Naujausios
Mokytoja emigracijoje pajuto profesijos vertę
Vidurinės mokyklos mokytoja, sugrįžusi iš Didžiosios Britanijos trumpam į Lietuvą, kur streikuoja mokytojai, iš naujo suglumo. Vėl iš naujo pajuto, kad Lietuvos mokykloje nėra gerai nei mokiniams, nei mokytojams.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Prestižinė profesija
Šiaulietė mokytoja Galina Ščerbatova save laiko ekonomine emigrante. Kelerius metus su pertraukomis ji gyvena Didžiojoje Britanijoje, šalia Londono esančiame Grays mieste. Dirba šio miesto vidurinėje mokykloje anglų kalbos mokytoja. Moko emigrantų vaikus — lietuvius, prancūzus, išeivius iš Azijos šalių.
Mokytojos darbą Didžiojoje Britanijoje ji gavo be didelio vargo. Išvažiavo į svečią šalį turėdama kišenėje tarybinį Rusijos aukštojoje mokykloje įgytą diplomą, Lietuvos studijų kokybės vertinimo centro pažymėjimą, mokyklos, kurioje dirbo, direktoriaus pažymą bei rekomendaciją, ir pažymą apie pedagoginį dvylikos metų darbo stažą.
„Stažas yra būtinas, nes mano pažįstama iš Čekijos neturi stažo, nors išsilavinimas ir tinkamas, tačiau mokytojos darbo negavo. Dirba tik mokytojo padėjėja“, — pasakojo Galina.
Per savaitę Galina dirba vos šešiolika valandų. Uždirba padoraus buto nuomai, maistui, drabužiams, pramogoms, kelionei į Lietuvą, padeda Lietuvoje gyvenančiai savo studentei dukrai. Turi visas socialines garantijas ir prabangą nedaug dirbant užsidirbti ne tik išgyvenimui.
Į Šiaulius trumpam ji sugrįžo pačiame Lietuvos pedagogų streikų įkarštyje. Ji supranta, kodėl Lietuvos pedagogai sukilo, nes ir pati dvylika metų Šiauliuose dirbo mokytoja, turėjo savo nedidelį verslą — vertimo biurą. Bet išgyventi su dviem dukromis jai Lietuvoje buvo nelengva.
„Per daug skaudu, kad Lietuvoje taip nuvertinamas mokytojo darbas. Ne tik finansiškai. Pedagogo profesija — lyg pažeminimas. Anglijoje supratau, kad mokytojas yra vertas pagarbos, kaip ir mokinys. To Lietuvoje niekada nepajaučiau. Didžiojoje Britanijoje mokytojo profesija — prestižinė“, — sakė Galina.
Vaikas — Dievas
Visi — ir emigrantai, ir britai — mokosi bendrose mokyklose, lygiai tokių pat dalykų. Tačiau emigrantams kai kuriose mokyklose yra skiriamos papildomos anglų kalbos pamokos.
Galina nustebo, kai į jos pamoką atėjo lietuvė mergaitė, kuri visai nemokėjo anglų kalbos, tačiau mokykloje jau buvo prasimokiusi daugiau nei pusę metų.
„Klausiu vaiko, ką gi tu veikei? Mane pribloškė, kad mokytojai, mokę ją matematikos, gamtos, įvairių disciplinų, neturėjo jai jokių priekaištų. Priešingai — jie ją gyrė, kad yra paklusni, tyli ir gera“, — pasakojo Galina.
Galinos kolegą britą ištiko insultas, kai jis tramdydamas savo mokinę, palietė jos alkūnę. Mergaitė tik pagrasino, kad mokytojas išlėks iš mokyklos, nes jis neturi teisės liesti mokinio.
„Į mano klasę neseniai užėjo visai ne mano mokiniai ir pradėjo draskyti lempą ant stalo. Taip norėjosi sudrausminti, bet aš tylėjau. Nenoriu problemų. Nes aš neturiu teisės ne tik paliesti vaiko, bet ir pakelti balso. Vaikas ten — Dievas“, — pasakojo Galina, privalėjusi pakeisti požiūrį į mokinį ir mokytojo galimybes.
Kodas: jūsų puikus vaikas
Iš pradžių Galinai buvo sunku suvokti: britų mokyklose nepriimta, kad mokytojai skųstųsi mokinių tėvams dėl jų vaikų mokymosi ar elgesio. Jeigu patys tėvai domisi, tik tada mokytojai gali suteikti apie vaiką informaciją. Tačiau ir ji pakankamai ribota ir užkoduota.
Neseniai viename Anglijos dienraštyje Galina perskaitė straipsnį, kuriame buvo rašoma apie specialias mokytojams skirtas frazes, kuriomis užglaistomi aštrūs kampai. Laikraštis pabandė atkoduoti šias frazes, kad padėtų susivokti tėvams, kokie iš tiesų yra jų vaikai.
Pavyzdžiui, jeigu mokytojas sako, kad jūsų vaikas — labai judrus, tėvams reikia suprasti, kad jų vaikas kelia daug problemų, neduoda ramybės ne tik mokytojams, bet ir bendraklasiams. Jeigu mokytojas tėvams sako, kad jūsų vaikas ilgai galvoja, reikia suprasti, kad jis negabus arba visai nieko nežino iš dėstomo dalyko.
„Kai viena mano mokinė iš viso nustojo ruošti namų darbus, apie tai galima buvo pranešti tik tada, kai pati mama atėjo į mokyklą pasidomėti, kaip sekasi jos dukrai, nes jai kilo įtarimų. Tačiau mano kolega mamai pasakė, kad jos dukra yra labai gera, o dėl namų darbų jis sužinos, bet mamai nėra ko jaudintis — ji turi puikią dukrą“, — traukė pečiais Galina.
