Naujos valdžios dėlionės: pykčių kol kas nėra

Dainiaus LABUČIO (ELTA) asociatyvi nuotr.
Nauja valdžia: Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos koalicija.
Šiąnakt konservatoriams, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijai sutarus dėl naujos valdančiosios koalicijos formavimo, politikai pamažu atskleidžia savo ambicijas, tačiau tikina pasiryžę derėtis.

„Labai norėčiau, turiu svajonę, kad formuojant koalicijas, mes susitartume dėl tikslų, tada kalbėtume apie priemones ir tada apie kėdes“, – sakė Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė.

Jos teigimu, Laisvės partija norėtų veikti švietimo, ekonomikos, žmogaus teisių srityje. Vis dėlto A. Armonaitė pabrėžė, kad dėl norimo švietimo ministro posto derėsis su potencialiais koalicijos partneriais.

„Man atrodo, kad reikės rinktis ir išsirinkti geriausią, su kuriuo pavyktų įgyvendinti idėjas – tai svarbiausia. (...) Kas už tai bus atsakingas – vėlesnis klausimas“, – teigė A. Armonaitė.

Laisvės partijos lyderė taip pat kalbėjo, kad dalis jos partijos programos nuostatų gali gulti ne į Vyriausybės programą, o į koalicijos sutartį.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, kad jos partija gaus Seimo Pirmininko ir tris ministrų postus. Ji įvardijo, kad Liberalų sąjūdžiui svarbu kuo sklandžiau perimti „buksuojančius darbus“ – situaciją sveikatos apsaugos srityje, ekonominę ir finansinę valstybės ir verslo padėtį. Pasak V. Čmilytės-Nielsen, partijai svarbu akcentuoti mokestinės bazės stabilumą, pokyčius švietimo sektoriuje.

„Liberalų sąjūdis mano, kad mes galėtume šiose derybose kalbėti apie tris ministerijas, jos susijusios su tais programiniais punktais – švietimo, aplinkos ir ekonomikos bei inovacijų ministerija. Taip pat manome, kad kaip antrą rezultatą parodžiusi koalicijos partnerė galime ir turėtume kandidatuoti ir į Seimo pirmininko postą“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Kalbėdamas apie galimus partijos deleguotus ministrus, partijos lyderės pavaduotojas Simonas Gentvilas neslėpė, kad galėtų imtis aplinkos ministro posto.

Pasak S. Gentvilo, ekonomikos ir inovacijų ministru liberalai siūlytų Simoną Kairį, o kandidato į švietimo, mokslo ir sporto ministeriją kol kas atskleisti nepanoro.

„Mes turime labai kompetentingą asmenį, toks postas reikalauja labai autoritetingo asmens, nes jis turi bendruomenėje turėti užnugarį, kaip joks kitas ministras“, – teigė S. Gentvilas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis ir partijos sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė sako, kad kalbos apie konkrečius žmones, užimančius postus Vyriausybėje ir Seime, bus pradėtos artimiausiu metu.

„Visos pozicijos – tiek tos, kurios yra Vyriausybėje, tiek Seime – yra galimos aptarti ir tinkami žmonės jiems yra matomi. Kai prasidės derybos, o tikiuosi, kad jos prasidės pirmiausia nuo darbų aptarimo ir darbų Seime, tada pereisime prie asmenybių“, – spaudos konferencijoje sakė G. Landsbergis.

Kalbėdamas apie asmenines ambicijas, konservatorių lyderis teigė, kad „kur reikės, ten ir dirbs“, – pasak G. Landsbergio, apie jo paties pareigas bus sprendžiama kartu su partijos kolegomis.

„Galiu dirbti ten, kur matytume drauge, jog yra vertingiausia man būti – kur galiu atnešt daugiausia naudos tiek koalicijai, tiek pagelbėti Vyriausybei. Konkrečių diskusijų dar nesame turėję, (...) tai paprastas atsakymas būtų: kur reikės, ten ir dirbsiu“, – sakė G. Landsbergis.

Savo ruožtu TS-LKD sąrašo lyderė I. Šimonytė teigė, kad konkrečius ministrų portfelius dalinsis kartu su koalicijos partneriais.

„Galėtume pasiūlyti kandidatus dirbti visose ministerijose, bet derybos tam ir yra derybos, kad sutartume geriausią rezultatą“, – sakė I. Šimonytė.

Primename: Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis naktį į pirmadienį paskelbė bendrą deklaraciją dėl koalicijos formavimo pradžios.

„Lietuva į ketvirtą Nepriklausomos atkurtos Valstybės dešimtmetį įžengė su žemais pasitikėjimo demokratija, jos pagrindinių institucijų bei tarpusavio vieni kitais rodikliais. Šalyje vyraujančios nepasitikėjimo tendencijos grėsmingos tiek valstybingumui, tiek Lietuvos demokratinei raidai. Mūsų piliečių balsavimas 2020 m. Seimo rinkimuose išreiškė naujos politinės kultūros ir kokybės lūkestį“, – rašoma deklaracijoje.

Trijų partijų paskelbtoje deklaracijoje akcentuojama, kad visuomenė išreiškė pasitikėjimą demokratinėmis, teisės viršenybės principą, žmogaus teises gerbiančiomis politinėmis partijomis, o šalį valdžiusių atžvilgiu sumenkęs pasitikėjimas liudija politinių permainų būtinybę.

„Esame pasiryžę telktis siekdami atkurti pasitikėjimo ryšius Valstybėje bei tarp jos žmonių ir formuoti koaliciją bei Vyriausybę, vadovaujamą Ingridos Šimonytės. Lietuva bus stipresnė, jei politinės jėgos gebės rasti ilgalaikius susitarimus dėl svarbiausių Valstybės ir visuomenės raidos klausimų. Esame pasiruošę atstovauti visems Lietuvos piliečiams, o ne tik tiems, kurie balsavo už mūsų politines jėgas. Todėl prie sutarimų dėl svarbiausių koalicijos darbų kviesime prisijungti ir kitas parlamentines politines jėgas bei svarstysime įtraukti jų programines idėjas“, – teigiama deklaracijoje.

TS-LKD Seimo rinkimuose pelnė 50 parlamentarų mandatų, Liberalų sąjūdis – 13, Laisvės partija – 11. Naują valdančiąją daugumą turėtų sudaryti iš viso 74 Seimo nariai, kai mažiausiai reikia 71.