Naujausios
Mokyklų pertvarkos planas nuėjo iki teismo
Šiaulių miesto savivaldybės taryba apskųsta teismui. Vyriausybės atstovas apskrityje Jonas Novogreckis prašo teismo įpareigoti miesto tarybą patvirtinti mokyklų pertvarkos bendrąjį planą 2012–2015 metams.
Rūta JANKUVIENĖ
Politikai planą atidėlioja nuo pat metų pradžios.
Dar pernai visų Tarybos frakcijų nariai pasirašė politinį susitarimą, kaip taupyti biudžeto lėšas ir vykdyti mokyklų pertvarką. Susitarė tik dėl trijų mokyklų uždarymo, bet ne dėl mokyklų tinklo pertvarkos.
Projektas, kuris buvo aptartas mokyklų bendruomenėse, nukeliavo į šiukšlių dėžę. Miesto Taryba nė nesiėmė jo svarstyti.
Dvi didžiausios frakcijos – Socialdemokratų ir bendra Darbo partijos ir Liberalų sąjūdžio – paskutiniu momentu pateikė naujus pasiūlymus ir pareikalavo į juos atsižvelgti.
Prie mokyklų pertvarkos planuojama grįžti tik po Seimo rinkimų – lapkričio mėnesį.
Žaidžia politinius žaidimus
Vyriausybės atstovas J. Novogreckis įsitikinęs, jog Šiaulių miesto taryboje "žaidžiami politiniai žaidimai":
– Šiaulių miesto savivaldybė šalyje liko vienintelė, kuri nepatvirtino mokyklų tinklo pertvarkos plano. Vilnius patvirtino, su lenkais sugebėjo susitarti.
Mokyklų tinklo pertvarkos plano reikia ir valstybei, ir pačiai Savivaldybei. Įstatymus reikia vykdyti.
Pertvarkos kryptis bent jau galėjo patvirtinti. Nenori mokyklų naikinti, tegu taip ir įrašo. Pagaliau galima planą tikslinti kasmet.
Gal ir pats per vėlai pradėjau reikalauti, vis tikėjausi, kad politikai geranoriškai susitars.
Pateikiau reikalavimą, paprašė atidėti. Atidėjau iki rugsėjo 10 dienos. Pažadėjo, jog svarstys rugpjūčio 30 dieną, bet vėl nutarė, jog Tarybai klausimo nebeteiks.
Paskutinis mero prašymas – atidėti reikalavimą iki lapkričio 30 dienos.
Nematau motyvų atidėti, jeigu politikai prieš Seimo rinkimus tik nori būti geri ir gražūs.
"Partijos neišsako savo nuomonės"
Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas neneigia, jog Seimo rinkimai maišo politines kortas:
– Darbo grupė yra parengusi naują projektą, bet politiškai jo nesuderinome. Pats netinkamiausias metas – trukdo artėjantys Seimo rinkimai. Reikia priimti sprendimus dėl tolimos perspektyvos, o partijos neišsako savo nuomonės. Paprašė padaryti pertrauką.
Yra kelios pozicijos, kurių nepavyksta suderinti. Viena iš jų – ar natūraliai mokyklos turi ištuštėti, ar procesas turi būti prognozuojamas? Manau, kad jis turi būti prognozuojamas ir valdomas.
Negali taip būti, kaip yra buvę kai kuriose savivaldybėse, kai tik rugsėjo 1-ąją paaiškėja, jog mokykla nebeturi mokinių. Skirtingos nuomonės ir dėl maksimalaus mokinių skaičiaus mokykloje.
Trys mokyklos nuo šio rugsėjo jau yra uždarytos. Bet visose mokyklose mažėjo klasių komplektų. Mokinių skaičius sumažėjo 700, tai daugiau, nei prognozuota.
Kai kurios savivaldybės patvirtino paviršutiniškus planus. Mokyklas pervadino mokyklų skyriais, o kada skyrių uždaro, tai jau ne savivaldybės, o mokyklos reikalas. Mes siekiame, kad planas būtų realus.
Redakcijos archyvo nuotr.
