Mūšis su bermontininkais atgis per malūno šturmą

Mūšis su bermontininkais atgis per malūno šturmą

Radviliškyje, prie senojo malūno, rudenį vėl kalens ginklai, aidės karo šūkiai. Lapkričio 21 dieną, minint 91-ąsias kautynių su bermontininkais metines, čia planuojama atkurti įnirtingą kovą. Tai — pirmoji nepriklausomybės kovų rekonstrukcija Lietuvoje.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

zivile@skrastas.lt

Kaip tikrame mūšyje

Idėja atkurti mūšį su bermontininkais kilo Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazės tarptautinio bendradarbiavimo specialistui puskarininkiui Alvydui Tamošiūnui, renkančiam medžiagą apie kovas su bermontininkais. Kaip istorija pristatoma gyvai, jis pamatė Belgijoje: dalyvavo amerikiečių rengtame Antrojo pasaulinio karo įvykių pristatyme.

Idėją palaikė ir organizuoti mūšio renginius ėmėsi Radviliškio kultūros centras, jaunimo klubas „Mix“: mūšio rekonstrukcijos projektą sujungus su mėgėjiškų filmų festivaliu, pavyko gauti lėšų iš Kultūros ministerijos Kultūros rėmimo fondo. Tikimasi pagalbos sulaukti ir iš Krašto apsaugos ministerijos.

Rekonstrukcijos renginiai, planuojama, tęsis dvi dienas. Lapkričio 20 dieną vyks mūšio repeticija, o kitą dieną kovos dalyviai paradu patrauks prie malūno.

Apie valandą laiko mūšio lauke kausis nuo 50 iki 100 „karių“ iš dviejų lietuvių karo istorijos klubų, tikimasi, kad prisijungs bendraminčių iš Baltarusijos, Latvijos, Estijos.

Deaktyvuotais ginklais, apranga pasirūpins patys klubų nariai. Pasak A. Tamošiūno, uniformos siuvamos pagal pavyzdžius, nuotraukas, jų įsigyjama iš kino studijų. Pastaraisiais metais daug uniformų po Lietuvą pasklido nufilmavus latvių filmą „Rygos kariai“.

Į kovą planuoja įsitraukti ir pats A. Tamošiūnas, turintis vokišką aprangą. Norėtų įsigyti lietuvišką, bet sudėtinga gauti tuo metu naudoto karinio milo.

Pasak A. Tamošiūno, kaip tik 1919 metų vasarą Lietuva buvo gavusi apie 20 tūkstančių komplektų uniformų iš Amerikos, tad dauguma karių greičiausiai jomis mūvėjo. Tuo pačiu metu lietuviai galėjo būti apsirengę ir savanoriška apranga. Bermontininkų uniformos irgi buvo persipynusios: rusiškos, vokiškos, kaip ir abiejų pusių ginkluotė.

Ragina atkreipti dėmesį

Nepriklausomybės kovų mūšis bus atkuriamas pirmą kartą: iki šiol nė viena kova — nei su lenkais, nei su bolševikais — nebuvo rekonstruota.

Kautynės Radviliškyje vyko lapkričio 21— 22 dienomis. Pasak A. Tamošiūno, Radviliškiui užimti buvo paskirtas silpnas, tinkamai neapmokytas lietuvių batalionas. Lietuvius priešas pasitiko patrankų, minosvaidžių ir sunkiųjų kulkosvaidžių ugnimi, o vienas ugnies taškas buvo įrengtas malūne. Antrosios puolimo dienos vakare, patyrus daug nuostolių, Radviliškį lietuviams pavyko užimti.

„Tai nėra renginys dėl renginio. Šie mūšiai vyko būtent dabartinėje Lietuvos teritorijoje: paminėkime tinkamai tai, kas yra mūsų kieme. Kovų su bermontininkais vietos nepritaikytos lankyti, malūne pavojinga vaikščioti. Kaip ugdyti patriotizmą, šviesti piliečius, jei į lankytinas vietas nėra nuorodų: prekybos centrą rasti paprasčiau“, — sako A. Tamošiūnas.

Projekto administratorius, Radviliškio kultūros centro direktorius Romualdas Juzukonis sieks, kad kovų su bermontininkais rekonstrukcija taptų kasmečiu, tradiciniu įvykiu.

Šių metų mūšį jaunieji radviliškiečiai įamžins mėgėjiškame filme, o vaikai kurs kareivėlius iš modelino: sudėlios mūšio maketą.

MALŪNAS: Kovų su bermontininkais liudininkas — Radviliškio malūnas. 

SUSIDOĖMJIMAS: Mūšio rekonstrukcijos konsultantas Alvydas Tamošiūnas po kruopelytę renka istoriją apie kovas su bermontininkais Radviliškio krašte.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

MŪŠIS: Dailininko Rudolfo paveikslas „Mūsų kariuomenė suduoda galutinį smūgį bermontininkams“. Tarpukario plakato kopija iš Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus fondų.

Alvydo TAMOŠIŪNO archyvas