Naujausios
Mokykloje bręsta diktatūra
Šiauliuose mokytoja į teismą padavė mokyklą ir Savivaldybę dėl atimtų pamokų ir pavaduotojos vietos. Mokytoja sako, kad kolegos ją ragina tylėti ir nesiskųsti, nes konkurencinė kova, mažėjant mokinių ir mokytojų etatų — tik aštrėja.
Mobingo (grupės teroro prieš asmenį) specialistai pastaruoju metu gauna labai daug skundų ir laiškų iš Šiaulių mokytojų, kurie darbe engiami ir žeminami.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Mokytojos ieškinys teismui
Šiaulių Zoknių pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Gražina Navickienė padavė į teismą Zoknių mokyklą ir Savivaldybę. Ieškinyje Šiaulių miesto apylinkės teismui mokytoja reikalauja sugrąžinti į pavaduotojos pareigas, padidinti pamokų skaičių ir atlyginti 10 tūkstančių litų moralinę žalą. Teismas ieškinį priėmė.
G. Navickienė pasakojo, kad ją nuo rugpjūčio 31 dienos atleido iš mokyklos direktorės pavaduotojos pareigų pagal optimalios mokyklos planą. Pagal mokinių skaičių mokykloje tereikia puse etato dirbančio vieno pavaduotojo. Iki šio rugsėjo mokykloje dirbo trys pavaduotojos, turėdamos po pusę etato. Viena pati atsisakė šių pareigų. Liko konkuruoti dvi.
„Direktorė pasirinko kitą pavaduotoją, nors mano išsilavinimas aukštesnis. Esu baigusi švietimo vadybos magistro studijas, o likusi pavaduotoja yra baigusi tik vadybos kursus. Pati direktorė nėra baigusi švietimo vadybos“, — argumentavo G. Navickienė.
Konfliktas užsitęsęs
Pirmasis konfliktas su mokyklos direktore ir kolektyvu, mokytojos žodžiais, kilo prieš trejus metus, kai ji atestavosi 3 vadybinei kategorijai. Tada mokykloje buvo renkami parašai dėl to, kad G. Navickienei nebūtų leista atestuotis aukštesnei kvalifikacijai. Tai patvirtino ir mokyklos direktorės pavaduotoja Adrijana Gricienė.
G. Navickienė, jos teigimu, šį pavasarį su greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo išvežta į ligoninę dėl pakilusio kraujospūdžio.
„Prasidėjo mano ignoravimas, visokie šurum burum prieš mane, nebeatlaikė sveikata. Šį rudenį vėl susirgau ir mane iš pareigų atleido sergančią“, — pasakojo mokytoja. Ją mokyklos tualete kolegė pašnibždomis perspėjusi, kad prieš mokytoją renkami parašai, ir kolegos, bijodami susidorojimo, pasirašo. Parašai esą pradėti rinkti tada, kai direktorė gavo ieškinį iš teismo.
„Teksto, dėl kurio renkami parašai, nemačiau, bet man buvo perpasakota: jeigu aš laimėsiu teisme, tai kolegos su manimi nedirbs“, — pasakojo G. Navickienė.
G. Navickienė teigė, kad kolegos ne kartą sakė jai nesikišti, neieškoti teisybės. „Vienas mokytojas apie mūsų mokyklą pasakė: “Park sovietskava perioda“ (rus. — sovietinio periodo parkas). Juk iš tiesų nenormalu, kai žmogų pastatydavo prieš kolektyvinį teismą ir viešai kas norėdavo, galėdavo smerkti tą žmogų.
Aš pati niekaip kitaip santykių mūsų mokykloje negaliu įvardinti, kaip tik Baltarusijos miniatiūra su pačiu Lukašenka priešaky.„
Skilo po profsąjungos įsikūrimo
G. Navickienės vyras Genius Navickas, taip pat dirbantis šioje mokykloje rusų kalbos mokytoju ir ūkvedžiu, yra mokyklos profsąjungos lyderis. Mokytoja — profsąjungos narė.
Tik anonimiškai išdrįsę kalbėti Zoknių mokyklos mokytojai įvardijo, kad konfliktai ir slogi atmosfera mokykloje prasidėjo, kai 2009 metų pavasarį susikūrė profsąjunga.
„Buvo supriešinti profsąjungos ir mokyklos Tarybos nariai. Prasidėjo įdomybės dėl krūvių skirstymo: atsirado lygūs ir lygesni. Yra atvejų, kai aukštesnę kvalifikaciją turintis mokytojas turi žymiai mažiau pamokų, nei žemesnės kvalifikacijos mokytojas. Mūsų mokykloje prasidėjo vadovavimas pagal principą “Skaldyk ir valdyk“. Dabar vyksta kažkokie slapti forumai, parašų rinkimas prieš vieną žmogų“, — pasakojo mokytojai.
Įtakos situacijai turi ir tai, kad mokykloje pradėjo mažėti vaikų, mažėja ir etatų.
Švietimo skyrius jau reagavo
„Kaip baisu, kai mokytojas mokyklą paduoda į teismą“, — pripažino Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė.
Pasak jos, mieste kasmet sumažinama po keliasdešimt mokytojų etatų, ateityje taip pat mažės.
