Netikėtas radinys: vaikų svajonės atrastos po 47 metų

Netikėtas radinys: vaikų svajonės atrastos po 47 metų

Ne­ti­kė­tas ra­di­nys: vai­kų sva­jo­nės at­ras­tos po 47 me­tų

Šiau­liuo­se tarp Tra­kų ir Pa­kal­nės gat­vių vamz­dy­nus kei­čian­tys dar­bi­nin­kai at­ra­do ne­ti­kė­tą ka­lė­di­nę do­va­ną – spal­vo­to stik­lo bu­te­ly­je ant po­pie­riaus la­pe­lių su­ra­šy­tas vai­kų sva­jo­nes. Jos at­kas­tos iš 1970 me­tų rug­sė­jo 1-os die­nos. Ra­sa no­rė­jo bū­ti ūki­nin­ke, Si­gu­tis – trau­ki­nio „vai­ruo­to­ju“, o Sau­lius – kos­mo­nau­tu.

AB Pa­ne­vė­žio sta­ty­bos tres­to fi­lia­lo „Ger­bus­ta“ dar­buo­to­jai at­sar­giai ir rū­pes­tin­gai su­kli­ja­vo ras­tus la­pe­lius – gal prieš Ka­lė­das kaž­kas juo­se at­ras sa­ve? Vie­na vai­kiš­ka sva­jo­nė nu­ve­dė pas ži­no­mą šiau­lie­tį gy­dy­to­ją kar­dio­lo­gą Ro­ber­tą Ma­žu­ta­vi­čių.

Lo­re­ta KLIC­NER

loreta@skrastas.lt

„Lo­bis“ bu­vu­sio dar­že­lio kie­me

Į re­dak­ci­ją Vy­tau­tas Ži­lys, AB Pa­ne­vė­žio sta­ty­bos tres­to fi­lia­lo „Ger­bus­ta“ dar­bų va­do­vas, užė­jo ket­vir­ta­die­nį. „Štai, ką ra­do­me“, – iš­tie­sė su­kli­juo­tus po­pie­riaus la­pe­lius ir su­dė­tus į tris ap­lan­kus.

Ne­ti­kė­tą Ka­lė­dų do­va­ną dar­bi­nin­kai ra­do kas­da­mi se­ną vamz­dy­ną Pa­kal­nės gat­vė­je ša­lia pa­sta­to, ku­ria­me da­bar įsi­kū­ręs mies­to Švie­ti­mo sky­rius, Vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­rius ir ke­lios ki­tos įstai­gos. Anks­čiau čia vei­kė 7-asis vai­kų lop­še­lis-dar­že­lis.

„Ger­bus­tos“ dar­bi­nin­kas Eduard Ka­ba­kov nu­ve­dė prie ne­di­de­lės me­džių alė­jos, ku­rios vi­du­ry­je at­ka­sus se­ną vamz­dy­ną su­ra­do „lo­bį“.

„Be­ka­sant pa­si­gir­do kaž­koks gar­sas. Stop, pa­gal­vo­jau, – pa­sa­ko­jo E. Ka­ba­kov. – Ten bu­vo spal­vo­tas bu­te­lis, toks il­gas. Pa­ma­tė­me, kad ten vai­kų raš­te­liai. Ne­gi­liai bu­vo, gal 30 cen­ti­met­rų gy­ly­je įkas­ta.“

Bu­te­lis pa­ži­ro šu­kė­mis, ta­čiau po­pie­riaus la­pe­lius vy­rai su­rin­ko. Jiems toks ra­di­nys – pir­ma­sis ir la­bai ma­lo­nus. O dar prieš Ka­lė­das! Vy­rai ti­ki­si, gal kaž­kas at­si­lieps?

Vai­kų sva­jo­nės

17-a po­pie­riaus la­pe­lių til­po ant tri­jų A3 for­ma­to la­pų. Vi­sur da­ta – 1970 me­tai, rug­sė­jo 1-oji. Ar tai at­si­svei­ki­ni­mas su dar­že­liu? Ga­li bū­ti, kad vai­kų sva­jo­nes už­ra­šė tė­ve­liai ir ma­my­tės, tik Si­gu­tis Avi­žė­nas pa­ts iš­ve­džio­jo, kuo no­rė­tų bū­ti: „trau­ki­niuo vai­ro­to­ju“.

