Naujausios
Nepriklausomybę suteikia saulė
KAIP IŠVENGTI MONOPOLININKŲ KILPOS?
Ant šiaulietės Dalios Varabauskienės namo stogo įrengti saulės-vandens kolektoriai. Šeimininkė į naujovę žiūri praktiškai: kolektorių pagalba apšildomas namas ir vanduo per metus jai atsieis perpus pigiau nei naudojant dujas.
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Kolektoriams saulės pakanka
Dalia sako, kad mintis būstą ir buityje naudojamą vandenį apšildyti saulės energija jai kilo tiesiog žiūrint į saulę: „Esu gamtos žmogus, visuomet stengiausi būti kuo arčiau jos. Keliaudama įsitikinau, kad daugelis šalių, ne tik saulėtos valstybės, jau naudojasi saulės energija, pavyzdžiui, Vokietija, Švedija. Kodėl kitur, o ne čia, ne Lietuvoje? Taip pagalvojau ir pradėjau nuo savęs“.
Moteris pasigailėjo tik vieno: kodėl to nesugalvojo padaryti anksčiau, kol dar nebuvo įrengtas namas. Teko nuardyti dalį stogo ir gręžti sienas vamzdžiams išvedžioti. Anot jos, geriausia tokį kolektorių įrenginėti, kai namas tik statomas, o idealiausia — jį įtraukti į būsimo namo projektą.
Ar Lietuvoje saulės kolektoriui pakanka saulės?
„Nors įrenginys ir vadinasi saulės-vandens kolektorius, iš tiesų jam pakanka ne tik saulės, bet ir šviesos, tiksliau — ultravioletinių (UV) spindulių. Pavyzdžiui, žiemą, kai yra sniego, kuris atspindi šviesą, baterija įsisavina šviesos energiją — ultravioletinius (UV) spindulius žymiai greičiau, nei be jo. Kai lauke apsiniaukę, žinoma, gaunama mažiau energijos, tačiau šiltam vandeniui paruošti jos pakanka. Kolektoriai ir Lietuvoje veikia ištisus metus“, — sako Dalia.
Jos žodžiais, geriausia vieta saulės kolektoriams Lietuvoje įrengti — Nida, nes ten saulės-vandens kolektorius geriausiai įsisavina šviesos energiją.
Priežiūros mažai
Kokiu principu veikia saulės-vandens kolektoriai? Dalia aiškina gana smulkiai: „Surinktą saulės šviesos energiją kolektorius per varinius izoliuotus vamzdžius perduoda į boilerį. Sistemoje naudojamas specialus boileris su vienu arba dviem šilumokaičiais. Turint vieno šilumokaičio boilerį, galima turėti tik šiltą vandenį. Turint boilerį su dviem šilumokaičiais, galima šildyti ir vandenį, ir namo šildymo sistemą“.
Saulės-vandens kolektoriaus savininkė pataria, kad racionaliai ir sėkmingai veiktų nauja sistema, integruota prie jau esamos namo šildymo sistemos, reikia sumontuoti ir suderinti atitinkamą valdymo automatiką, kuri valdytų abi sistemas. Papildomam namo šildymui, kai nėra šviesos (naktį), naudojami biokuro, dujiniai ar kieto kuro katilai.
Pagal statistinius duomenis, Lietuvoje mažiausias šviesos intensyvumas yra gruodį ir sausį. Tada boileris įkaista iki 15— 28 laipsnių (priklausomai nuo šviesos intensyvumo). Vasarą saulės-vandens kolektoriuje temperatūra pakyla net iki 150— 180 laipsnių karščio.
„Šilumos perteklius vasarą gali būti naudojamas lauko bei vidaus baseinams, — siūlo D. Varabauskienė. — Mažinti kolektorių efektyvumą taip pat galima juos uždengiant arba sumažinant kolektorių šildymo plotą, išimant vamzdelius.
Alternatyviai energetikai reikia didesnio dėmesio
Dalios žodžiais, tai, kiek sumažės sąnaudos per mėnesį, tiksliau bus galima spręsti mažiausiai pasinaudojus sistema mėnesį (Dalios namuose ji tėra tris savaites). Tačiau pagal atliktus išankstinius skaičiavimus, moteris neabejoja, kad sutaupys 50— 60 procentų metinių išlaidų, kurių būtų pareikalavęs dujinis vandens ir namo šildymas.
Dalia tiki, kad apie 20— 25 tūkstančių litų (įskaitant montavimo darbus) kainuojantys 120— 130 kvadratinių metrų namui skirti kolektoriai atsiperka greičiau nei, pavyzdžiui, geoterminis šildymas.
„Neabejoju, jei valstybės dėmesys žmonėms ir atsinaujinančioms energetinėms sistemoms būtų didesnis, jei būtų skiriamos dotacijos ar Europos Sąjungos lėšos (kaip, pavyzdžiui, ankstesniais metais kompiuteriams), gyventojams būtų lengviau įsigyti individualias atsinaujinančias sistemas.
