Naktys užkūrė Šiaulius

Naktys užkūrė Šiaulius

Naktys užkūrė Šiaulius

Tik kul­tū­ra pri­ke­lia mies­tą gy­ve­ni­mui, praė­ju­sią sa­vai­tę sa­kė vie­nas pa­grin­di­nių „Šiau­lių nak­tų“ or­ga­ni­za­to­rių Re­mi­gi­jus Ruo­kis. Ir ne­su­tik­ti su jo žo­džiais ne­ga­li – ren­gi­nių me­tu gy­vy­be pul­sa­vo įvai­rios Šiau­lių mies­to vie­tos.

Lu­kas ALU­ZAS

lukas@skrastas.lt

Sep­tin­to­sios „Šiau­lių nak­tys“ pir­mą­kart tru­ko ne dvi nak­tis, kaip anks­čiau, o sa­vai­tę. Or­ga­ni­za­to­riai kvie­tė pa­ma­ty­ti ki­to­kį mies­tą: miestą, ku­ria­me au­ga ir vys­to­si šiuo­lai­ki­nis me­nas, ku­ria­me neįp­ras­tai dau­giau veiks­mo ir gy­vy­bės, ku­ria­me nė­ra pyk­čio ir int­ri­gų.

Pa­ma­ty­ti tai, ko trūks­ta mies­tui – ko­ky­biš­ko me­no ir gy­vy­bės – yra di­de­lis ma­lo­nu­mas. Skir­tin­gai nei atei­ti prie sce­nos, ant ku­rios su­ka­si te­le­vi­zi­niai žvaigž­dū­nai – var­gu ar ten ko­ky­bė vi­sa­da aukš­ta.

Čia ir su­si­vo­ki: kiek tu ne­ži­nai ta­len­tin­gų žmo­nių!

„Šiau­lių nak­ty­se“ nė­ra vie­tos mu­gių kul­tū­rai – Vil­niaus gat­vės pės­čių­jų bul­va­ras pri­si­pil­do žmo­nių, jiems at­si­ran­da dau­giau lais­vės ir erd­vės.

Čia vyks­ta su­si­ti­ki­mai su žmo­nė­mis, ku­rių se­niai ne­ma­tei, ku­rių pa­siil­gai, ku­riems tu­ri ką pa­sa­ky­ti.

Su­va­žiuo­ja bu­vę šiau­lie­čiai, su­si­ku­ria iš­ti­ki­mų mies­to pa­trio­tų bend­ruo­me­nė. At­gy­ja ke­lias­de­šim­ties me­tų se­nu­mo vaiz­dai, kai mies­to cent­re daug žmo­nių bū­da­vo kas­dien.

Nors, pa­vyz­džiui, ket­vir­ta­die­nį, po 23 va­lan­dos, Vil­niaus gat­vė­je žmo­nių bu­vo sau­je­lė. Ir au­to­bu­sais, va­žia­vu­siais iki 1 va­lan­dos, ke­lia­vo vie­nas ki­tas mies­tie­tis. Gal to­dėl, kad „Šiau­lių nak­tų“ veiks­mas vy­ko ir prie „La­pės“, ir prie Sal­du­vės pi­lia­kal­nio.

Bet sa­vait­ga­lį mi­nios žmo­nių pa­ro­dė tik­rą Šiau­lių, kaip did­mies­čio, vei­dą.

Bu­vu­sio­se le­gen­di­nė­se par­duo­tu­vės „Bu­ra­ti­nas“ ir res­to­ra­no „Bal­ti­ja“ pa­tal­po­se įsi­kū­rė me­ni­nin­kų dirb­tu­vės, or­ga­ni­za­to­rių šta­bas, vi­deo­sa­lo­nas, ren­gi­nių sa­lė. Jo­je vy­ko pir­ma­sis „Pie­ti­nia slems“ – sa­vo­tiš­ka ino­va­ci­ja Šiau­lių mies­te. Poe­tų ko­vos mies­te – nau­ja žo­džio kū­ry­ba: iro­niš­ka ir pik­ta, eksp­re­sy­vi ir ra­mi, bran­di ir vai­kiš­ka.