„Zoknių mokykloje profsąjungos pozicija šiek tiek aštroka. Keista, kai profsąjunga susirašinėja su mokyklos vadovu faksu dėl kiekvienos smulkmenos. Direktorei sakiau, kad profsąjungai duotų visą įmanomą informaciją. Direktorė mano, kad informacijos yra pakankamai“ — sakė V. Damskienė.
2003 metų spalį vedėja V. Damskienė už nuomonę jau buvo pasikvietusi G. Navickienę „ant kilimėlio“. Vedėjai nepatiko tai, kad pedagogė išdrįso kritikuoti Savivaldybės valdininkus ir vieną politiką dėl to, kad mokyklose norėta įvesti visuotinę mankštą.
Direktorė įpareigojo pavaduotoją
Zoknių mokyklos direktorė S. Giniotienė šiuo metu atostogauja. Prašoma išsakyti savo poziciją, ji atsisakė kalbėtis nurodydama, kad viską paaiškins jos pavaduotoja Adrijana Gricienė.
„Nustebino kreipimasis į teismą. Juk žmogus iš darbo neatleistas, turi patį didžiausią krūvį — 17 pamokų, 6 valandos skirtos profesinio orientavimo veiklai ir 5 valandos papildomo ugdymo. Kai pas mums mokykloje krūvio vidurkis tik apie 20 valandų“, — stebėjosi A. Gricienė.
Pavaduotoja pripažino: „Jaučiu kolektyve negatyvą, bet jo nesureikšminu, nes man reikia dirbti“.
TEISMAS: Buvusi Zoknių mokyklos direktorės pavaduotoja Gražina Navickienė kreipėsi į teismą, kad būtų grąžinta į buvusias pareigas ir reikalauja 10 tūkstančių litų moralinės žalos atlyginimo.
SANTYKIAI: Šiaulių Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė pati jau sykį auklėjo į teimą nuėjusią mokytoją.
Jono TAMULIO, Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KOMENTARAS
Pavydas mokyklose virsta puolimu
Jolita VVEINHARDT, VDU docentė, mobingo konsultantė, Šiaulių valstybinės kolegijos Turizmo ir vadybos katedros vedėja:
— Pastaruoju metu labai daug skundų ir laiškų gaunu būtent iš Šiaulių mokyklų mokytojų dėl mobingo (angl. — gaujos puolimas). Priežastis — pavydas. Kompleksuotos asmenybės pradeda kabinėtis prie gabesnių, talentingesnių kolegų, darbuotojų. Konkurencija taip pat yra vienas iš aukos engimo veiksnių.
Veikia natūralus poreikis išgyventi, o čia staiga mano darže atsiranda kažkoks „burokėlis“, kuris man užstoja saulę — auga ir galbūt užims mano vietą, nes yra talentingas, per gerai dirba. Jeigu savo kompetencija nepavyksta išstumti konkurento iš darbo vietos, belieka jį “išėsti“ kitais būdais. Jeigu pats savo rankomis negali “išėsti“ iš pašaknų, pajungiama komanda. Dažnai auka būna “teisybės ieškotojai“, o tokių ypač nemėgstama.
Yra Šiauliuose mokytojų, kurie net mokinių akivaizdoje yra žeminami ir kritikuojami. Yra atvejų, kai prieš auką nustatinėjami net mokinių tėvai. Terorizmas telefonu, elektroniniu paštu.
Tai išvirsta į nuolatinį vieno darbuotojo engimą. Jeigu tai užsitęsia daugiau, nei pusę metų, žmogus gali būti psichologiškai labai stipriai paveiktas pradedant psichikos sutrikimais, skrandžio ir širdies ligomis. Kauno medikai yra nustatę neginčijamų sąsajų tarp mobingo ir širdies susirgimų. Baisiausia, prie ko gali privesti mobingas — savižudybė. Tokie žmonės dažniausiai nusižudo darbo vietoje. Tačiau Lietuvoje nėra atliekami tyrimai, ar žmogus būtent dėl mobingo nusižudė.
Moberis — pagrindinis puolėjas yra vienas, kiti yra šalia jo, palaikantys, stebėtojai — tie, kurie tiesiog nenori kištis, nes nenori atsidurti mobingo aukos vietoje. Tegul „valgo“, bet ne jį. Tokie žmonės po darbo paslapčiomis ateina paguosti aukos, bet kai viešai auka linčiuojama, niekada kolegos neužtaria.
Dažniausiai dėl mobingo atsakingas vadovas. Jis gali ir nebūti susidorojimo iniciatorius, tačiau visuomet atsakingas už organizacijos kultūrą, klimatą, konfliktų sprendimą, darbuotojų santykius. Ne veltui sakoma, kad žuvis pūva nuo galvos. Vadovas yra tas žmogus, kuris pirmiausiai gali suteikti pagalbą aukai. Deja, nemažai vadovų į konfliktus žiūri pro pirštus, apskritai vadovaujasi principu „skaldyk ir valdyk“ arba “išgyvena stipriausieji“.
Mobingas ne veltui vadinamas „apgaulingu sunaikinimu“, kadangi auką siekiama išprovokuoti taip, kad jos elgesys sulauktų pasmerkimo.
Asmeninio archyvo nuotr.