„Aš no­riu bū­ti dak­ta­re ar­ba par­da­vė­ja. Aud­ro­nė“, „La­bai no­rė­čiau po ku­rio lai­ko pa­keis­ti auk­lė­to­ją Da­nu­tę, Ra­sa Jušk.“, „Aš no­riu bū­ti to­kia auk­lė­to­ja, kaip auk­lė­to­ja Da­nu­tė, Jo­lan­ta G.“, „Aš užau­gęs bū­siu la­kū­nas. Skrai­dy­siu tik reak­ty­vi­niu. 6 me­tų Vai­ce­kaus­kas Ai­das.“

„Užau­gęs no­riu bū­ti vai­ruo­to­ju, vai­ruo­ti au­toins­pek­ci­jos val­diš­ką „Vol­gą“. Drau­gams lin­kiu sėk­mės moks­le. Gin­ta­ras Gau­ril­či­kas“, „Ra­sa Pi­vo­rai­tė no­ri bū­ti ūki­nin­ke“, „Da­buls­kis Ar­tū­ras (nu­ro­dy­tas ad­re­sas). No­riu bū­ti ka­riš­kiu“, „No­rė­čiau bū­ti kir­pė­ja ar­ba gy­dy­to­ja, bet ge­riau kir­pė­ja... Dai­ne­lė G.“, „No­riu bū­ti dai­li­nin­ku. Egi­di­jus G.“, „Aš no­riu bū­ti kos­mo­nau­tu. Pau­liu­ko­nis Sau­lius“, „Ela no­ri bū­ti mu­zi­kan­te“, „Rim­vy­do sva­jo­nė bū­ti me­cha­ni­ku“.

Vio­le­tai Pa­lu­jans­kai­tei skir­ti net du lin­kė­ji­mai. Jos ma­ma ra­šė: „Te­gu ta­vo gy­ve­ni­mo ke­lias bū­na tie­sus ir tei­sin­gas. Da­bar tu ma­ža, tau tik sep­ty­ni me­tai, suau­gu­si mo­kėk at­skir­ti gė­rį nuo blo­gio, būk pa­ti ge­ra ir tau bus ki­ti ge­ri (...) Lin­kiu gy­ve­ni­me pa­siek­ti tai, kas ge­riau­sia ir ko šir­de­lė ta­vo trokš­ta (...).“

Ša­lia vai­kų sva­jo­nių, no­rų ir jiems skir­tų lin­kė­ji­mų yra ir vie­nas ma­žas po­pie­riaus la­pe­lis – „Dia­na Vi­lei­ky­tė, auk­lė­to­ja“.

Vie­nas iš už­ra­šy­tų pa­lin­kė­ji­mų – vi­sa­da pri­si­min­ti dar­že­lį Nr.7. Va­di­na­si, vai­kai, ku­rių sva­jo­nės pa­si­bel­dė po 47 me­tų, bu­vo šio dar­že­lio auk­lė­ti­niai.

Ne­ti­kė­tas su­si­ti­ki­mas

Vie­na­me la­pe­ly­je pa­ra­šy­ta: „Ro­ber­tas Ma­žu­ta­vi­čius. Užau­gęs no­riu bū­ti gy­dy­to­ju chi­rur­gu. 70.IX.1.“ Ar ga­li bū­ti, jog tai – ži­no­mo šiau­lie­čio gy­dy­to­jo kar­dio­lo­go Ro­ber­to Ma­žu­ta­vi­čiaus sva­jo­nė?

„Taip, aš lan­kiau 7-ąjį vai­kų dar­že­lį, – nu­ste­bo gy­dy­to­jas, kai pa­klau­sia­me, ar tai ga­lė­tų bū­ti jo prieš 47-erius me­tus už­ra­šy­tas no­ras. – 1970 me­tų rug­sė­jo pir­mo­ji – tai die­na, kai aš pra­dė­jau ei­ti į pir­mą­ją kla­sę, dar ne­bu­vau sep­ty­ne­rių.“

Su gy­dy­to­ju su­si­tin­ka­me Res­pub­li­ki­nė­je Šiau­lių li­go­ni­nė­je, Šir­dies ir krau­ja­gys­lių cent­ro I kar­dio­lo­gi­jos sky­riu­je. R. Ma­žu­ta­vi­čius su­si­do­mė­jęs žvel­gia į ant po­pie­riaus su­kli­juo­tus la­pe­lius.

