Muilas – milžinams

As­me­ni­nė nuo­tr.
Žo­li­nin­kė Kris­ti­na Ši­lins­kie­nė pagamino mil­ži­nų mui­lą.
Kel­mės ra­jo­ne, But­kiš­kės kai­me, gy­ve­nan­ti žo­li­nin­kė Kris­ti­na Ši­lins­kie­nė pa­ga­mi­no per 32 ki­log­ra­mus sve­rian­tį mui­lo ga­ba­lą tau­tos mil­ži­nams. Ji sie­kia, kad mui­las pa­tek­tų į Lie­tu­vos re­kor­dų kny­gą kaip sun­kiau­sias ir di­džiau­sias.

Re­kor­das

Kris­ti­na Ši­lins­kie­nė mui­lą ga­mi­no šal­tuo­ju bū­du iš na­tū­ra­lių me­džia­gų. Jam su­nau­do­ta 7 ki­log­ra­mai ko­ko­sų alie­jaus, 14 ki­log­ra­mų aly­vuo­gių alie­jaus, 7890 gra­mų dis­ti­liuo­to van­dens, 3100 gra­mų nat­rio hid­rok­si­do ir 100 gra­mų dil­gė­lių la­pų mil­te­lių dėl spal­vos.

Ga­mi­nio re­cep­tas pa­tvir­tin­tas tai­ko­mo­sios che­mi­jos eks­per­tų. Kaip tei­gia jo au­to­rė, tai la­bai ko­ky­biš­kas, ge­rai pu­to­jan­tis ir pui­kiai ne­šva­ru­mus plau­nan­tis, o tuo pa­čiu odą puo­se­lė­jan­tis kos­me­ti­kos ga­mi­nys.

Kai mui­las ne­ver­da­mas, o ga­mi­na­mas šal­tuo­ju bū­du, vi­sos su­dė­ti­nės jo da­lys su­pi­la­mos į di­džiu­lį puo­dą, ge­rai su­pla­ka­mos. Tuo­met pla­ki­nys su­pi­la­mas į for­mą ir lai­ko­mas ke­lias die­nas, kol įvyks rei­kia­mos reak­ci­jos ir su­stings.

Per ke­lias die­nas su­stin­gu­sį mui­lą Kris­ti­na jau išė­mė iš dė­žės, jį pa­ma­ta­vo. Mui­lo il­gis 52, plo­tis – 40, sto­ris –15 cen­ti­met­rų.

Ta­čiau iš for­mos išim­tas mui­las dar bus bran­di­na­mas. Bręs­da­mas ir džiū­da­mas jis dar ga­li ne­tek­ti maž­daug 6 – 10 pro­cen­tų sa­vo svo­rio. Ta­čiau ma­no­ma, jog vis tiek svers apie 30 ki­log­ra­mų ir taps re­kor­di­nin­ku.

Mat, iki šiol Lie­tu­vo­je pa­ga­min­tas di­džiau­sias mui­las svė­rė 23 ki­log­ra­mus. Jį iš mui­lo ba­zės vi­rė vie­nos ša­lies mo­kyk­los mo­ki­niai ir mo­ky­to­ja.

Iš­vir­tas mui­las ga­li bū­ti nau­do­ja­mas daug grei­čiau – jau tą pa­čią die­ną.

Tuo tar­pu K. Ši­lins­kie­nės pa­ga­min­tas mui­las tu­rės su­bręs­ti. Bren­di­mas ga­li už­truk­ti net iki tri­jų mė­ne­sių. Mui­las bus lai­ko­mas Kra­žių M.K. Sar­bie­vi­jaus kul­tū­ros cent­ro mu­zie­ju­je, kad ga­lė­tų pa­ma­ty­ti čia ap­si­lan­kan­tys Lie­tu­vos ir už­sie­nio tu­ris­tai.

Be­je, šio cent­ro di­rek­to­rė Li­na Mi­ka­la­jū­nai­tė ir kul­tū­ros dar­buo­to­ja Si­mo­na Ša­raus­kie­nė bu­vo pa­kvies­tos ste­bė­ti mui­lo ga­my­bos pro­ce­są kaip re­kor­do liu­dy­to­jos. Siek­da­ma re­kor­do žo­li­nin­kė su­si­sie­kė su agen­tū­ra "Fac­tum" ir su­ži­no­jo re­kor­do už­fik­sa­vi­mo tai­syk­les, ku­rių rei­kia griež­tai lai­ky­tis.

