Moderni operacija išgelbėjo dvi pacientes

Moderni operacija išgelbėjo dvi pacientes

Moderni operacija išgelbėjo dvi pacientes

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje – istorinė diena. Šiauliuose pirmą kartą net dviem pacientėms paeiliui buvo atliktos modernios operacijos – mechaniškai pašalintas trombas iš galvos smegenų arterijos. Buvusios paralyžiuotos moterys šiandien jaučiasi gerai ir dėkoja gydytojams už dovanotą naują visavertį gyvenimą. Tokio pobūdžio operacijos galės išgelbėti dar daug ligonių.

Rita ŽADEIKYTĖ

rita@skrastas.lt

Apsispręsta daryti operacijas

Ligoninės Neurologijos skyriaus vedėja Sigla Ščeponavičiūtė iki smulkmenų prisimena sausio 16-osios, penktadienio, įvykius. 45-erių Gražina į ligoninę atvežta iš Joniškio ligoninės, kur gydėsi dėl širdies ligos. Besigydant ligoninėje, moterį ištiko insultas.

Moteris skubiai atvežta į Šiaulių ligoninės Kardiologinės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių. Pirmiausia pacientei po išsamių tyrimų buvo nutarta taikyti inovatyvų gydymo metodą – intraveninę trombilizę, kai krešulys kraujagyslėje yra tirpdomas medikamentais. Tačiau ši procedūra nepavyko, ir gydytojai priėmė sprendimą – atlikti trombektoniją – krešulio šalinimo iš smegenų arterijos mechaniniu būdu operaciją.

„Dalyvavau operacijoje ir mačiau, kaip bežiūrint dingsta insulto simptomas – paralyžius. Tai prilygo stebuklui“, – sakė neurologė Sigla Ščeponavičiūtė.

Tą pačią dieną į ligoninę buvo atvežta 69-erių metų Regina iš Papilės (Akmenės rajonas). Moterį per jos vyro laidotuves ištiko insultas ir ji buvo atvežta jau paralyžiuota. Iš pradžių ir jai gydytojai krešulį bandė tirpdyti medikamentais, tačiau teko daryti krešulio šalinimo iš smegenų arterijos operaciją.

„Pavyko ir ši operacija. Išgelbėjome dvi moteris ir patys labai džiaugiamės pamatę, kad vyksta stebuklai“, – sakė S. Ščeponavičiūtė.

„Mes – gimusios iš naujo ir esame labai dėkingos gydytojams“, – sakė toje pačioje palatoje po operacijos besigydančios Gražina ir Regina.

Pacientės jau pačios vaikšto, daro mankštas, neliko paralyžiaus pėdsakų.

Operacija brangi, bet efektyvi

Rentgenochirurginės ir neinvazinės diagnostikos skyriaus vedėja Aušra Dambrauskaitė pasakojo, kad, norint atlikti trombektoninę operaciją, reikalinga rentgeno operacinė, angiografas, operacinės sąlygos, vienkartinės priemonės: specialūs kateteriai, aparatūra, kuria ištraukiami trombai ir svarbiausia – reikalingi specialistai, kurie žino ir moka, kaip atlikti tokias operacijas.

Operacija yra atliekama per kirkšnies arteriją: vedamas specialus kateteris, kitos priemonės, kuriomis iš galvos smegenų arterijos mechaniškai išsiurbiamas arba ištraukiamas trombas.

„Ištraukus visus trombus, pilnai atsistato kraujotaka, atsistato smegenų mityba“, – pasakojo gydytoja A. Dambrauskaitė.

Ligoninės generalinis direktorius Petras Simavičius pabrėžė, kad tokia operacija kainuoja nuo 12 iki 15 tūkstančių litų, angiografas, kuris naudojamas šioje operacijoje, ligoninei kainavo 5 milijonus litų.

„Tačiau žymiai brangiau kainuotų valstybei visą gyvenimą išlaikyti paralyžiuotą lovoje gulintį ligonį“, – sakė medikai.

Radiologas Tomas Bagavičius sakė, kad labai svarbu nustatyti, ar žmogus atitinka kriterijus, pagal kuriuos galima atlikti tokią operaciją, todėl labai svarbu gerai ištirti, nustatyti, kur yra trombas ir ar iš viso jis yra. Kompiuteriniu tomografu taip pat nustatoma, ar nėra mirusių smegenų dalių.

Svarbu suspėti laiku kreiptis

Trombo pašalinimo operaciją būtina atlikti kuo greičiau po to, kai ištiko insultas ir pasirodė pirmieji simptomai: viso kūno arba kurios nors pusės paralyžius, koordinacijos sutrikimas.

„Laikas, kai dar galima atlikti tokią operaciją yra šešios valandos nuo simptomų pradžios. Todėl labai svarbu, kad būtų surinkta informacija, kada atsirado simptomai – pacientas buvo paralyžiuotas. Trombolizę – krešulio tirpdymą vaistais – galima atlikti tik per 3,5 valandos nuo simptomų pradžios“, – sakė A. Dambrauskaitė.

Nesuspėjus atlikti šių procedūrų per minėtą laiką, pacientui gresia rimtos komplikacijos. Suspėjus, žmogus pilnai valdo visas galūnes, atsistato visa motorika. Jeigu nesuspėjama atlikti šių operacijų arba dėl kokių nors priežasčių jų atlikti negalima, žmogus paprastai lieka neįgalus arba net miršta.

„Negalima laukti, kol praeis simptomai, skubiai reikia kreiptis į gydytojus, kad būtų galima suspėti pagelbėti. Vyresnio amžiaus žmonės neretai gyvena vieni, todėl juos randa nugriuvusius ištikus insultui ir neaišku, kada prasidėjo simptomai, todėl tokios operacijos atlikti negalima, nes paciento būklė gali dar pablogėti“, – komentavo gydytojai.

Ligoninės generalinis direktorius P. Simavičius sako, jog galimybė taikyti šį gydymo metodą atsirado drauge su naujovėmis, pastaruoju metu diegiamomis ligoninėje: įsigytas naujas angiografas, įkurtas Insultų gydymo centras bei puikiai veikiantis insultų klasteris, dėl kurio ligoniams kvalifikuota pagalba suteikiama ypač skubiai. Pasaulyje tokios operacijos atliekamos nuo 2009-ųjų.

MEDIKAI: Respublikinės Šiaulių ligoninės medikų komanda (iš kairės) generalinis direktorius Petras Simavičius, Neurologijos skyriaus vedėja Sigla Ščeponavičiūtė, Rentgenochirurginės ir neinvazinės diagnostikos skyriaus vedėja Aušra Dambrauskaitė ir radiologas Tomas Bagavičius pasakojo apie istorinį įvykį: pirmą kartą Šiauliuose atliktas operacijas, grąžinusias pacientes po insulto į visavertį gyvenimą.

GYVENIMAS: Gražina iš Joniškio (kairėje) ir Regina iš Papilės džiaugiasi dovanotu iš naujo gyvenimu. Moterys išvengė paralyžiaus.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.