Naujausios
ŠIAULIAI: UŽDUMBLĖJUSIŲ SMEGENŲ ZONOS
Pradedame ciklą rašinių apie apleistas žaliąsias Šiaulių miesto zonas, kurios galėtų ir privalėtų būti miesto puošmena, vertybė ir pasididžiavimas.
Dėl Šiaulių valdžios bejėgiškumo, aplaidumo, sunkiai paaiškinamo smegenų uždumblėjimo šios miesto erdvės tampa dykromis. Kodėl kiti Lietuvos miestai geba susitvarkyti, o Šiauliai ne?
Pasivaikščiojimą su architektu Algimantu Černiausku pradedame nuo centrinio Šiaulių miesto parko.
Nepridengta gėda
Šiaulių miesto centrinis parkas jau seniai virtęs dykra. Šiemet čia jau nebesisupa ir žole užžėlė privatiems asmenims priklausantys atrakcionai, o afišos liekanos byloja apie paskutinį koncertą, įvykusį prieš pusantrų metų.
Vargu ar Lietuvoje berasime tokį apleistą miesto parką. Ar tokią neįgalią miesto valdžią?
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Pavakarys miesto parke
Einame į parką vienu iš pagrindinių takų. Prieš akis — medinis pastatas, gal buvusi šaudykla, su užrašu „Parduodama“. Krūmuose įsitaisiusi svaiginasi grupelė.
Kairėje — vasaros estrada. Aptrupėjusiais laiptais kylame į tribūnas. Pro grotas žiūrime į aikštę. Apie 70-tuosius statyta estrada taip ir liko neatstatyta po 1995-ųjų gaisro. Jau šešiolika metų. Tribūnoje mėtosi kažkieno drabužiai, gal kas nakvojo?
Sukame neveikiančių atrakcionų link. Keli vaikai beviltiškai bando pastumti surūdijusį traukinį. „Gal pajudės“, — kalbasi. Dar keli pavojingai bando užsiropšti ant seniai užmirštų “linksmųjų kalnelių“.
Gyvybės yra ir stovinčiame „Velnio rate“. Ant kelių apatinių sūpuoklių linksminasi kompanija, vis užgerianti skystį iš plastikinių puodelių (tarp jų — ir šeima su kokių ketverių metų vaiku). Po kurio laiko linksmybės baigiasi konfliktu, supykęs tėvas sako “Neužknisk, a gerai?“, o jauna mama su verkiančiu vaiku nušlitiniuoja prie parko išėjimo.
Taku prabėga mergina su ausinukais, pravažiuoja keletas dviratininkų, nusituština du rotveileriai, o porelė senjorų atsisėda ant vieno iš nedaugelio sveikų suoliukų.
Dykra
„Blogiausia, kad matydamas tokią aplinką ir joje augdamas žmogus taip ir formuojasi. Jis galvoja, kad čia yra dykra, — sako architektas A. Černiauskas. — Baugu įeiti į tokią aplinką. Ji netvarkoma. Nėra jokio formavimo projekto. Ką čia žmogui veikti? Nei malonumo, nei pailsėsiu, viskas aptverta, grotuota. Sudegusi estrada neatstatyta. Mes galvojame, kaip plėstis, bet nesugebame suvaldyti to, kas supilta, pastatyta, kas iš esmės jau yra. Mes tarsi užmiršome, kad parkas egzistuoja. Parkas — savo plotu ir dydžiu yra labai svarbus centrinei miesto daliai, tačiau jį kompromituoja nevaldomi ir netvarkomi dalykai“.
Architekto įsitikinimu, kaip ir visi parkai, taip ir šis pirmiausiai turi turėti scenarijų, impulsyviai, intuityviai nieko gero neišeis.
Impulsyvių dalykų jau pridaryta: atrakcionai, parko statiniai prieš gerą penkiolika metų atiduoti į privačias rankas.
„Nežinau, kodėl buvo reikalinga privatizuoti visus įrenginius be konkrečios idėjos — ar norėta pinigų gauti, ar manyta, kad viskas savaime atgis? Nebūna tokio stebuklo, kad privatus interesas sutvarkytų viešąsias erdves“, — sako A. Černiauskas.