„At­si­me­nu, kad bu­vo gra­ži die­na, švie­tė sau­lė, – šil­ti pri­si­mi­ni­mai nu­ke­lia me­di­ką į 1970-ųjų rug­sė­jo 1-ąją. – So­di­no­me me­de­lį ir už­ka­sė­me po juo sa­vo no­rus. Bu­vo­me su tė­ve­liais. Mes atė­jo­me į dar­že­lį at­si­svei­kin­ti“. Jis svars­to, kas – ma­ma ar tė­ve­lis – už­ra­šė jo sva­jo­nę?

Pas­kam­bi­nęs ma­mai, pa­si­tiks­li­na: dar­že­lį lan­kė dve­jus me­tus, nuo 1968-ųjų rug­sė­jo pir­mo­sios, auk­lė­to­ja bu­vu­si var­du Da­nu­tė. Ji sa­ky­da­vo, kad ma­ža­sis Ro­ber­tas ne­no­ri mo­ky­tis: žiū­ri per lan­gą, nors kai pa­klaus­da­vo, vi­sa­da at­sa­ky­da­vo. At­min­ty­je iš­li­kęs toks bū­si­mo me­di­ko vaiz­das: vaikš­čio­ja po dar­že­lio kie­mą, ieš­ko žo­ly­čių, va­ba­liu­kų. Auk­lė­to­ja ma­mai sa­kiu­si, kad sū­nus tur­būt bus gam­ti­nin­kas, nes la­bai do­mė­jo­si gam­ta.

R. Ma­žu­ta­vi­čius pri­si­me­na, kad bu­vo su ma­ma nuė­jęs pas auk­lė­to­ją įro­dy­ti, kaip ge­rai mo­ko­si mo­kyk­lo­je. Jis bai­gė aukš­čiau­siais pa­žy­miais Šiau­lių Ju­liaus Ja­no­nio vi­du­ri­nę mo­kyk­lą, da­bar­ti­nę gim­na­zi­ją.

Da­bar ži­no­mas me­di­kas kar­tais su­si­tin­ka su vie­na dar­že­lio auk­lė­to­ja, bet ji ne Da­nu­tė, gal­būt tu­rė­jo du var­dus? Žvelg­da­mas į po­pie­riaus la­pe­lius jis pri­si­me­na, kad su Ai­du kar­tu mo­kė­si vie­no­je mo­kyk­lo­je.

Vai­kiš­ka R. Ma­žu­ta­vi­čiaus sva­jo­nė iš­si­pil­dė, nors ta­po ne chi­rur­gu, bet kar­dio­lo­gu. „Gal vai­kui la­biau im­po­na­vo chi­rur­gas? – svars­to R. Ma­žu­ta­vi­čius. – Kai au­gi šei­mo­je, ku­rio­je tė­ve­lis gy­dy­to­jas, jo pa­sa­ko­ji­mai apie dar­bą įstrin­ga. Mes abu su se­se­ri­mi ta­po­me gy­dy­to­jais. Ma­no sū­nus sa­kė ne­bus dak­ta­ru, o duk­ra jau yra vi­daus li­gų re­zi­den­tė.“

R. Ma­žu­ta­vi­čius ne­si­rink­tų ki­to pro­fe­si­nio ke­lio: „Man gy­dy­to­jo kar­dio­lo­go pro­fe­si­ja pa­tin­ka. Sa­ko, jei­gu no­ri ne­dirb­ti, pa­si­rink dar­bą kaip ho­bį. Aš taip ir jau­čiu.“