Mil­ži­nai – tau­tos iden­ti­te­to da­lis

Edu­ka­ci­nius ren­gi­nius bend­ruo­me­nė­se ir ki­tuo­se ko­lek­ty­vuo­se ve­dan­ti K. Ši­lins­kie­nė sa­ko, jog se­niai gal­vo­jo, kuo ji iš sa­vo sri­ties ga­lė­tų pri­si­dė­ti prie Lie­tu­vos is­to­ri­jos gar­si­ni­mo. Tuo­met ir ki­lo min­tis pa­ga­min­ti di­džiau­sią mui­lo ga­ba­lą.

Na­tū­ra­lų ran­kų ga­my­bos mui­lą pa­ti Kris­ti­na ga­mi­na ir per edu­ka­ci­nius už­siė­mi­mus ki­tus ga­min­ti mo­ko jau aš­tuo­ne­rius me­tus. Bū­da­vo at­ve­jų, kai pa­ga­min­da­vo ir dvi­de­šimt ki­log­ra­mų sve­rian­tį ga­ba­lą. Ta­čiau mo­te­rys jį su­si­pjaus­ty­da­vo ma­žes­niais ga­ba­lė­liais ir pa­si­da­lin­da­vo.

Knie­tė­jo ka­da nors pa­ga­min­ti di­džiu­lį mui­lo ga­ba­lą ir jo ne­sup­jaus­ty­ti. To­kia pro­ga kaip tik pa­si­tai­kė, kai ji, ga­vu­si pa­ra­mos iš Na­cio­na­li­nės mo­kė­ji­mų agen­tū­ros, įsi­ren­gė kos­me­ti­kos ga­my­bos pa­tal­pas. Šį įvy­kį nu­spren­dė pa­žy­mė­ti pa­ga­min­da­ma di­džiau­sią ir sun­kiau­sią mui­lo ga­ba­lą ir už­fik­suo­da­ma Lie­tu­vos re­kor­dą.

Svars­ty­da­ma, kas to­kį di­de­lį mui­lą ga­lė­tų nau­do­ti, pri­si­mi­nė mil­ži­nus, ku­rie yra tar­si lie­tu­vių iden­ti­te­to da­lis. Nors šiuo me­tu mil­ži­nų te­ma kiek pri­mirš­ta, ta­čiau apie mil­ži­nus by­lo­ja dau­gy­bė lie­tu­vių tau­to­sa­kos kū­ri­nių: pa­sa­kų, sak­mių, le­gen­dų, pa­da­vi­mų. Pa­sa­ko­ja­ma kaip mil­ži­nai iš­ka­sė upes, su­py­lė pi­lia­kal­nius, o mil­ži­nė Ne­rin­ga – vi­są Ne­rin­gos pu­sia­sa­lį. Iš­li­kę pa­sa­ko­ji­mų ir apie mil­žin­ka­pius.

Žo­li­nin­kė klau­sė ir et­no­lo­gų nuo­mo­nės. Jie pri­ta­rė, jog ver­ta pri­si­min­ti mil­ži­nus.

"Žo­dis "mil­ži­nas" tu­ri gi­lią pra­smę, – sa­ko Kris­ti­na. – Jis api­bū­di­na ne tik fi­zi­nį žmo­gaus dy­dį ir jo ga­lią, bet ir dva­sios stip­ry­bę. Tau­tos mil­ži­nais va­di­na­me Do­ne­lai­tį, Vy­dū­ną ir ki­tas gi­lų pėd­sa­ką tau­tos is­to­ri­jo­je pa­li­ku­sias as­me­ny­bes. Šio lai­ko mil­ži­nai at­ko­vo­jo Nep­rik­lau­so­my­bę. To­dėl ma­no tiks­las bu­vo at­kreip­ti dė­me­sį į Lie­tu­vos is­to­ri­ją ir lie­tu­vius kaip į mil­ži­nų pa­li­kuo­nių tau­tą."

 

(Straips­nio au­to­rė yra Kel­mės ra­jo­no ta­ry­bos na­rė)