Muziejininkas išsaugo net prenumeratos kvitus

Muziejininkas išsaugo net prenumeratos kvitus

Muziejininkas išsaugo net prenumeratos kvitus

Šiaulių „Aušros“ muziejaus Istorijos skyriaus vyresnysis muziejininkas Almantas Šlivinskas “Šiaulių kraštą“ prenumeruoja jau šešiolika metų ir yra išsaugojęs visų metų prenumeratos kvitus.

„Galvoju, gal laikraštis sumanys kokią akciją tiems, kurie jau seniai skaito, — šypsosi A. Šlivinskas. — O gal tai mano, kaip muziejininko, profesinis antspaudas kaupti: viskas gali būti istorija.“

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

zivile@skrastas.lt

Pastabos ir pasiūlymai

Almantą Šlivinską „Šiaulių krašte“ labiausiai domina politinės, ūkio problemos, kultūros naujienos. Pastarąsias nagrinėja detaliau ir kartais pasigenda gilesnės analizės, intrigos.

Perskaito „Sveikatos“ priedą, kuriame randa aktualių, šiandienines problemas gvildenančių straipsnių. Ir A. Šlivinską, ir jo žmoną domina Adolfo Strakšio komentarai, kelionių reportažai, visada perskaito paskutiniame puslapyje spausdinamą “Dienos receptą“. “Jis intriguoja“, — šypsosi muziejininkas.

A. Šlivinskas perskaito ir žmonių istorijas, laiškus, mintis. Kadangi pagal specialybę tenka dažnai bendrauti su kolekcininkais, niekada nepraleidžia laikraštyje spausdinamų kolekcininkų istorijų.

Perskaitęs straipsnį, muziejininkas vėliau pasidomi ir skaitytojų komentarais, nuomonėmis: įdomu, kaip žmonės vertina vieną ar kitą situaciją.

A. Šlivinskas laikraščiui siūlo poleminių diskusijų, į kurias įsitrauktų kuo daugiau žmonių: „Juk aktualios problemos — Šiaulių miesto bulvaro merdėjimas, transporto srautų nukreipimas nuo miesto centro. Ir galbūt išklausius šimtą įvairiausių nuomonių gimtų ir protingų idėjų. Diskusijos galėtų būti ilgiau plėtojamos.“

Šeštadieniais A. Šlivinsko žmona labiausiai laukia „Gyvenimo prieskonių“. Parsinešusi laikraštį, žadina vyrą, skaitydama šaunias Ievos mintis. Žmona turi vieną pageidavimą: laikraštyje pasigenda anksčiau spausdintų sudoku galvosūkių.

Muziejininko veikla su atvirukų įvairove

„Aušros“ muziejuje A. Šlivinskas dirba nuo 1994 metų, kuruoja atvirukų rinkinį. Muziejininką atvirukai žavi įvairumu: “Su jais dirbti nenuobodu“.

Šiuo metu muziejus yra surinkęs apie 160 tūkstančių atvirukų. Gausiausiai — kalėdinės tematikos. Seniausias rinkinyje saugomas atvirukas išleistas 1870 metais. Tai — paprastas atvirlaiškis. Atvirukai įteisinti 1869 metais, tad galima teigti, kad muziejus turi vieną iš pirmųjų egzempliorių.

Šiuo metu muziejus stengiasi orientuotis tik į lietuviškus atvirukus, kitų šalių neberenka. A. Šlivinską domina ir šiuolaikiniai, tik bėda — muziejus ne guminis. Bet, muziejininko nuomone, įstaigų išleisti kalėdiniai atvirukai ateityje kels susidomėjimą. Iš jų bus galima matyti, kokia buvo Šiaulių įmonių istorija, pateikta per atviruką.

Į muziejų atvirukai atkeliauja įvairiais keliais. Kartais tenka pirkti, bet dažniausiai žmonės dovanoja. Būtent dovana muziejui — Antano Dilio kolekcija — ir paskatino iki tol su fotografijos rinkiniais dirbusį A. Šlivinską domėtis atvirukais. „A. Dilio entuziazmas įkvėpė plėtoti veiklą“, — sako muziejininkas.

A. Šlivinskui patys įdomiausi — Šiaulių miesto atvirukai. Muziejininkas yra katalogo-albumo „Senieji Šiauliai atvirukuose. 1902— 1944“ bendraautorius.

„Ateityje norėtųsi pratęsti darbą. Į knygą pakliuvo ne visi atvirukai, be to, atsirado naujienų, kurias būtų šaunu pateikti. Į knygą netilpo ir fotoatvirukai, o vien iš tarpukariu išleistų Šiaulių fotoatvirukų išeitų atskira knyga. Tokia būtų svajonė“, — sako A. Šlivinskas.

Pasak muziejininko, atvirukai atspindi ir spaudos, ir meno raidą, bet ši tema įvairiapusiškai dar nėra daug nagrinėta. Pats A. Šlivinskas atvirukų nekolekcionuoja. Juokiasi: kai studijų metais dirbo pieno kombinate, pieno irgi negėrė.

IDĖJA: Almantą Šlivinską „Šiaulių krašte“ labiausiai domina politinės, ūkio problemos, kultūros naujienos.

NORAS: Šiaulių „Aušros“ muziejaus Istorijos skyriaus vyresnysis muziejininkas Almantas Šlivinskas, katalogo-albumo “Senieji Šiauliai atvirukuose. 1902— 1944“ bendraautorius, svajoja išleisti dar vieną atvirukų knygą.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.