Galina pasakojo, kad mokinį, jeigu jis nepadaro namų darbų galima palikti po pamokų, tačiau tėvus būtina įspėti, kad jų vaikas užtruks mokykloje dar prieš dieną. Tėvams, žinoma, negalima sakyti, kad jų vaikas „lodorius“. Jeigu mokytojas neperspėjęs išvakarėse tėvų užlaikys vaiką po pamokų, jis tiesiog gali būti atleistas iš darbo.
Žinios ir žaidimai
Visai kitaip, nei Lietuvoje, yra vertinamos ir mokinio žinios, bei jo gebėjimai.
„Ten į mokymosi rezultatus, bent jau vidurinėje mokykloje, kreipiama mažiausiai dėmesio. Lietuvių emigrantų vaikai ten žymiai daugiau moka už savo bendraklasius anglus, nes jie įprato Lietuvoje būti spaudžiami prie mokslų. Ten mūsų vaikai — akademikai. Žinoma, aukščiausių mokslo rezultatų šioje šalyje pasiekia privačiose mokyklose besimokantys vaikai. Bet tai turtingų šeimų atžalos, kuriems numatyta ateitis aukštojoje mokykloje. O visi kiti eis į profesines mokyklas, tad kam iš jų daryti mokslininkus“, — pasakojo Galina.
Gerai tai ar blogai, Galina nesiima spręsti. Moteris sako skaitanti žinias iš Lietuvos ir nė kiek nesistebi, kad Lietuvoje daug ligotų vaikų — serga ne tik fizinėmis, bet ir dvasinėmis ligomis, turi psichologinių problemų.
„Lietuvos vaikai yra perspausti, nes jie bendrojo lavinimo mokykloje jau mokomi aukštosios mokyklos lygio dalykų. Gabiems gal tai ir gerai, bet silpnesniam mokiniui tai — liga“, — vertino Galina.
Galiną gerokai nustebino ir tai, kad eilinėse bendrojo lavinimo Britanijos mokyklose labai daug dėmesio skiriama muzikiniam, meniniam vaikų ugdymui.
„Daugelis jų baigę vidurinę moka groti kokiu nors instrumentu, taisyklingai dainuoja. Mačiau bendrojo lavinimo mokyklos vienuoliktokų keramikos darbus — nors į parodą statyk. Brandaus meninio lygio, įdomūs. Mokykloje siekiama visapusiškai išlavinti vaiką, išugdyti jį save gerbiančia asmenybe, o ne daryti iš jo dar vaikystėje mokslininką. Šią bėdą, deja, turi Lietuvos mokykla“, — sakė šiaulietė pedagogė.
Pasak Galinos, muzika, daile net ir popamokinėje veikloje stengiamasi užimti į probleminį elgesį linkstančius vaikus.
Motinos rūpinasi vaiku, o ne darbu
Dar vienas atradimas Galinai iš esmės sujaukė įsišaknijusią patirtį: „ Ten moterys rūpinasi ne darbu, o savo vaikais. Jie yra jų gyvenimo esmė. Britai kraupsta išgirdę, kad emigrantės iš Lietuvos paliko savo vaikus likimo valiai mėnesiams, metams ir atvažiavo dirbti į svetimą šalį, už tūkstančių kilometrų. Jie nesuvokia, kaip motinos, paauginusios vaiką iki darželio, renkasi darbą, o ne vaiką, net ir likdamos gyventi Lietuvoje“.
Kol vaikui sukaks šešiolika metų, moteris Didžiojoje Britanijoje turi teisę dirbti tik tol, kol vaikas yra mokykloje — tai yra kelias valandas. Kai vaikui baigiasi pamokos, vienas iš tėvų privalo būti namie be jokių išlygų.
„Didžiojoje Britanijoje motinai net neverta dirbti, nes ji gauna didelę rentą ir turi galimybę būti su vaiku. Jeigu dirbs, rentos negaus, be to, turės problemų su valdžia dėl vaiko nepriežiūros“, — neslėpdama susižavėjimo tenykščiais įstatymais ir požiūriu piliečių ugdymą pasakojo Galina.
Kai grįžusi į Šiaulius ji užėjo į maisto parduotuvę, jai norėjosi verkti: kainos nuo paskutinio apsilankymo namie, šoktelėjo iki lubų.
Galina neslėpė emocijų: „Viešpatie, galvoju, kaip išgyvena mano dukra studentė, čia, Lietuvoje, savo gimtinėje? Kaip įmanoma išsiversti su pusantro tūkstančio litų per mėnesį — juk tokia dabar vidutinė alga Lietuvoje — kai tokios maisto kainos? Kainos mane sugrąžino į realybę. Taip pasidarė gaila savęs ir tų motinų, kurios priverstos rinktis darbą, o ne vaikus, kurioms reikia išvažiuoti uždirbti pinigų, kad vaikai turėtų ką valgyti“.
CITATA:
„ Didiojoje Britanijoje mokykloje siekiama visapusiškai išlavinti vaiką, išugdyti jį save gerbiančia asmenybe, o ne daryti iš jo dar vaikystėje mokslininką.
MOKYTOJA: Šiaulietė Galina Ščerbatova, įsidarbinusi Didžiojoje Britanijoje mokytoja, pajuto vertę šalies, kuri gerbia savo mokytojus.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
MOKYKLA: Didžiosios Britanijos mokyklų vaikai nespaudžiami prie mokslų, saugojami nuo stresų, įžeidimų ir bausmių.
Sauliaus JANKAUSKO nuotr.