Laukinė gamta be paskirties
Nuo pokario pradėti sodinti medžiai stichiškai tebeauga, jie neformuojami, parkas, anot architekto, tarsi laukinė gamta be aiškios paskirties.
Kodėl per Nepriklausomybės metus parkas tik nyko? Trūksta pinigų?
„Pinigų visada yra. Tokioms viešosioms erdvėms atsiranda europinių lėšų. Kodėl kiti miestai sėkmingai jų gauna? Šiaulių miesto savivaldybėje yra pakankamai tarnybų, bet ar jie turi minčių? Formaliai visada galima pasakyti, kad nieko negalim, neturim pinigų“, — svarsto A. Černiauskas.
FORMALIAI
* Arūnas Adomaitis, Miesto Infrastruktūros skyriaus vedėjas:
— Pagal finansavimą nušienauti galime tik kartą per metus. Mūsų galimybė prižiūrėti savo parkus — minimali„.
* Valdonė Kaminskienė, Viešosios tvarkos skyriaus vyr.specialistė (šis skyrius turėtų priversti atrakcionų ir statinių savininkus susitvarkyti savo teritoriją):
— Sakau, dar nė karto nesidomėjom. Labai seniai buvau parke. Išsiaiškinsim, kas savininkas, užsiimsim. Mums reikia laiko išsiaiškinti, pasidomėti.
* Egidijus Varneckas, UAB Šiaulių atrakcionų parkas„ atstovas:
— Šiuo metu veikla nevykdoma, pernai kaip uždarėm, taip ir uždarėm. Ar savivaldybė mūsų nejudina? Nelabai tam turi pagrindo, mūsų privataus kapitalo įmonė nėra įsipareigojusi.
Iš miesto parko istorijos:
„Ten, kur šiandien yra naujasis parkas, buvo didelis priemiestinis vienkiemis, priklausęs Šapirų šeimai. Kaizerinės Lietuvos okupacijos metais vienkiemis buvo prijungtas prie miesto.
Pokario metais, šalia miesto valymo ir atstatymo darbų, miesto visuomenė Šapirų pievose ėmėsi kurti ir naująjį miesto parką. Jau 1947 metų spalio mėnesį čia iškasta 3850 duobių medeliams, nuvalyta 6220 išilginių metrų alėjų.
Parke prisodinta daug medelių, daugiausia talkų metu. Iš retesnių medžių auga platanalapiai, totoriniai klevai, europiniai maumedžiai, nemažai kitų egzotinių medžių„.
POREIKIS: Vaikams reikia atrakcionų. Šiemet privačiai bendrovei priklausantys įrenginiai paleisti nebuvo.
MERUI: Lygiai prieš šešeris metus „Šiaulių kraštas“ vaikščiojo po parką ir net kilo “Velnio ratu“ su Justinu Sartausku, tuometiniu administracijos direktoriaus pavaduotoju, dabartiniu Šiaulių meru. Rašėme “Parke tebeveši sovietmetis“. Po šešerių metų situacija kur kas prastesnė. Veikiančios sovietmečio karuselės — tik gražus prisiminimas.
SĄSTINGIS: Seniai sustingęs miesto traukinys.
ESTRADA: po 1995-ųjų metų gaisro estrada neatstatyta, apleista ir visa jos teritorija.
LAIPTAI: Aptrupėję laiptai, kuriais kažkada plūsdavo minios žmonių, dabar veda į niekur. Parko estrada perduota saugoti miesto Kultūros centrui.
ŽIBINTAS: Šis tarp medžių ir krūmų įstrigęs žibintas prieš kelias dešimtis metų apšviesdavo aikštę su karusele.
SUOLIUKAI: Centriniame miesto parke — suoliukų liekanos. Parkas_su_Cerniausku_36_GBs
AFIŠA: Paskutinės afišos skutai primena apie prieš pusantrų metų vykusį koncertą vasaros estradoje. Po to parko gyvybė visiškai užgeso.
VARTAI: Vieni iš parko vartų, vedančių į stadioną.
NORMA: Tarybiniais laikais buvo tokia formuluotė „Zelionoje nasaždenije“ (žalieji želdiniai — liet.), svarbu, kad tam tikram kiekiui gyventojų tektų tam tikras plotas žaliųjų želdinių. Pagal šį normatyvą, sako architektas Algis Černiauskas, 11,9 hektaro ploto parkas yra labai geras dalykas. Tik žmonėms jame nėra ką veikti.
