Naujausios
Radiniai atskleidė istoriją
Bridvaišio ežere Tytuvėnuose (Kelmės rajonas) narų išminuotojų rastos naikintuvo nuolaužos atgaivino vyresniųjų Tytuvėnų gyventojų prisiminimus. 1944 metais, frontui stovint prie Dubysos upės, oro mūšio metu į ežerą buvo nugarmėjęs rusų naikintuvas.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Dėmesį patraukė spalva
Netikėtus radinius ežere aptiko su kolegomis treniravęsis Lietuvos karinių jūrų pajėgų (KJP) Povandeninių veiksmų komandos naras išminuotojas vyresnysis seržantas Linas Žukauskas.
5— 6 metrų gylyje nardžiusio vyro dėmesį patraukė žalsva spalva. Susidomėjęs naras pamatė, kad tai — lėktuvo sparno dalis. Kitą dieną, nustūmęs žoles, jis aptiko visą, maždaug poros metrų sparną su didele skyle.
Sparne, savo vietoje, tebebuvo ratas: tai rodytų, kad lėktuvas į ežerą krito skrydžio metu, o nesileisdamas.
Naras į krantą ištempė atskilusią sparno dalį ir apdilusią padangą. „Rusai visada taupė padangoms“, — juokavo kariai.
Vandenyje padanga išsilaikė gerai. Galima perskaityti, kad ji pagaminta Jaroslavlio padangų gamykloje, jos dydis — 650x200.
KJP Povandeninių veiksmų komandos vadas kapitonas leitenantas Romanas Polovcevas domėjosi, kokie lėktuvai 1944 metais bazavosi prie Tytuvėnų. Nustatyti lėktuvo modelio nepavyko — galimi 7— 8 variantai.
Nusegė laikrodį ir pistoletą
Sudužusio lėktuvo istoriją „Šiaulių kraštui“ papasakojo netoli Bridvaišio ežero gyvenantis tytuvėniškis Vladas Buškus, puikiai prisimenantis 1944-ųjų įvykius.
Visą mėnesį ties Dubysa stovėjo frontas. Krūmai, miškai buvę kimšte prikimšti kariuomenės.
Tą kartą keturiolikmetis Vladas su kiek vyresniu draugu Henriku Dambrausku prie Bridvaišio ganė karvutes.
Beganydami pamatė į pietų pusę skrendančią rusų lėktuvų eskadrilę, kuri, girdėjo, bombardavo Dubysos pusėje. Grįžtant juos nežinia iš kur pasitiko vokiečių naikintuvai.
Oras nusidažė ugnimi. Bombonešiai, nusileidę žemiau, nuskrido virš miško, o naikintuvai pradėjo oro mūšį.
„Gulėjome parkritę ant žemės ir nieko nematėme. Buvome persigandę. Kulkos serijomis taškė vandenį. Šaudymui aprimus, vienas naikintuvas trenkėsi į šalia ežero esantį kalniuką. Rūko dūmai ir dulkės. Naikintuvas vertėsi į ežerą“, — pasakoja V. Buškus.
Toje ežero vietoje yra didelė sekluma. Drąsuolis Vlado draugas, to meto bendraamžių vedlys, pasakęs: „Brisiu pažiūrėti“. Įbridęs panėrė.
„Galvoju, ko neišneria. Gal už kojos nutvėrė? Nejauku ant kranto pasidarė“, — nerimo minutes prisimena V. Buškus.
Pasirodo, draugas apčiupinėjo lakūną ir nusegė laikrodį — veikiantį šveicarišką „Cyma“. Vėliau sužinojo, kad bičiulis ir pistoletą pasiėmė.
Liko tik rėmai
Viena atitrūkusi lėktuvo dalis plaukė link salos, vėliau nuskendo. Niekas ja nesidomėjo — rūpėjo tik lėktuvas. Ir kuo viskas baigsis.
„Neramu buvo. Gal dar susišaudys?“, — suko galvas tytuvėniškiai.
Maždaug už valandos atvažiavo rusų kareiviai su amerikietišku „studeriu“, ir sukdami gervę, ištraukė lėktuvą ant kranto.
Ant kranto stovėjusieji pamatė, kad tai — vienvietis naikintuvas. Žuvusįjį kariai ištraukė iš kabinos, suvyniojo į audinį ir, paguldę į priekabą, išvažiavo. Susirinkusiųjų rusai nieko neklausinėjo.
Naikintuvas liko ant kranto. V. Buškus prisimena: dieną vietiniai tik apžiūrėti ateidinėjo, o vakare sugužėjo gaspadorių! Su kūjais, kaltais — kalė, plėšė, draskė.
Ryte su draugu vėl nuginę karves, teišvydo likusius lėktuvo rėmus. Net skardos buvo surinktos.
V. Buškus juokiasi: tąkart ir jis lėkęs namo pasigriebti plaktuko. Sugrįžęs pasilupinėjo mažiukų guolių: pravers karučiams.
Netoliese gyvenęs Alfonsas Kreičmanis tąkart buvo dvylikos metų. Vyras prisimena irgi skubėjęs pasižiūrėti sudužusio lėktuvo. Buvo prie pat priėjęs, bet tėvas nuginė.
Sklido legendos
Pokariu lėktuvo nuolaužos net ir kultūrai pasitarnavo. Tytuvėnų suaugusiųjų progimnazijos mokytojas Čepulis su klase režisavo veikalą „Genovaitė“, kuriame vaidino ir V. Buškus, ir H. Dambrauskas.
Spektakliui reikėjo kardų, šarvų. O kur juos pokariu rasi? Jauniesiems aktoriams teko meistrauti iš faneros, folijos ir nuplėšytų sudužusio naikintuvo dalių. Spektaklis turėjo didžiulį pasisekimą, tik „dėl politikos“ buvo uždraustas rodyti.
Bėgant metams, naikintuvo istorija apaugo legendomis. Vietiniai pradėję pasakoti, kad nuo dugne įstrigusio naikintuvo sparno į ežerą šokinėdavę.
Vėl atgimusi istorija nenueis užmarštin. Planuojama, kad nuolaužos bus eksponuojamos naujajame Tytuvėnų regioninio parko lankytojų centre.
ILGIS: Karinių jūrų pajėgų naras-išminuotojas vyresnysis seržantas Linas Žukauskas sako, kad dugne dar liko gulėti sparnas, kurio ilgis siekia per ištiestas rankas.
LIUDININKAS: Tytuvėniškis Vladas Buškus savo akimis matė, kaip naikintuvas, atsimušęs į kalniuką, vertėsi į Bridvaišio ežerą.
RADINIAI: Bridvaišio ežero dugne gulėjusią naikintuvo padangą ir sparno nuolaužą narai ištraukė ant kranto.
EKSPONATAS: Tytuvėnų regioninio parko direkcijos rekreacijos vadybininkas Teisutis Majauskas sako, kad naikintuvo liekanos bus eksponuojamos naujajame Tytuvėnų regioninio parko lankytojų centre.
ISTORIJA: (Iš kairės) Naras Linas Žukauskas, Tytuvėnų regioninio parko direkcijos rekreacijos vadybininkas Teisutis Majauskas ir tytuvėniškis Vladas Buškus, apžiūrėdami radinius, įsitikino, kad kalbos apie naikintuvą ežero dugne nebuvo iš piršto laužtos.
Alvydo JANUŠEVIČIAUS nuotr.
išnaša: „Šaudymui aprimus, vienas naikintuvas trenkėsi į šalia ežero esantį kalniuką. Rūko dūmai ir dulkės. Naikintuvas vertėsi į ežerą
