Naujausios
Lietuvoje – nekalbadieniai? Vienas valdančiosios koalicijos lyderių Gabrielius Landsbergis parašė laišką kolegoms, kviesdamas aptarti tuos klausimus, kuriuos Tautai jau paskelbė. Tada senelis atsiuntė laišką anūkui, nepritardamas šio vaikiškiems žaidimams. Giminės vyriausiajam lakoniškai atsakyta, kad jo balsas bus išgirstas...prie Šv. Kalėdų stalo. Toloka. Dar šviežių bulvių reikia sulaukti...
Lietuvoje suklestėjo epistoliarika. Valdžia susirašinėja tarpusavyje. Žmonių iš gatvės negirdi ir nenori priimti Seimo pirmininkė ar premjerė. Gal derėtų parašyti laišką? Tebūnie adresatas – G. Landsbergis, netikėtai pagarsėjęs...meile standartams.
Kokių galima tikėtis standartų iš nestandartinio politiko? Biografija, politinė karjera – nestandartinės. Elgesys, viešasis komunikavimas, teikiami sprendimai – pavyzdiniais nevadintini. Lietuvos diplomatijos tėvo vykdoma užsienio politika – tarsi iš vadovėlio „Kaip sužlugdyti valstybę“.
Išklausiau, Gabrieliau, tavo kalbą Seime, kai po pirmojo pateikimo buvo atmestas tavo pirmalaikių rinkimų siūlymas. Mechaniškai suskaičiavau – per kelias minutes keliasdešimt kartų paminėtas žodis „standartas“. Nepasitikėdama bendrojo išsilavinimo žiniomis, puoliau naršyti po žodynus: „Standartas – (angl. Standard – norma, pavyzdys).
Gal žinote, kaip šį apibūdinimą pritaikyti Lietuvos vidaus ir užsienio politikai?
Ar normalu mažai valstybei įsivelti į konfliktus ir amžinas negatyvo sklaidos situacijas su artimiausiais kaimynais? Iki šiol neatlikti trijų Baltijos sesių elektros sistemos bandymai dėl tinklų atjungimo nuo rusiškojo BRELo. ES finansuoja sinchronizavimo procesą TIK visoms kartu, o ne po vieną. Energetikos ministras Dainius Kreivys tegeba lementi, kad su kaimynais sunku susitarti. O kaip derėtis, kai nuolat tai latviai, tai estai kaltinami perką rusišką elektrą ar dujas, o po to brangiai perpardavinėjantys Lietuvai?
Teisybės vardan, dera priminti, kad Lietuva viena bandė tikrinti elektros tinklų sistemos atjungimą nuo rusų. Tačiau tai darė tik kelias valandas ir ne energijos piko metu. Akių nedumiant, sinchronizavimo bandymams reikėtų skirti 2–3 paras. Be pertraukų. Įvairaus elektros poreikio intensyvumo metu. Ir dar kartą kartoju – VISOMS TRIMS BALTIJOS SESĖMS.
O „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą skandalas? Pastarojo galėjo ir nebūti, jei su Kubos mafija“sąveikaujantys“ valdančiųjų konservatorių politikai nebūtų sumanę keisto pasipiarinimo.
Brangiai Lietuvai kainavo trąšų pervežimo netektis. Pakiužo šalies geležinkelių ir uosto verslas. Dar didesnį smūgį sudavė Kinija, nutraukusi bendradarbiavimą su Lietuvą dėl Taivano atstovybės atidarymo. Negalėjote, kaip visos pasaulio valstybės, ekonomiškai galingesnės už Lietuvą, Taipėjaus vardu tos atstovybės pakrikštyti?
Sakote,– mūsų valstybės verslai nuo Tamstos diplomatinių viražų nenukentėjo? Šitaip pliurpti gali tik tas, kuris pats tokios veiklos gyvenime nevykdė.
Nesiginčysiu. Diktatoriškos valstybės mums ne draugai. Tačiau, kam prisikurti priešų daugiau, negu turime jėgų nuo jų apsiginti?