LANKYTOJAI: Nuolatiniai parko lankytojai: šunys ir jų šeimininkai.
MIESTO SVEČIAI
„Liūdna matyti griuvėsius“
Parke sutikti Sander Grip ir Michal Oppenhaimer, olandų šeima iš Roterdamo su trim vaikais, po Lietuvą keliavo jau keturias savaites. Ką tik atvykę į Šiaulius, apsistoję viešbutyje ir išėję pasivaikščioti.
Kokią jie nuomonę susidarė apie mūsų miesto parką ir kaip siūlytų jį keisti?
Sander: „Parkas savaime gražus, su nuostabiais senais medžiais, tik labai nesutvarkytas. Jis labiau primena mišką, o ne miesto parką. Seni medžiai nėra prižiūrimi, žolė nenupjauta, suoliukai sulūžę. Labai gaila, kad neveikia atrakcionai, liūdna matyti griuvėsius.“
Michal: — Aš labai nustebusi, kad čia yra žmonių, vaikštančių aplinkui, sėdinčių ant suoliukų, nors ten negražu. Mane tai liūdina. Čia galėtų būti smagu, bet nėra. Šis parkas nuteikia kažkaip melancholiškai. Tai ne ta vieta, kur norėčiau vaikščioti.„
Sander: „Jei nueitum į parką Roterdame, rastum daugybę žmonių — vaikštančių, rengiančių piknikus ant žolės, kepančių barbekiu, žaidžiančių. Čia vyksta įvairūs festivaliai, parkai yra naudojami.
Manau, ir jums reikėtų parko, bet ne miško. Reikėtų nukirsti keletą medžių, palikti daugiau erdvių, daugiau žolės ar šiaip vietos, kur jūs galėtumėte išgerti puodelį kavos ar arbatos, daugiau vietos žaidimams. Aš čia įsivaizduoju gerą vietą miesto festivaliams.„
Michal: „Suvalkuose matėme panašų parką, kaip čia, tik labiau išvalytą, mažiau medžių ir daugiau žolės — ten tuo metu vyko tarptautinis bliuzo festivalis. Aš taip įsivaizduoju ir jūsų parką...“
NUOTAIKA: „Šis parkas nuteikia kažkaip melancholiškai, tarytum kažkada, prieš daug metų čia buvo gražu, o dabar nieko nėra“, — sako svečiai iš Olandijos Sander ir Michal su vaikais.
Kaimynystėje
KELMĖ: Draugystės parke verda gyvenimas
Dvidešimties hektarų ploto Kelmės Draugystės parkas yra pats didžiausias ir mėgstamiausias iš visų miesto rekreacinių zonų. Čia kiekvieną pavasarį vyksta Liaudies meno šventės, Joninės, rengiami komerciniai koncertai.
Parką juosia Kražantės upė. Jos užtvanka ir dalis upės praėjusių metų rudenį išvalyta už Europos sąjungos skirtas lėšas. Atnaujintas paplūdimys, kurį puošia kelmiškio tautodailininko A. Akstino sukurtos skulptūros. Vaikams įtaisytos sūpuoklės, kiekvieną pavasarį naujai nudažomos persirengimo kabinos ir šokinėjimo bokštelis.
Parke įrengtas natūralios žolės dangos futbolo stadionas su tribūnomis sirgaliams. Jis priklauso sporto mokyklai, tačiau stadioną prižiūri miesto seniūnija. Stadiono žolė nupjaunama kiekvieną savaitę.
Kitose parko vietose žolė pjaunama kas mėnesį. Jei yra poreikis, ir dažniau.
Stadione yra krepšinio, tinklinio, riedučių aikštelės. Šiemet planuojama atnaujinti centrinį taką, vėliau bus tvarkomi ir kiti takai.
Šiukšles parke renka ir tvarko seniūnijos darbininkai, viešiesiems darbams patelkti ir už socialines pašalpas atidirbantys kelmiškiai.
Draugystės, Lietuvos tūkstantmečio, Europos parkai ir kitos Kelmės miesto rekreacinės zonos tvarkomos iš komunalinėms reikmėms skirtų lėšų.