Tai pa­vyz­dys, kaip mo­men­ti­nė idė­ja ga­li virs­ti sėk­min­ga rea­ly­be. Or­ga­ni­za­to­riams pa­vy­ko su­kvies­ti poe­tų, ra­šy­to­jų iš Šiau­lių, Vil­niaus, Klai­pė­dos. O žiū­ro­vų su­si­rin­ko tiek, kad at­mos­fe­ra įkai­to tie­sio­gi­ne pra­sme.

So­cia­laus me­no idė­ją sklei­dė me­ni­nin­kų dirb­tu­vės „Ki­lo­wac“. Jo­se da­ly­va­vę me­ni­nin­kai iš Lie­tu­vos ir Es­ti­jos su­kū­rė įvai­rių švies­tu­vų, ku­rie ke­liaus į so­cia­li­nes įstai­gas. „Švie­čian­tis ma­ro­zas“ ar il­gas, grin­dis ir lu­bas lie­čian­tis, spal­vo­tas švies­tu­vas, nu­siųs ži­nu­tę – links­mą ar jau­kią – žmo­nėms, be­si­run­gian­tiems su sun­ku­mais: fi­zi­niais, psi­cho­lo­gi­niais ir so­cia­li­niais.

Ki­tas ryš­kus ak­cen­tas – per­for­man­sas „Du Gin­tau­tai“ ant bu­vu­sio so­vie­ti­nio mo­nu­men­to ša­lia Sal­du­vės pi­lia­kal­nio. Tie­sa, žiū­ro­vai te­ma­tė tik vie­ną Gin­tau­tą (Gas­ce­vi­čių), gro­jan­tį elekt­ro­ni­niu mu­ša­muo­ju inst­ru­men­tu. Ki­tą Gin­tau­tą (Lu­ko­šai­tį) rep­re­zen­ta­vo jo skulp­tū­ra „De­guo­nis“.

Per­for­man­są pa­pil­dė cho­reog­ra­fi­nė kom­po­zi­ci­ja ir G. Gas­ce­vi­čiaus dū­žiai puo­du į bu­vu­sio mo­nu­men­to pa­grin­dą.

Pas­lap­tin­ga mu­zi­ka skam­bė­jo ir išė­jus G. Gas­ce­vi­čiui – ar jau bai­gė­si per­for­man­sas? Vie­ni išė­jo, ki­ti dar pa­si­li­ko.

Kai ku­rie ne­sup­ra­to „La­pės“ „už­de­gi­mo“, nes įžieb­ta tik kuk­li švie­sos ins­ta­lia­ci­ja ant „gy­vū­no“ snu­kio. Kaž­kas bu­vo įsi­ti­ki­nęs, kad „La­pė“ bus pa­deg­ta...

Kuk­liai ir iš­ra­din­gai šiau­lie­čius ne tik links­min­ti, bet ir liū­din­ti, o gal ner­vin­ti – tei­gia­mas šių ren­gi­nių ele­men­tas. Juk šven­tė be įvai­rių smulk­me­nų – ne šven­tė.

„Šiau­liai Jazz-2018“ sce­no­je at­lie­ka­ma įvai­ria­ly­pė džia­zo mu­zi­ka kvie­tė mies­tie­čius ge­riau su­pras­ti džia­zo sam­pra­tą. Tie­sa, vė­lų penk­ta­die­nio va­ka­rą ta­len­tin­giems mu­zi­kan­tams te­ko kon­ku­ruo­ti su lie­tu­mi.

Re­gi­nių ir ren­gi­nių bū­ta dau­giau – „Šiau­lių nak­tys“ pri­kė­lė did­mies­čio dva­sią ir pa­kvie­tė žmo­nes į mies­tą.

Šiau­liuo­se kol kas trūks­ta są­ly­gų sa­vai­me skleis­tis pro­fe­sio­na­liai kul­tū­rai. Rei­kia bū­ti vi­siš­kam en­tu­zias­tui. Ir, lai­mė, – en­tu­zias­tų at­si­ran­da.

„Šiau­lių nak­tų“ ini­cia­ty­va rei­ka­lin­ga, kad mies­tas iš­lik­tų, vėl su­si­bur­tų, o mies­tie­čiai pa­žin­tų ir ži­no­tų.