Tai palengvintų žmonių padėtį šiuo sunkiu metu, išaugus infliacijai ir brangstant energetiniams resursams„, — išeitį mato Dalia Varabauskienė.
Žmonės ieško būdų taupyti
Tuo neabejoja šiaulietis Anastazas Ivaškevičius. Po „Šiaulių krašto“ straipsnio “Taupusis pono Anastazo šildiklis“ (“Šiaulių kraštas“, 2009-01-30), pasakojančio apie jo išradimą — ekologišką ir taupų elektrinį elektrodinį šildiklį, išradėjas sulaukė gausybės žmonių, norinčių įsigyti šį įrenginį, dėmesio.
„Deja, tik vienas-kitas ryžtasi įsigyti šį įrenginį. Stabdo ne kaina, o sudėtinga atsijungimo nuo centrinio šildymo procedūra — praktiškai neįmanoma, — sako išradėjas. — Centralizuoti šilumos tinklai nėra suinteresuoti netekti klientų, todėl realiai padėti sutaupyti savo išradimo dėka galiu tik tiems, kurie gyvena atokiau nuo centralizuotų šilumos tinklų, pavyzdžiui, vienkiemiuose.“
Praeitą savaitę jis įrenginius montavo viename Zarasų rajono name. Šio krašto gyventojus ypač sudomino išradimas, nes gyvenantiems netoli Ignalinos atominės elektrinės elektra kainuoja perpus pigiau (Ignalinos ir Zarasų rajonų, Utenos rajono Daugailių, Tauragnų, Saudutiškio apylinkių bei Švenčionių rajono Adutiškio, Svirkų apylinkių gyventojams taikomas lengvatinis elektros energijos tarifas — 50 procentų mažesnis už nustatytą — pagal Rytų skirstomųjų tinklų informaciją).
„Sutiktume parduoti savo idėją stambesnei įmonei, kuri galėtų pradėti masinę šių įrenginių gamybą, tačiau tokių pasiūlymų nesulaukiame“, — sakė A. Ivaškevičius.
IŠNAŠA: „Namo šeimininkė neabejoja, kad sutaupys 50— 60 procentų metinių išlaidų, kurių būtų pareikalavęs dujinis vandens ir namo šildymas.
KOMENTARAS
Kaip apsiginti vartotojui?
Ar sudėtinga atsijungimo nuo centralizuoto šildymo tinklų procedūra nėra vartotojų teisių pažeidimas? Ar tai neriboja jų teisės rinktis? Į šiuos klausimu atsakė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Šiaulių skyriaus vyriausioji specialistė Bronislava Balčiūnaitė: (Balciunaite Brone vartotoju teises_06 nuotr.)
— Atsijungimą nuo centralizuoto šildymo tinklų reglamentuoja Šilumos ūkio įstatymas. Tai valstybės nustatyta tvarka, o ne, pavyzdžiui, sutartis, kurios sąlygos gali būti pripažintos nesąžiningomis. Jei gyventojai nepatenkinti esama situacija, jie gali vienytis ir inicijuoti įstatymo pakeitimą.
Mūsų skyrius nėra gavęs nepatenkintų atsijungimo nuo centralizuoto šildymo sistema gyventojų skundų. Nes dabar pirmiausia daugiabučio gyventojai turi susitarti tarpusavyje ir, jei pageidauja, atsijungti kolektyviai, visu namu. Pavieniai gyventojai atsijungti nebegali.
Prieš pasiryždami atsijungti nuo centralizuoto šildymo gyventojai vietinėse savivaldybėse privalo gauti technines sąlygas ir išsiaiškinti, ar jų namui gali būti taikomas autonominis šildymas.
Užrašė Marina VISOCKIENĖ
Redakcijos archyvo nuotr.
PULTAS: Dalia Varabauskienė valdymo pulte rodo saulės-vandens kolektoriaus parametrus. Čia galima sužinoti paties kolektoriaus, boileryje esančio vandens ir grįžtamąją šildymo sistemos temperatūras.
KOLEKTORIAI: Ant stogo įrengiami kolektoriai negadina jo dangos ir nereikalauja specialios priežiūros.
BOILERIS: Surinktą saulės šviesos energiją kolektorius per varinius izoliuotus vamzdžius perduoda į boilerį. Boileris su dviem šilumokaičiais šildo ir vandenį, ir namo šildymo sistemą. Papildomai, kai nepakanka šviesos, pavyzdžiui, naktį namas šildomas dujomis.
Sauliaus JANKAUSKO nuotr.
IŠRADĖJAS: Šiaulietis Anastazas Ivaškevičius savo išrastu elektriniu elektrodiniu šildikliu, paties žodžiais, siekia, kad kuo daugiau žmonių rinktųsi pigesnį šildymo būdą ir pasipriešintų centralizuotų šildymo tinklų monopolijai.
