Naujausios
Ką reiškia pokyčiai populiariausių politikų ir institucijų lentelėse, „Respublika“ kalbėjosi su Šiaulių universiteto profesoriumi Arūnu GUMULIAUSKU.
- Ar tai, kad pagerėjo Seimo ir Vyriausybės vertinimas, o premjeras Algirdas Butkevičius, skirtingai nei jo pirmtakas Andrius Kubilius, vertinamas palankiausiai, rodo, jog nuo intrigų pavargę žmonės iš naujos valdančiosios daugumos tikisi pozityvių permainų?
- Kadangi ankstesnio Seimo ir Vyriausybės darbo ciklas baigėsi, laukto proveržio nebuvo, o žmonės labai pavargo nuo taupymo politikos, naują Seimą ir Vyriausybę jie sieja su gyvenimo pagerėjimu. Todėl apklausos rezultatus pavadinčiau avansinio pobūdžio rezultatais, kurie susiję su rinkėjų viltimis ateičiai. Ar pavyks pateisinti šiuos žmonių lūkesčius naujajam Seimui ir Vyriausybei, labai sudėtinga atsakyti. Jei įvyks tam tikrų teigiamų pokyčių, tokie reitingai, manau, išliks.
- O kodėl tarp aukščiausių valdžios sluoksnių veikiama destrukciniais metodais - net pati prezidentė it orakulas yra pareiškusi, kad ši Vyriausybė ketverius metus neišsilaikys?
- Prezidentūrai šioje politinėje situacijoje tenka kiek kitoks vaidmuo, nei per ankstesnio Seimo kadenciją. Ankstesnio Seimo kadencijoje, kai koalicija nebuvo tokia stipri, Prezidentūra labai aiškiai rodė savo galias ir galėdavo įsikišti netgi į vykdomosios valdžios veiklos lauką, o šiuo atveju naujoji dauguma, kuri išties yra įspūdinga savo kiekiu, sukūrė naują politinę situaciją, kurioje Prezidentūra nebeturi tokios įtakos. Ir per rinkimus, ir po jų buvo aiškiai parodyta, kad Prezidentūros simpatijos nėra kairiųjų pusėje. Todėl tokius pareiškimus galbūt reikėtų vertinti kaip kovos dėl įtakos politiniame gyvenime elementą. Aš nemanau, kad tai yra kažkokia destrukcija, tiesiog tokia yra politinė kova.
- Nors Vyriausybė 100 dienų dar ir nedirba, sukurptas skandalas dėl švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio žmonos bylos, kuri neva buvusi paslaptis ir pačiai prezidentei.
- Einant į politiką visada privalu atsiminti, kad pirmiausiai reikia gerai apgalvoti savo biografiją, pasirengti įvairiems puolimams ir netikėtumams. Kaip mes matome, švietimo ir mokslo ministras tikrai nėra iš politikų kastos. Šį savo šeimos gyvenimo faktą jis galbūt įvertino žmogiškai, o ne politiškai. Deja, politikoje viskas yra kitaip nei normaliame, realiame gyvenime. Todėl tiek D.Pavalkiui, tiek ir kitiems naujiems politikams galima palinkėti tik užsigrūdinti, nes politinė kova yra arši, negailestinga.
- Tačiau iš žmonių apklausos matyti, kad purvo pylėjais jie pasitiki kur kas mažiau, nei tais, kam įteikė pasitikėjimo mandatą per rinkimus.
- Žmonės pagaliau nori stabilumo. Kiekvienas Lietuvos žmogus dabar turbūt labiausiai pasisakytų už stabilumą, kurio, deja, mūsų valstybėje tikrai pasigendama. Situacija čia kartais keičiasi ne dienomis, o valandomis. Kaip pavyzdį galiu pateikti moksleivių valstybinių egzaminų tvarką, kuri vėlgi lieka neaiški. Miglota ir mūsų visų, ir Lietuvos ateitis - niekas negali pasakyti, kas čia bus po metų ar kitų. O tai yra labai blogai. Lietuvoje nėra politikos tęstinumo, o jo nebuvimas suduoda skaudžiausią smūgį mūsų gyvenimo stabilumui. Galbūt mūsų šalies piliečiai, šiek tiek palankiau pasisakydami už Seimą ir Vyriausybę, taip pat ir už ministrą pirmininką, kartu pasisako ir už stabilų gyvenimą. Galbūt tas gyvenimas nebus toks kokybiškas, kokio norėtųsi, bet svarbiausia, kad jis būtų stabilus. O stabilumo reikia visur - nežinau tokios gyvenimo srities Lietuvoje, kurią būtų galima pavadinti stabilia. Kiekvienas žmogus, šeima, darbo kolektyvas ar kita bendruomenė privalo turėti teisę planuoti į ateitį, o kokie gali būti planai, jeigu rytoj jie sugrius dėl to, kad kardinaliai pasikeis įstatymai?
