Naujausios
Naisių apylinkėse archeologai aptiko žiemgalių gyvenvietę
Žvalgant Naisių (Šiaulių rajonas) apylinkes archeologai dirbamų laukų žemės grumste atrado XII–XIII a. papuošalą – segę. Radinys, šalia daugybės III–IV a., V–VI a. keraminių indų šukių, nuteikia minčiai, kad šis kraštas gali turėti turtingą istorinę praeitį.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Retas radinys – žemės grumste
Naisiuose vakar baigėsi pirmoji archeologų viešnagė. Patyrusių tyrėjų grupė, vadovaujama dr. Vykinto Vaitkevičiaus, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiojo mokslo darbuotojo, valstybinės dr. J. Basanavičiaus premijos laureato, lėtu žingsniu vaikščiojo po suartus ir apsėtus laukus, žemės paviršiuje ieškojo archeologijos vertybių: senovės gyvenviečių, laidojimo paminklų, ūkinės veiklos vietų pėdsakų.
Ekspediciją sekmadienį nudžiugino retas radinys – XII–XIII amžiaus žalvarinė pasaginė segė daugiakampiais galais.
„Einam laukais, ieškome keramikos šukių, gyvulių kaulų, kitų radinių, mėginame nustatyti, kur plytėjo senovės gyvenvietė, ir netikime savo akimis: matome žemės paviršiuje gražiausią sveiką dirbinį, gulintį žemės grumste. Tai itin retas gyvenviečių radinys – XIII amžiaus segė“, – įspūdžiais dalijosi archeologas V. Vaitkevičius.
Vakar „Šiaulių kraštui“ susitikus su archeologais, tyrinėtojų kraitis buvo pasipildęs lipdytos keramikos šukėmis, pavieniais koklių, stiklinių butelių fragmentais.
„Tai sugrąžinta dalis atminties, kuri, atrodė, galėjo būti visiškai prarasta. Atpažįstame senovės kultūros ženklus, žiemgalių, senovės lietuvių dirbinius. Džiaugiamės, praeitis bus sugrąžinta“, – sako V. Vaitkevičius.
Pirmoji viešnagė Naisiuose
Archeologas V. Vaitkevičius sako, kad žvalgymai Naisiuose planuojami neatsitiktinai.
„Paaiškėjo, kad Naisiai nei istorikų, nei archeologų lig šiol nebuvo plačiau tyrinėti. Daugelis žino Zubovų dvarą, Z. Gaidamavičių-Gėlę, bet tai palyginti nesena praeitis. Šiandien – pirmoji archeologų pažintis su Naisių apylinkėmis, jokiu būdu ne kasinėjimai ar lobių paieška metalo ieškikliais. Žvalgomės beveik bekraščiuose šimtus hektarų siekiančiuose laukuose, norime apibrėžti konkrečias žvalgymų, žvalgomųjų tyrinėjimų vietas", – sakė V. Vaitkevičius.
Sereikių kaime dar XIX a. pabaigoje aprašyta archeologinė radimvietė, Naisių literatūros muziejaus pastate (senojo dvaro sienoje) atrastas įmūrytas akmuo su dubeniu rodo, kad šiose apylinkėse būta senųjų šventviečių, gal ir kitų kultūros paveldo vertybių.
Naisiškių šaknys gilios
„Radome daug molio tinko nuo pastatų, gyvulių kaulų, perdegusių akmenų. Radome visko, kas liudija čia buvus gyvenvietę. Jau matome, kad radiniai priklauso keliems laikotarpiams: senasis – apytiksliai III–IV amžiaus, vėlesnis – galbūt V ar VI amžiaus, na ir valstybės laikų – XII–XIII amžiaus. Sunku įsivaizduoti, kad 1000 metų čia buvo nepertraukiamai gyvenama. Panašu, kad į šią vietą gyventojai sugrįždavo“, – sakė V. Vaitkevičius.
Mokslininko teigimu, Lietuvoje daugiau žinoma baltų genčių pilkapių ir plokštinių kapinynų su turtingais archeologiniais radiniais nei gyvenviečių.
„Naisių archeologinė ekspedicija planuojama dėl kuriamo Naisių žemės muziejaus, dėl vietos gyventojų – kad jie jaustų pasididžiavimą, aiškiai suvoktų, jog naisiškių šaknys šioje žemėje gilios, baltiškos, brangintinos. Mokslinė šios dienos atradimų vertė ta, jog prisidedame prie žiemgalių kultūros, jų kasdienio gyvenimo pažinimo, Lietuvos archeologinio žemėlapio kūrimo“, – sakė V. Vaitkevičius.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
ISTORIJA: Archeologo Vykinto Vaitkevičiaus teigimu, mokslinė žvalgymų vertė yra prisidėjimas prie žiemgalių praeities, prie žiemgalių žemių pažinimo, istorijos papildymo.
ŠUKĖS: Archeologo Vykinto Vaitkevičiaus rankose – tik ką surastos žemės paviršiuje keramikos, datuojamos III–IV amžiumi, šukės.
ŽVALGYMAI: Naisių apylinkėse Vilniaus universitete archeologiją studijuojantys studentai suartos žemės paviršiuje randa įdomių radinių. Nuotraukoje – Vykintas Tauris Vaitkevičius.
Žydrūno BUDZINAUSKO nuotr.
SEGĖ: Žemės grumste atrasta žalvarinė baltiška segė, nustebinusi archeologus, gali būti datuojama XII – XIII amžiumi.
BUTELIS: XVIII–XIX amžiaus stiklinio butelio dugnas, rastas dirbamuose laukuose prie Naisių.
KOKLIS: XVII amžiaus molinio puodyninio koklio dugnas, rastas dirbamuose laukuose prie Naisių.
