štai kaip. Vadinasi, ir bulvaras nėra įformintas kaip miesto turtas“.

Nieko nebuvo daroma ir atkūrus nepriklausomybę. Savivaldybei nerūpėjo įregistruoti tai, kas jai faktiškai priklauso.

Bijo batų „šiltnamio“

Pagal 2003 metais parengtą amfiteatro detalųjį planą, jo sklypo paskirtis yra visuomeninė ir komercinė.

Anot P. Morkūno, prarasti centre tokią erdvę ir joje pastatyti „šiltnamį“ batų parduotuvei būtų nusikaltimas.

Dabartinė valdžia neatsilaikė verslininkų spaudimui ir žengė pirmąjį žingsnį — pritarė amfiteatro koncesijai.

„Šiaulių kraštui“ pradėjus aiškinti Ch. Frenkelio fabriko kamino, kurį leista nugriauti, likimą, paaiškėjo, kad jis esąs bešeimininkis.

AMFITEATRAS: Miestiečių renginių vietoje gali atsirasti dar vienas „šiltnami“.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

IŠNAŠA

Jau daugiau kaip du dešimtmečiai amfiteatro statiniai niekam nepriklauso.