Dar nesuformavome savų brigadų, o jau koneveikiate vokiečius, kad šie niekaip mums savosios neatsiunčia. Gabrieliau, ar nepagalvojote, kad kaltindamas JE Gitaną Nausėdą, kad šis neva neaiškią sutartį su Vokietijos kolega pasirašė, smogiate ne Prezidentui, o kenkiate diplomatiniam bendradarbiavimui su konkrečia ES valstybe? Vokietija yra labai dalykiška šalis ir negali savo žmonių siųsti į nežinią: neaišku, kur užsienio kariai gyventų, ką valgytų, kur treniruotųsi ir t.t. Vis kaip šarkos pasikeisdami su Krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku kartojate, kad dar nesukūrėte infrastruktūros užsieniečių brigados rezidavimui? Kad ir kaip tamstą vimdytų asmuo, šiuo metu dirbantis S.Daukanto aikštės rūmuose, pastaruosiuose kelių tūkstančių vokiečių brigados karių neapgyvendinsi.
Verkiate, kad garsiajame čekiukų skandale buvo paaukota viena avelė iš konservatorių būrio? Tačiau gal pati Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė neatsigręždama nešė muilą iš skęstančio laivo? Kodėl? Lietuvoje katastrofiškai trūksta mokytojų. O tie, kurie dar nepaliko švietimo sistemos, nežino, kaip reikės 2023/24 mokslo metais dirbti pagal „sueuropintas“ mokymo programas. Be to, dar ir vadovėlių trūks.
Ar Ekonomikos ministrė Gintarė Skaistė ir Kultūros ministras Simonas Kairys paseks Jurgitos Šiugždinienės pėdomis? Liksime prie gabrieliško standarto – dėl saviškių priedangos talžysite bekiaušę opoziciją?
Nevykėlių ministrų paradui vadovauja vienintele ir nepakartojama vadinama Tamstos, Gabrieliau, kariaunos generolė Ingrida Šimonytė. Pritarčiau, gal buhalterė ji ir geniali, tačiau po šio išbandymo valdžios aukštumomis, pagarsėjo kaip nulinė politikė. Tokia ir liks. Suprantu, kad I. Šimonytė Vyriausybei vadovavo sudėtingomis sąlygomis. Pandemija, būriai atbėgėlių, karas Ukrainoje, įtakojęs valstybių ekonomiką ir finansus. Tačiau premjerė aiškiai pavargo, nes nebežino, ko nori: ar Seimą atstatydinti, ar pati pabėgti, nes negeba susitvarkyti su problemomis.
Ar galima tikėtis aukštesnės kvalifikacijos iš generolų, kai Tamsta maršalas, pasirodėte, besąs gana apgailėtinas. Ar bent mokėtės bendrauti su žmonėmis? Ar girdite juos? Oi, atsiprašau, epistoliarikoje klausos nereikia.
Ir gerai, kad šitas Seimas „nepasileido“, nes vargu, ar labiau begalima pasileisti, kai tokie laisvinamieji valdančiosios koalicijos viduje kunkuliuoja. Turiu omenyje Laisvės partiją, kuriai šiuo metu tik partnerystės, narkotikų dozės ir moteriškų pavardžių rašymas yra gyvenimo aktualijos. Gal dar grįžimai iš viešnamių paryčiais už...kanceliarines išmokas...
Na, ką, senelis patenkintas, nes staigus „partijos ritualinis susideginimas“ neįvyko. Pirmalaikių rinkimų arba parodomojo „perkrovimo“ nebus. Kol kas. Teks smilkti lėtai, jei TS-LKD partijos prezidiumas nenuspręs kitaip. Platesnio rato vadovybės sambūrio niekas nesukvies? Taip? Daug garsių lyderių baimė į bunkerius suvaro...
Baigdama pasakysiu žmogaus iš gatvės nuomonę: Lietuvos politikos „perkrovimas“ ateities kartoms turėtų išliekamąją vertę tik tuo atveju, jeigu parlamentarai nebesislėptų partiniuose sąrašuose, o balotiruotųsi apygardose. Tuomet kitokių spalvų įgytų ir Tamstos, Gabrieliau, klausimas: „Kodėl Lietuva vis dar neturi skandinaviško pasitikėjimo parlamentu standarto?“
