Naujausios
Moratoriumas — išplaukiantiems milijonams
„Privalome išeiti iš krizės, neužsmaugiant žmonių“, — užvakar Seime nuskambėjo Seimo pirmininko Arūno Valinsko žodžiai. Pasiūlyta visoms parlamentinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms pasirašyti Nacionalinį susitarimą dėl atsakingo veikimo krizės sąlygomis.
Arūnas Valinskas ragina užkamšyti landas, pro kurias byra ne milijonai, o milijardai. Tai kalba apie moratoriumą visiems brangiausiems projektams. Valdovų rūmai — paminklas Lietuvos vardo Tūkstantmečiui ar paminklas pagrindinės Lietuvos aikštės — Katedros aikštės —–darkytojams?
Per keliolika minučių į orą fejerverkais iššaunama keliasdešimt milijonų litų, o išaušus rytui — naujų mokesčių našta: smulkioms ir vidutinėms įmonėms, jau šiek tiek prakutusiems Lietuvoje dar gyvenantiems žmonėms ir pačiam silpniausiam visuomenės sluoksniui.
Kokio storio šis sluoksnis?
Tai retorinis klausimas, nes žinome, kiek daug Lietuvos šeimų balansuoja ant skurdo ribos ar gyvena iš pašalpų.
„Fejerverkais žmonių nepamaitinsi“, — sako ne tik Arūnas Valinskas, taip kalba absoliuti dauguma Lietuvos žmonių. Koks populizmas, jeigu prognozės rėkia: darbo neteks trys šimtai tūkstančių ?
Gal todėl ir reikia pradėti nuo moratoriumo valdžios prabangai, landoms, pro kurias upeliais teka mūsų pinigėliai. Kuo labiau prismaugs, tuo stipresnė srovė?
Ar Lietuva apsivers, jei Europos ponams ir ponioms Tūkstantmečio pokylį surengsime ne Valdovų rūmų menėse?
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
MORATORIUMAS: Valdovų rūmai — paminklas Lietuvos vardo Tūkstantmečiui ar paminklas pagrindinės Lietuvos aikštės — Katedros aikštės —–darkytojams?
Jono TAMULIO nuotr.
Didelės landos milijonams
Laimontas DINIUS, Seimo narys, Tautos prisikėlimo partijos frakcijos seniūnas:
— Pasirašyčiau beveik po kiekvienu Seimo pirmininko Arūno Valinsko žodžiu. Tačiau, manau, kad Seimo pirmininkas gal kiek per griežtai formulavo pasisakymus dėl moratoriumo. Kiekvieną sprendimą priimant reikalingos tam tikros analizės. Iš biudžeto finansuojamas programas iš tikro reikia peržiūrėti, yra bėdų su viešaisiais pirkimais, kai vos iš vieno viešojo pirkimo prarandami milijonai, o kiek tokių pirkimų yra?
Kai Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas konkrečiai pasiūlė susimažinti Seimo narių atlyginimus sunkmečiu perpus, kai kurie Seimo opozicijos nariai apkaltino Seimo pirmininką populizmu. Salėje buvo aiškiai jaučiamas susierzinimas ir pyktis, ypatingai iš opozicijos. Tai daug ką pasako. Bėda, kai užsikertame ir skiriame daugybę laiko ir energijos svarstant kokią nors smulkmeną, kuri užgožia nepalyginamai svarbesnius dalykus.
Kažkodėl nekalbama apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų numatytus 5 milijardus eurų energetinių sistemų renovacijoms Baltijos šalyse. Į kokius projektus bus nukreipta daugiau pinigų Lietuvai, Latvijai ar Estijai? Kol mes ginčijamės dėl kažkokių šalutinių dalykų, esminiai projektai, kurie gali turėti didžiulę įtaką šalies ekonomikai, visų Lietuvos žmonių padėčiai, yra nustumiami, gal kad kažkas toliau galėtų pasišildyti iš tų projektų rankas.
Viena iš moratoriumo pasiūlytų idėjų ir yra tai, kad greitai, kruopščiai ir kiek įmanoma nešališkai būtų peržiūrėti, kam skiriami milijonai.
Valdovų rūmus, „Vilniaus — Europos kultūros sostinės“ projektus Seimo pirmininkas A. Valinskas paminėjo, kaip pavyzdžius, populiarius ir visiems geriausiai žinomus. Bet tai nėra patys svarbiausi, yra žymiai didesnių landų, pro kurias išteka milijonai.
Reikėtų pakedenti plunksnas
Valerijus SIMULIK, Seimo narys, Naujosios sąjungos partija:
— Prižiūrėti, kaip yra leidžiami biudžeto pinigai programoms, būtina kiekvienais metais ir dar prieš priimant sprendimą. Pavyzdžiui, dėl „Vilniaus — Europos kultūros sostinės“ projekto finansavimo reikėjo mąstyti, kiek realiai europinėje praktikoje yra išleidžiama pinigų tokiems projektams. O jau po to reikėjo sakyti, kad Lietuva nepajėgi to įgyvendinti. Reikėtų pakedenti plunksnas ir pasižiūrėti, kas, kaip ir kodėl tuos projektų pinigus taško.
