Naujausios
SPECIALISTO PASTABOS
Nacionaliniai eismo tvarkymo ypatumai
Prieš dvejus metus priimti teisės aktai, griežtinantys vairuotojų atsakomybę, įvairios kelių būklės gerinimo priemonės davė apčiuopiamų rezultatų, tačiau Lietuva vis dar pirmauja ES pagal eismo nelaimių skaičių.
Kazimieras ŠAVINIS,
inžinierius-kelininkas
Mažėjo žuvusiųjų
2007 metais žuvusiųjų keliuose sumažėjo dvidešimčia, 2008 metais — 242, toliau mažėja ir šiemet — maždaug po 7-10 per mėnesį. Mažėja ir sužeistųjų: 2008 metais sumažėjo 2102, šiemet kas mėnesį mažėja daugiau nei po šimtą. Tačiau dar labai dažnai sukrečia žinios apie kraupias avarijas.
Gerai tai, kad 2008 metais žuvusiųjų skaičius Lietuvos keliuose mažėjo sparčiausiai Europoje — 32 procentais. Tiek pat žuvusiųjų sumažėjo ir Estijoje, Latvijoje 23 procentais, Slovėnijoje 28, Jungtinėje karalystėje 14, Švedijoje 12, Vokietijoje ir Prancūzijoje po 10 procentų.
Bet optimizmas blėsta
Šie duomenys suteikia optimizmo. Tačiau jis išblėsta, pažvelgus į lentelę, rodančią, kad Lietuva pagal žuvusiųjų skaičių autoįvykiuose pirmauja Europoje.
Pernai žuvusiųjų Lietuvos keliuose skaičius vienam milijonui gyventojų siekė 148, Lenkijoje 142, Latvijoje 141, Slovėnijoje 105, Estijoje 99. Stabili padėtis Nyderlanduose — 43 žuvę.
Duomenys rodo, kad autoįvykių skaičiui mažinti neišnaudota dar labai daug galimybių. Nelaimes keliuose nulemia eismo ir oro sąlygos, kelio bei jo inžinerinių įrenginių bei automobilių techninė būklė, eismo organizavimo kokybė, kelių tinklo tankis, krašto geografija, miestų ir gyvenviečių suplanavimo ypatumai.
Dėmesys eismui atslūgo
Tačiau pats svarbiausias veiksnys šioje grandinėje — žmogus. Tik jis gali ir privalo įvertinti ne tik minėtas aplinkybes, bet ir pats save — savo gebėjimus, charakterį, atsakomybę, nuspėti kitų eismo dalyvių galimą elgesį transporto sraute. Dėl žmogaus elgesio skaičiuojamos nelaimės ir netektys.
Pastaruoju metu dėl atsakomybės keliuose sugriežtinimo padidėjęs dėmesys ženkliai atslūgo. Žiniasklaidoje dingo informacija apie „karą keliuose“, nutilo aktoriai ir kitos įžymybės, renginių metu kvietusios žmones būti atsargesnius.
Susisiekimo ministerijos pastangos taip pat išblėso. Gal pasikeitė mūsų elgesys į gerą?
Deja, ir toliau matome lengvabūdiškų ir chuliganiškai besielgiančių vairuotojų. Dėl neblaivių vairuotojų įvyksta penktadalis autoįvykių. Beveik visada skelbiama, kad pagrindinė eismo nelaimė priežastis — greitis. Tačiau kai tuo pat metu ir neleistinai manevruojama, persirikiuojant į kitą eismo juostą, posūkiuose, tai tampa pagrindinėmis autoįvykių priežastimis. Dar liūdnesnės pasekmės, jeigu tai vyksta blogomis oro sąlygomis.
Pavojingose situacijose daug reiškia ir vairavimo patirtis. Daugiausia eismo įvykių sukelia jauni ir patirties neturintys vairuotojai. Beveik į 10 procentų autoįvykių patenka vairuotojai, kurių vairavimo stažas iki dviejų metų, pusantro procento, kai stažas iki 20 metų ir tik 0,15 procento, kai vairuotojo stažas — 40 metų. Vairuotojų, kurių stažas nuo 3 iki 8 metų, patenkančių į autoįvykius, skaičius jau stabilesnis — apie 3,5 procento.
Vairavimo kultūra — silpna vieta
Dažnai teigiama, kad eismo tvarkos ir kultūros turėtume mokyti mokyklose ir net darželiuose. Tačiau bet koks švietimas nueis perniek, jei po pamokų ar iš darželio vežamą vaiką veš tėtis ar mama, nepaisantys elementarių eismo taisyklių.
Dar keisčiau, kai palankiai vertinamas visiems gerai žinomas žmogus, apie kurį kalbama ir rašoma, kaip apie didelį greičio mėgėją. Stebėjausi ir pykau, kai laikraštyje skaičiau apie žinomą krepšininką, kuris, atseit, nemėgstąs greitai važinėti savo puikiuoju automobiliu, bet kelyje iš pajūrio į Vilnių pro Šiaulius užtrunka tik šiek tiek daugiau nei dvi valandas.
Laikraštyje vienas garsus lenktynininkas teigia, kad jam turėtų būti leidžiama važinėti greičiau, nes jo vairavimo gebėjimai yra ypatingi. Jau ir apie naująją Prezidentę kalbama, kad ji mėgsta greitį.
Beprasmiški apribojimai
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pavojingų situacijų sukelia ir nereikalingi ar nelogiški eismo sąlygų apribojimai.
Prasidėjus vasarai, prasideda kelių remontas ir besaikis eismo apribojimas tose atkarpose. Dažnai kelininkai išdėsto greitį ribojančius ženklus dar gerokai prieš darbų pradžią ir iki pat darbų pabaigos, todėl tenka kelis ar keliolika kilometrų važiuoti standartiniu 50 kilometrų greičiu, nors didesnėje kelio dalyje darbai net neprasidėję. Ribojimų lieka, nors darbai poilsio dienomis nevyksta. Todėl minėtų apribojimų kai kurie vairuotojai nepaiso, o kiti važiuoja mažu greičiu. Tokie greičių skirtumai sukelia nereikalingų aplenkimų ir kitų pavojingų manevrų.
Labai dažni greičio apribojimai prie gyvenviečių, kai kelio ženklas, žymintis gyvenvietės pradžią ar pabaigą, pastatytas ne nuo užstatymo pradžios ar pabaigos, bet nuo administracinės ribos, ir tai verčia mažinti greitį iki 50 kilometrų. Panašūs ribojimai taikomi ir tada, kai gyvenvietė nutolusi nuo kelio, kai šalia įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai. Gausu beprasmiškų eismo apribojimų ir didžiuosiuose miestuose. Neteisingai sustatomi kelio ženklai ir nužymimos eismo juostos, prastos ir klaidinančios eismą reguliuojančių saugumo salelių formos.
Eismo organizavimą — profesionalams
Eismo organizavimas — sudėtingas darbas ir jis turi būti patikėtas profesionalams. Keista, kai savivaldybėse tokias problemas sprendžia senų laikų įpročiu sukurtos komisijos, kuriose yra įvairių profesijų žmonių, dažnai diktuojančių savo nuomonę. Šitaip ištrinamos atsakomybės ribos. Galbūt, tokios komisijos galėtų pasirūpinti, kad tokių „profesionalų“ sprendimai būtų vertinami nepriklausomų ekspertų.
STEBĖTOJAI: Negalime likti tik eismo pažeidimų stebėtojais, patys neprisidėdami prie jų mažinimo — kiekvienas pagal savo išgales.
Jono TAMULIO nuotr.