AKCENTAS: Prieš liaudies meno šventes svarbiausia Draugystės parko puošmena tampa Kražantės užtvankos saloje padarytas ratas, kuris šventės naktį sudeginamas. Ugnies misterija — viena iš laukiamiasusų programos dalių.
STADIONAS: Kelmės Draugystės parke esanti futbolo aikštė su natūralia žolės danga reikalauja ypatingos priežiūros.
PAKRANTĖ: Kiekvieną pavasarį atgyja pakrantė ties paplūdimiu.
AIKŠTELĖ: Kelmės jaunimo iniciatyva parke padaryta riedučių aikštelė.
TAUTODAILĖ: Per meno šventę Draugystės parke prekiauja tautodailininkai.
Reginos MUSNECKIENĖS nuotr.
RADVILIŠKIS: Parkas vilioja skulptūromis
Radviliškiečiai mėgsta pasivaikščioti netoli rekonstruoto stadiono esančiame miesto parke. Parkas gyventojus vilioja medinėmis skulptūromis, nemažai jų parke pastatyta po mieste vykusių plenerų.
Lietuvos tūkstantmečio jubiliejaus proga centrinę parko dalį papuošė radviliškiečio medžio drožėjo E. Gaubo skulptūra.
Dalis parko skirta vaikams. Čia vėl atgijo atrakcionai, kuriuos vienu metu ketinta išmontuoti ir parduoti, šią vasarą jie veikia kiekvieną trečiadienį. Šiemet trečiadienais kartu su vaikais linksminasi Vaiduoklis (Kastytis V. Stumbrys), nemokamai kviečiantis vaikus į vasaros renginių ciklą „Vaiduokliadienis“.
Vakarais prie parke įrengtų riedlenčių kalnelių būriuojasi riedlentininkai.
Įgyvendinus kartu su Bauskės (Latvijos) rajono savivaldybe pradėtą vykdyti dvišalį projektą, rekonstruotame buvusių kasų bei pagalbinių patalpų pastate duris atvers latvių kultūros centras.
Parką prižiūri šiai teritorijai priskirti Radviliškio miesto seniūnijos darbininkai. Pasak vieno iš jų, jis parko žolę pjauna kiekvieną dieną, nes kol apeina visą parką, jo pradžią ir vėl reikia pjauti.
Laimos AGANAUSKIENĖS nuotr.
AKCENTAI: Radviliškio miesto parką puošia medžio skulptūros bei gėlynai.
(L. Aganauskienė)
KURŠĖNAI: Parke vyksta šventės
Kuršėnų parkas, pasodintas Ventos upės vingyje, prie 19-ojo amžiaus pradžioje statyto dvaro — kuršėniškių pamėgta vieta. Čia vyksta miesto, Šiaulių rajono šventės ir kitokie renginiai.
Parke pastatyta suolų. Čia du — tris kartus per mėnesį nušienaujama žolė.
Senojo parko nepamiršta mieste rengiamų medžio drožėjų plenerų organizatoriai.
Šį mėnesį restauruotos dvi skulptūros, kurias tautodailininkai miestui padovanojo 2004 metais. Užpernai medžio meistrų sukurtame parko kampelyje mažieji kuršėniškiai ypač savaitgaliais mėgsta pasisupti, pažaisti.
Pasitelkusi Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, Šiaulių rajono savivaldybė pradeda įgyvendinti projektą „Kuršėnų dvaro sodybos teritorijos sutvarkymas ir pritaikymas viešojo turizmo poreikiams“ (projekto vertė — 880,9 tūkstančio litų). Bus atkurtos parko alėjos, takai, sutvarkyti vandens telkiniai.
Kur parke buvo įrengti takai dvaro klestėjimo laikais, nustatys archeologai.
DROŽĖJAI: Kuršėnų parko nepamiršta mieste rengiamų medžio drožėjų plenerų organizatoriai.
Algimanto BRIKO nuotr.
PAKRUOJIS: Sveikatos parke sugyvena lankytojai ir gamta
Daugiau nei prieš keturias dešimtis metų sodintame Pakruojo parke, kuriam prigijo Sveikatos parko pavadinimas, vietos užtenka ir žmonėms, ir gamtai.