Bet, manau, reikėtų pažiūrėti ir į ministerijų ir jų prikurtų įvairiausio plauko viešųjų įstaigų, departamentų, skyrių kišenes. Reikėtų pasižiūrėti, kiek institucijų dubliuoja ministerijų funkcijas, kiek tos įstaigos įstaigėlės tikslingos ir reikalingos. Nesiūlau dalgio politikos, bet biudžetą pavarčius atrandi tokių įstaigėlių ir jiems skiriamų milijonų.
Jeigu panagrinėjus ministerijų tarnautojų — departamentų vadovų, sekretorių atlyginimų struktūrą — priedų sistemą, tai pamatytume, kad jie viršija 10 tūkstančių litų ir yra ženkliai didesni, nei Seimo narių. Premjeras turi teisę milžiniškus priedus skirti ministrams, ministrai — savo pavaldiniams. Ministerijų tarnautojams sumažinus bent penkiolika procentų, jie tikrai nenuskurstų. Peržiūrėjus priedų sistemą ir ją pakarpius būtų ką veikti. Paties Seimo pirmininko priedai taip pat siekia keliolika tūkstančių litų.
Pritariu skelbiamam moratoriumui, tik siūlau atsižvelgti, kad nenukentėtų verslininkai, nedidėtų nedarbas. Reikia taupyti, bet ne iki tiek, kad sustotų realūs darbai.
Negirdėjo, bet siūlo
Kęstutis MASIULIS, Seimo valdančiosios Tėvynės sąjungos — Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys:
— Nieko negirdėjau apie moratoriumą, nežinau, ką ten A. Valinskas suformulavo. A. Valinskui reikėtų pamiršti populistines kalbas ir pereiti prie rimtos politinės retorikos.
Penimi šimtais tūkstančių
Julius VESELKA, Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininkas, spaudai teigė:
— Reikia žiūrėti, jog šilumos ūkio įmonės, kur didesni mokesčiai tiesiogiai kraunami ant vartotojų tik tam, kad jų vadovams būtų galima išmokėti beveik 100 tūkstančių litų siekiančias mėnesio algas, taip nesipenėtų. Pavyzdžiui, LEO LT kai kurie žmonės gauna po 60 tūkstančių, kai kurie — po 100 tūkstančių litų. Tai mes algas tokiems paliekame, nors dėl to vargšai vartotojai už šilumą, elektrą turi mokėti daugiau.
Problema, kad nesutvarkytas šalies ekonominis valdymas. Pavyzdžiui, minų ieškantiems laivams šiemet Krašto apsaugos ministerija numato išleisti 60 milijonų litų. Reikia tų minininkų? NATO reikalauja? Tai kas, kad reikalauja. Juk sunkmetis. Ką su tais minininkais darysime? Ieškosime Antrojo pasaulinio karo minų jūroje. Bet jei jos ten gulėjo 60 metų, kodėl sunkmečiu turime pradėti jų ieškoti?
Valdovų rūmai. Numatyti 36 milijonai litų jiems užbaigti ir dar 15 milijonų litų rezervuojama tam atvejui, jei 36 milijonų litų neužteks. Reikia šito?
Kuriama Energetikos ministerija. Sako, nereikės papildomų pinigų. Tikrai reikės. Ir kuo toliau, tuo labiau. Ar ta ministerija būtina?
Sutinku su Seimo pirmininku, kad reikia pristabdyti valstybinių projektų vykdymą, kol jie bus peržiūrėti.
FAKTAI
1 443 600 000 litų šiemet skirta įvairios kelių priežiūros ir plėtros programos;
112 600 000 litų kainuos Krašto apsaugos ministerijos perkami lėktuvai, laivai ir logistikos įranga;
51 000 000 litų šiemet skirta Valdovų rūmų statybai. Iki šiol jau išleisti 176 milijonai;
44 000 000 litų suplanuota skirti Nacionalinio operos ir baleto teatro scenai atnaujinti. Tam jau išleisti 36 milijonai;
25 000 000 litų šiemet numatyta projektui Vilnius–Europos kultūros sostinė;
23 180 000 litų šiemet skirta pradėtai rekonstruoti Užsienio reikalų ministerijai;
12 700 000 litų šiemet kainuos Vilniaus apygardos prokuratūros pastato tobulinimas;
4 218 000 litų kainuos Seimo III rūmų remontas (neįskaičiuoti per riaušes patirti nuostoliai) ir Seimo turto įsigijimas;
3 844 000 litų bus išleista Prezidentūros rekonstrukcijai, prezidento rezidencijos Turniškėse remontui ir rezidencijos S. Daukanto aikštėje statybai;
2 730 000 litų išleisime Vyriausybės ir premjero rezidencijos Turniškėse rekonstrukcijos pradžiai.
„Vakaro žinių“ duomenys