„Po stu­di­jų Kau­no me­di­ci­nos ins­ti­tu­te siū­lė ­lik­ti dės­ty­to­jau­ti, bet aš no­rė­jau pra­kti­kos. At­va­žia­vau į Šiau­lius, gal tai bu­vo la­biau tė­vų no­ras, aš gal­vo­jau apie Klai­pė­dą. Iš pra­džių dir­bau apy­lin­kės te­ra­peu­tu, kaip šei­mos dak­ta­ras. Ka­dan­gi bu­vau jau­nas, dar ne­ve­dęs, pra­dė­jau dirb­ti li­go­ni­nė­je kaip sa­va­no­ris, kad įgy­čiau pra­kti­kos. Po to dir­bau rea­ni­ma­ci­jo­je, kar­dio­lo­gi­jo­je. Pra­dė­jau spe­cia­li­zuo­tis kar­dio­lo­gi­jo­je: stu­di­jas bai­giau 1984 me­tais, o nuo 1991 me­tų pa­dė­jau dirb­ti kaip kar­dio­lo­gas“, – sa­vo ke­lią į sva­jo­nę pri­si­mi­nė R. Ma­žu­ta­vi­čius.

O kaip­gi vai­kys­tės su­si­do­mė­ji­mas gam­ta?

„Do­mė­ji­ma­sis gam­ta iš­li­ko, – sa­ko R. Ma­žu­ta­vi­čius. – Gal ne va­ba­liu­kais, bet mėgs­ta­me su žmo­na ke­liau­ti. Vi­sa­da la­biau trau­kia ke­lio­nės, ku­rio­se dau­giau gam­tos, ne­gu mies­tų ar­chi­tek­tū­ros. Pa­tin­ka va­sa­rą vaikš­čio­ti po kal­nus.“

R. Ma­žu­ta­vi­čius nu­si­fo­tog­ra­fuo­ja sa­vo ir ki­tų bu­vu­sių dar­že­li­nu­kų su­ra­šy­tas sva­jo­nes – pa­ro­dys vai­kams.

„Sma­gu, kad dar­bi­nin­kai juos iš­sau­go­jo. Juk tai prieš 47 me­tus... Ta­da bu­vo baig­tas vie­nas gy­ve­ni­mo eta­pas. Lau­kė žings­nis į atei­tį“, – šyp­so­jo­si pri­si­mi­nęs me­di­kas.

Gal čia esa­te ir jūs, o gal jū­sų ma­ma, tė­tis, drau­gai? Ar jū­sų sva­jo­nės iš­si­pil­dė? Pa­si­da­ly­ki­te sa­vo pri­si­mi­ni­mais.

Pa­ra­šy­ki­te mums (loreta@skrastas.lt) ar­ba pa­skam­bin­ki­te tel. (8 41) 591562.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Gy­dy­to­jas kar­dio­lo­gas Ro­ber­tas Ma­žu­ta­vi­čius sa­vo sva­jo­nę iš­pil­dė: „Vi­sa­da ži­no­jau, kad no­riu bū­ti gy­dy­to­jas.“

Pas­kam­bi­nęs sa­vo ma­mai, Ro­ber­tas Ma­žu­ta­vi­čius pa­si­tiks­li­no, kad 7-ąjį vai­kų dar­že­lį lan­kė dve­jus me­tus. 1970 me­tų rug­sė­jo 1-oji bu­vo die­na, kai jis išė­jo į pir­mą­ją kla­sę.

Lo­re­tos KLIC­NER nuo­tr.

Eduard Ka­ba­kov sa­kė, kad ras­tas bu­te­lis su vai­kų no­rais ir sva­jo­nė­mis jam bu­vo ma­lo­ni staig­me­na. „Mes vis­ko ran­da­me. Va­kar čia mi­ną su­da­ro­me“, – pa­sa­ko­ja AB „Pa­ne­vė­žio sta­ty­bos tres­to“ fi­lia­lo „Ger­bus­ta“ dar­buo­to­jas.

Bu­te­lis su vai­kų raš­te­liais iš­kas­tas ne­to­li bu­vu­sio 7-ojo vai­kų lop­še­lio-dar­že­lio Pa­kal­nės gat­vė­je.

Vamz­dy­nų at­nau­ji­ni­mo dar­bus at­lie­kan­tys dar­bi­nin­kai pa­si­rū­pi­no, kad vi­si la­pe­liai su vai­kų no­rais ir sva­jo­nė­mis bū­tų iš­sau­go­ti. Gal­būt kaž­kas at­si­lieps?