Prie žvyruotų pėsčiųjų takų įrengti mediniai drožinėti suolai, pavėsinė bei įvairios sūpuoklės, įrenginiai vaikams. Juos sukūrė prieš dvidešimt penkerius metus Pakruojyje vykusio tautodailininkų plenero dalyviai. Vėliau kitame parko pakraštyje įrengta medinė koncertų estrada, kurioje vyksta miesto Joninių šventės.
Parke kasmet rengiamos rajono moksleivių lengvosios atletikos varžybos, nuolat suka ratus ir rezultatų siekiantys, ir savo malonumui bėgiojantys įvairaus amžiaus žmonės. Dėl lengvaatlečių parkui prilipo Sveikatos parko pavadinimas.
Parko priežiūra rūpinasi Pakruojo seniūnija. Jos darbininkai renka šiukšles, šluoja takelius, prie jų pasodina gėlių.
VARTAI: Viduryje parko įrengti simboliniai drožinėti vartai, žydi gėlės.
TAKELIAI: Prie pėsčiųjų takelių — įrenginiai įvairaus amžiaus lankytojams, žibintai.
SUOLAI: Mėgstantys laiką leisti gamtoje gali prisėsti ant medinių drožinėtų suolų.
Janinos ŠAPARNIENĖS nuotr.
JONIŠKIS: Parkui — dovanos ir parama
Joniškio miesto parką kelerius metus iš eilės papuošia naujos skulptūros, gimstančios Žemės ūkio mokykloje organizuojamų medžio meistrų pleneruose. Iš viso parke dabar galima pamatyti apie dešimtį skulptūrų.
Mamos su vaikais lanko „Rotary“ klubo dovanotą vaikų žaidimų aikštelę, prieš kelerius metus įrengta riedutininkams skirta pakyla.
Parkui gėlių kasmet dovanoja miesto ir rajono gėlininkai. Žolė šiemet parke pjauta bene 3 ar 4 kartus. Darbus atlieka žmonės iš viešųjų darbų arba atidirbantys už pašalpas.
Pastaruoju metu vyksta aikštės prie kultūros centro, įsikūrusio parko glėbyje, rekonstrucija. Čia iškils pakyla renginiams, bus pakeista aikštės ir šaligatvių danga, atsiras mažosios architektūros elementų, bus sutvarkytas apšvietimas.
Joniškio miesto parkas sukurtas 1964 metais per talkas buvusio parko likučių vietoje. Tada talkininkai pasodino 15 vietinių ir 22 introdukuotų rūšių medžių ir krūmų.
Loretos RIPSKYTĖS nuotr.
SKULPTŪROS: Joniškio parką puošia per keletą metų Žemės ūkio mokykloje organizuojamuose menininkų pleneruose sukurtos skulptūros.
GĖLĖS: Parke žydi vietos gėlininkų dovanotos gėlės.
AKMENĖ: Parkas pradėtas kurti
Naujojoje Akmenėje pradėtas kurti maždaug 15 hektarų pramogų ir poilsio parkas. Pernai pradėtas kasti tvenkinys, kurį jungs tiltukas. Per būsimą parką baigiamas nutiesti pirmasis pėsčiųjų takas.
Visi šie darbai numatyti baigti šiemet už Akmenės rajono savivaldybės skirtus beveik 330 tūkstančių litų iš aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos. Jai lėšos sukaupiamos labiausiai iš mokesčių už aplinkos teršimą, gaunamų daugiausiai iš AB „Akmenės cementas“.
Vėliau kalno papėdėje numatyta įrengti lauko estradą, įrengti sporto aikštelių, prekybos ir sanitarijos objektų.
Finansavimo šiems darbams tikimasi iš Europos regioninės plėtros fondo. Šį pavasarį Savivaldybė pateikė paraišką, kurioje prašoma apie 156 tūkstančių eurų paramos, o apie 27 tūkstančius eurų Savivaldybė skirtų iš biudžeto.
Vytauto RUŠKIO nuotr.
PRANAŠAI: Naujojoje Akmenėje buvusioje dykvietėje pradėtas kurti parkas, palikti keli berželiai — lyg būsimos žaliosios zonos pranašai.
