Naujausios
Mongoliška istorija triumfavo Turkijoje
Šiaulietė Eglė Vertelytė iš Stambulo grįžo su aukščiausiu tarptautinio kino festivalio apdovanojimu. „Vienas veikėjas atspindi visą kultūrą“, – taip žiuri įvertino Eglės debiutinį pilno metražo filmą „UB Lama“ ir jo herojų dvylikametį mongolų berniuką. Eglė net teikiant apdovanojimą negalėjo patikėti, kad komisija pagrindinį prizą skyrė jai.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Netikėtas įvertinimas
Filmas „UB Lama“ tarptautinėje kategorijoje įvertintas statulėle už geriausią dokumentinį filmą ir 10000 eurų piniginiu prizu.
Eglė, Didžiosios Britanijos nacionalinės kino ir televizijos mokyklos magistrantūroje studijuojanti scenarijaus rašymą, sako nė nesvajojusi apie prizą.
Apdovanojimų ceremonijoje jaunoji režisierė pasirinko ne finalistų kėdes, o draugų kompaniją.
„Kur tu dingai!“ – sušuko prie Eglės pribėgęs organizatorius ir, pagriebęs už rankos, nuvedė į jai skirtą vietą.
Tuo momentu Eglė sako pagalvojusi apie maksimumą – trečiąją vietą. Nuskambėjusi jos, nugalėtojos, pavardė, pritrenkė.
„Maniau, kad man pasigirdo, – prisimindama triumfo akimirką, juokiasi Eglė. – Iki paskutinės akimirkos scenoje atrodė, kad aš kažką supainiojau.“
Festivalio uždarymo ceremonijoje dalyvavo televizijos ir kino žvaigždės, politikai, atvyko Turkijos viceprezidentas, kino šventę transliavo nacionalinė Turkijos televizija.
Vertino profesionalai
Režisierių darbai festivalyje buvo vertinami trijose kategorijose: nacionalinėje, nacionalinėje ne profesionalų ir tarptautinėje.
Tarptautinei kategorijai buvo nominuota 15 filmų iš 150-ies kandidatų. Konkursinėje programoje tebuvo poros debiutantų darbai.
Apdovanojimams nominuoti filmai festivalyje buvo rodomi du kartus. Po peržiūros vykdavo pristatymai, kuriuose dalyvavo ir juostų kūrėjai.
Didelį įspūdį Eglei paliko festivalio komisija. Filmus vertino aštuoni dokumentinio kino meistrai iš Pietų Korėjos, Bulgarijos, Lenkijos, Turkijos, Tuniso, Danijos, Uzbekistano, Albanijos.
„Man labai svarbu, kad profesionalai iš Rytų suprato ir įvertino mano filmą apie Mongoliją“, – šypsosi E. Vertelytė.
Komisija šiaulietės filmui negailėjo komplimentų: „Retai būna, kad viename charakteryje atsispindėtų tiek žmogiškų emocijų, kurios būdingos mums visiems – troškimas, džiaugsmas, liūdesys. Ką rinktis: materialaus pasaulio siūlomas pagundas ar dvasinį gyvenimą? Laimėjusio filmo veikėjas irgi apie tai svarsto ir tuo pačiu atspindi su tomis pačiomis problemomis susiduriančią visą kultūrą.“
Dar vienas džiaugsmas – gyva publikos reakcija filmo peržiūrose.
„Per premjerą Lietuvoje svarsčiau, kodėl žmonės nesijuokia ten, kur turėtų būti juokinga, kas ne taip. Turkijoje mano ir žiūrovų požiūris, mintys sutapo, įvyko dialogas. Publika suprato, ką noriu pasakyti“, – sako Eglė.
Irako tragedija
Pasak E. Vertelytės, festivalyje Turkijoje vyravo stipri politinė dokumentika iš Irako, Izraelio.
Eglę ypač sukrėtė olandės režisierės Shuchen Tan filmas „Permission to engage“, pasakojantis apie Iraką.
Pasirinkta medžiaga atspindi „WikiLeaks“ nutekintą informaciją apie gatvėje amerikiečių šaudomus civilius.
Režisierė keliauja į Iraką, kalbasi su irakiečiais ir parodo, jog amerikiečiai kariai iš tiesų žudė nekaltus žmones: vaikus, jų tėvus, žurnalistus, fotografus.
Viename iš vaizdų fiksuojama, kaip amerikietis karys rodo į žmogų su fotoaparatu ir sušunka: „Jis turi ginklą!“ Nepelnytas mirties nuosprendis įvykdomas akimirksniu.
Kitas epizodas: „Atvažiuoja juodas priešo autobusiukas!“ Nors akivaizdu, kad autobusiukas mėlynas, po kulkų kruša žūsta vaikai.
E. Vertelytė atkreipė dėmesį, kad dažnas kūrėjas gyvena savo šalyje, o kuria visame pasaulyje. Pavyzdžiui, jos pažįstamas ispanų režisierius per metus sukuria keletą filmų apie Lotynų Ameriką. Būtent apie tokį gyvenimo ir darbo modelį svajoja ir Eglė.
Berniukas atspindi visą šalį
E. Vertelytės filmas „UB Lama“ pasakoja apie jurtoje prie Ulan Batoro gyvenantį išdykusį dvylikametį mongolų berniuką Galaa, galvojantį tapti budistų vienuoliu lama.
