Naujausios
Neįmanoma misija — išgelbėti gandrą
Gyvūnija besirūpinančių įstaigų turime daug, bet kai reikia atlikti gyvūno gelbėjimo operaciją, atsiduri tarsi užburtame rate. Taip pasijuto laikraščio skaitytojas iš Joniškio rajono. Vyras, netekęs vilties, mūsų paprašė pagalbos.
Petras BALČIŪNAS
petras@skrastas.lt
Pagalbos — septyniais adresais
Žarėniškio Gvido Jurašausko skambutis „Šiaulių kraštui“ buvo panašus į nevilties šauksmą: “Padėkite išgelbėti gandrą sužeistu kruvinu sparnu. Jau septyniais adresais skambinau, niekas nesiima padėti. Pasiekiau net Kauną“.
Gvidas dirba kitame rajone, apie sužeistą paukštį „Švendrelės“ sodų bendrijoje (Šiaulių rajonas) jam pranešė žmona. Pats atvažiuoti gelbėti gandro negalėjo, informacijos telefonu ėmė ieškoti pagalbos.
Vyriškis skambino kelioms įstaigoms, tarp jų Šiaulių jaunųjų gamtininkų centrui, Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono departamentui ir net Gyvūnų globėjų asociacijai Kaune. Šios ir kitos įstaigos Gvidui pareiškė niekuo negalinčios padėti.
Kad taip yra, įsitikinome ir patys, gerą pusdienį visur prašę padėti gandrui. Padėjo tie, kurių pareiga nėra gelbėti į bėdą patekusių gyvūnų.
Gelbėtojai sunkiai pasiekiami
Gandru susirūpino Jaunųjų gamtininkų centras. Pasak jo direktoriaus Gintaro Oliškevičiaus, centras yra papildomojo ugdymo švietimo įstaiga ir neturi nei įgaliojimų, nei resursų važiuoti gelbėti gyvūnų.
„Visada juos priimame, slaugome, gydome, kiek įstengiame, bet neturime nei atitinkamų įrankių, nei lėšų važiuoti. Jei galime, neatsisakome“, — sakė direktorius.
Šį kartą padėti, pasak centro Biologijos skyriaus vedėjos Lenos Skriptienės, panoro ir televizija, ir Šiaulių gyvūnų globos namai. Padėti jau buvo pasiruošęs ir Kuršėnų gamtininkų centras.
Gandras atvežtas į Šiaulius, į Jaunųjų gamtininkų centrą. Jis sužeistas sunkiai — sulaužytas sparnas, kyšo kauleliai. L. Skriptienės teigimu, sparną teks amputuoti. Jeigu paukštis išgyvens, neprasidės gangrena. Tačiau reikia sulaukti šios dienos popietės, kada galės atvykti veterinarijos gydytojas.
Problemos niekas neišsprendė
„Šiaulių kraštui“ Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Saliamonas Paltanavičius pripažino, kad problemos kol kas nepavyksta išspręsti. Ministerija yra sudariusi sutartį su vienintele minėta asociacija Kaune. Ji nespėja aplėkti visos Lietuvos, nes per dieną apie į nelaimę patekusius gyvūnus gauna nuo šimto iki dviejų šimtų pranešimų.
Pasak S. Paltanavičiaus, žmonės kur nors be reikalo pyksta, kad gelbėtojai neatvažiuoja pasiimti sužeisto varnėno.
Vedėjas sakė, kad būtų gerai visuose regionuose turėti valstybiniu lygiu finansuojamą organizaciją, užsiimančia gyvūnų gelbėjimu. Būtini ir veterinarijos specialistai, kurie turi pagalbą suteikti vietoje, o ne kažkur gyvūną vežti.
S. Paltanavičius prisiminė nelemtą įvykį Vilniuje, kai niekas negalėjo padėti į miestą atklydusiam briedžiui. Kol suskubo pagalba iš Kauno, žvėris nugaišo vaikų darželio teritorijoje. Kauniečiai jau buvo priartėję prie Vilniaus, kai pranešta, kad jų paslaugos nebereikia. Sunkvežimis su keltuvu asociacijai kainavo tūkstantis litų.
RANKOS: Sunkiai sužeistas gandras po kelių valandų nemažo žmonių būrio pastangų atsidūrė rūpestingose Lenos Skriptienės, Jaunųjų gamtininkų centro skyriaus vedėjos, rankose.
SPARNAS: Nulaužti gandro sparną galėjo automobilis arba elektros linijos laidai.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
