Naujausios
Šiaulių rajone įsikūrusiame Verduliukų kaime gyvena keli šimtai žmonių. Nors gyvenvietė įsikūrusi netoli nuo Šiaulių miesto centro, jos gyventojai dar neturi galimybės jungtis prie centralizuotos geriamojo vandens ir nuotekų sistemos, todėl šį klausimą kiekvienas sprendžia kaip išmano. Vieni įsirengia nuotekų kaupimo rezervuarus, kiti – individualius valymo įrenginius.
Daug vargo pačiam tvarkyti nuotekas
Nors abiejų minėtųjų sprendimų įrengimo kaštai labai panašūs, tačiau gyventojams patrauklesni individualūs valymo įrenginiai. „Rezervuarų trūkumas – gana nepatogus jų aptarnavimas. Talpyklas būtina dažnai tuštinti, taigi, toks nuotekų tvarkymo būdas reikalauja daugiau išlaidų. Kita vertus, ir individualūs valymo įrenginiai turi savų trūkumų“, – atvirai kalba ilgą laiką tokiais įrenginiais besinaudojantis Verduliukų kaimo gyventojas Šarūnas Mikšys.
Vyras skaičiuoja, kad tokiam nuotekų valymo būdui reikia ir daug pinigų, ir laiko. „Turbūt yra manančių, kad įsigijai įrenginį, ir viskas. Tikrai ne! Papildomai būtina derinti ir gauti įvairius leidimus, parinkti tinkamą vietą, kur įrenginys bus įrengtas, taip pat išmokti jį eksploatuoti, reguliariai rūpintis ir išlaikyti“, – tvirtina pašnekovas.
Nors gana daug žmonių, įsirengusių individualius valymo įrenginius, atsiradus galimybei prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos ir vandentiekio delsia tai padaryti, Š. Mikšys tikina, kad vos atsiradus tokiai galimybei, jis būtinai ja pasinaudos. „Taip bus žymiai paprasčiau. Nebereiks visai šeimai stebėti nuotekų kaupimo rezervuaro, kad šis nepersipildytų. Be to, išvengsime papildomo streso, kurį išgyvename dažną pavasarį ir rudenį, kai po gausesnio lietaus išvalytos nuotekos nesusigeria į žemę ir tenka spręsti tokias problemas, apie kurių egzistavimą kiti nė neįsivaizduoja“, – atvirauja Verduliukų gyventojas.
Geriamas užterštas vanduo
Kaip teigia UAB „Kuršėnų vandenys“ direktoriaus pavaduotojas Almantas Krivickas, jų prižiūrimoje teritorijoje ne vienintelis Š. Mikšys taip tvarko nuotekas. Pasak pašnekovo, labai liūdna, kad didesnė žmonių, dar neprisijungusių prie centralizuotos nuotekų valymo sistemos, dalis apskritai neturi nuotekų valymo įrenginių, todėl savo nuotekas pila į netinkamai įrengtas duobes be dugno arba apskritai išleidžia tiesiai į aplinką.
„Ką tai reiškia? Žmonės vėliau juk ir naudoja tokį vandenį, kokį išleidžia per nuotekas. Buvo atlikti specialūs tyrimai – jie parodė, kad 90 proc. visų šulinių mūsų rajone yra užteršti nitratais. Kitos medžiagos, kurių buvo rasta vandenyje – ploviklių, skalbiklių ir kitų cheminių teršalų likučiai“, – tvirtina A. Krivickas. Vandens tarša, pasak „Kuršėnų vandenų“ atstovo, dažnai sukeliama dar ir dėl to, kad vandens gręžiniai ir šuliniai įrengiami netvarkingai ir nesaugiai arba tam netinkamose vietose.
Specialisto teigimu, akivaizdu, jog kai kurie gyventojai vis dar „taupo“ nuotekų tvarkymo sąskaita. Jie nesupranta, kad teršdami aplinką, kurioje gyvena, jie kenkia ne tik savo, bet ir artimiausių žmonių sveikatai, kad vartodami nešvarų, mikrobiologiškai nesaugų vandenį, jie gali susirgti įvairiomis žarnyno ir kitomis infekcinėmis ligomis.
Paklaustas, kas galėtų paskatinti netvarkingai nuotekas tvarkančius gyventojus, turinčius galimybę prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, taip ir padaryti, A. Krivickas atsako labai paprastai: „Kol kas tokius žmones auklėja tik baudų grėsmė ir sausra. Tikiuosi, kad laikui bėgant gyventojai supras teisingo nuotekų tvarkymo naudą.“
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
Užs. Nr. 501977