Eglės filmas ne tik atskleidžia temą, bet ir pasakoja istoriją.
Į Mongoliją Eglę nuvedė vyro atliekamas antropologinis tyrimas. Apie filmą tada nė negalvojo. Vienuolyne pradėjusi mokyti berniukus anglų kalbos, susitiko pagrindinį veikėją.
Filmuoti pradėjo spontaniškai iš universiteto skolinta kamera.
„Patraukė tai, ką ir pamatė komisija: vienas berniukas atspindi visą šalį. Telpa modernumas, dvasingumas, tradicija, miestietiškas gyvenimas. Mongolijoje yra daugybė didžiulių kontrastų. Šie kontrastai telpa vieno vaiko charakteryje“, – sako E. Vertelytė.
Herojaus šeima gyveno itin skurdžiai. Nuvežusi saldainių, Eglė skaudžiai suvokė: šeima neturi duonos ir miltų. Kad susikalbėtų, ji pramoko mongolų kalbos.
Sudėtingiausia režisierei buvo filmuoti viešumoje – mieste, turguje, kur žmonės nusistatę prieš svetimtautį.
„Kai pamačiau, kad tampa per daug pavojinga, nebefilmavau. Lauke filmuodavo mongolas asistentas, o aš slėpdavau veidą“, – prisimena Eglė.
Pokalbių filme nėra daug. Svarbiausia – buvimas kartu, žaidimai.
Lama ar verslininkas?
Už kameros tarp režisierės ir berniuko užsimezgė gražus ryšys. Sužinojęs, kur gyvena Eglė, Galaa ateidavo kiekvieną vakarą.
„Jis labai gudrus. Ateidavo vakare, žinodavo, kad neišvarysiu. Pavalgęs klausdavo, ar dar galįs filmuką pažiūrėti. Atėjus vakarui, svarstydavo: „Kaip aš važiuosiu, kaip eisiu per jurtų rajoną...“
Žinojo, kad man bus jo gaila. Paguldydavome atskirai, bet jis atbėgdavo į lovą. O sekmadieniais skalbtis ateidavo visa šeima“, – pasakoja Eglė.
Režisierė stebėjo, kaip jos sumanymas veikia Galaa šeimos gyvenimą. Filmavimas keitė kasdienybę, atsirado daugiau draugų, nes iki tol berniukas buvo autsaideris.
Dvejus metus režisierė nebuvo susisiekusi su mažuoju bičiuliu. Nuvykti į Mongoliją brangu, o Galaa šeimos telefonas – pasikeitęs.
Eglė nori pati berniukui parodyti filmą: „Jaučiu didelę atsakomybę. Mongolijoje labai svarbu garbė, o filme nėra viskas rodoma labai gražiomis spalvomis.“
Ar berniukas įgyvendins tikslą – taps lama?
„Nemanau, - šypsosi Eglė. – Tai – tik mamos noras. Manau, kad jis bus verslininkas.“
Sklaida
Teisę rodyti filmą „UB Lama“ jau įsigijo pagrindinis Turkijos televizijos kanalas.
Filmas buvo atrinktas į dvi konkursines programas JAV, birželio 1-ąją dalyvaus prestižiniame dokumentinių filmų festivalyje Krokuvoje (Lenkija).
„UB Lama“ buvo įtrauktas į „Scanoramos“, „Kino pavasario“ programą, iki gegužės 13-osios jį dar galima pamatyti Vilniaus kino teatre „Pasaka“.
Filmo kompozitorius Titas Petrikis yra nominuotas šių metų „Sidabrinei gervei“. Muziką kompozitorius kūrė specialiai šiam filmui. Filmo garso postprodukcija – kartu su Titu dirbusio šiauliečio Vyčio Purono.
Filmo pagrindas – scenarijus
E. Vertelytė šiuo metu rašo baigiamuosius scenarijaus rašymo specialybės darbus: du ilgo metro filmų scenarijus. Vienas scenarijus pasakoja apie kontrastingą pereinamojo laikotarpio 1993 metų Lietuvą, kitas – apie JAV gyvenusį Jurgį Mačiūną, vieną iš „Fluxus“ judėjimo pradininkų.
Eglė apgailestauja, kad Lietuvoje scenaristai visiškai neremiami, nors rašymas – sudėtingas ir ilgai trunkantis darbas.
Didžiojoje Britanijoje, teigia Eglė, scenaristo profesija gerbiama ir vertinama, kaip viena iš svarbiausių kine, nes scenarijus – filmo pagrindas, idėja.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
TIKSLAS: Eglė Vertelytė, baigusi Europos kino koledžą Danijoje ir bebaigianti magistrantūros studijas Didžiosios Britanijos nacionalinėje kino ir televizijos mokykloje, nori dirbti ne tik Lietuvoje.
Asmeninio albumo nuotr.
DRAUGYSTĖ: Tarp Galaa ir Eglės užsimezgė graži draugystė.
FILMAVIMAS: Idėja filmuoti dvylikametį berniuką Galaa Eglei Vertelytei kilo spontaniškai.
LAIMĖJIMAS: Eglei Vertelytei įteikiamas pagrindinis Turkijoje vykusio tarptautinio kino festivalio prizas tarptautinėje kategorijoje.
ĮVERTINIMAS: Eglės Vertelytės rankose – statulėlė skirta už geriausią dokumentinį filmą.
