Naujausios
Šuniukas šaukėsi pagalbos
UAB „Baltik Vairas“ lipdukų klijuotoja-eksperte dirbančią K. Cvilikienę veterinarijos specialistai aplankė jos darbo vietoje. Moteriai tai buvo didžiulė staigmena.
„Labai maloniai nustebinta. Buvo labai netikėta“, – tuojau po ženklo „Sekime Šv. Pranciškaus pavyzdžiu“ įteikimo ceremonijos sakė ponia Kristina. Ji apie į darbo vietą atvykstančius svečius sužinojo iš „Baltic Vairas“ personalo skyriaus specialistų, likus vos pusvalandžiui.
Ginkūniškė, kelios dienos po incidento, pagerbimo ir padėkos ceremonijai buvo kviečiama į Vilnių, į centrinę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos būstinę, tačiau nuvykti negalėjo dėl darbo reikalų.
Tą dieną, kai kaimyno sklypo pusėje netikėtai išgirdo negarsų cypimą, Kristina atsimena iki šiol.
Buvo šeštadienio, rugsėjo 11-osios vakaras. Išėjusi į nuosavo namo balkoną K. Cvilikienė nugirdo kažką su pertraukomis cypiant, Sako, kad jau tada persmelkusi negera nuojauta, nes dieną matė stikliuko nevengiantį kaimyną vaikštantį su kastuvu rankoje, greta vis šmėžavo ką tik šuniukų besilaukusi kaimyno kalytė.
Kitos dienos rytą atvėrusi balkono duris ginkūniškė ir vėl išgirdo negarsų cypimą, tad nusprendė nebelaukti, nuėjo įsitikinti, kas cypia.
Priartėjusi prie kaimyno sklype augančios vyšnios, moteris pamatė iš po šviežiai sukastų žemių išlindusią šuniuko galvytę – tai jis, pasirodo, ir cypavo, tarsi prašydamas gelbėti.
Įtarusi, kad „naujagimių“ gali būti daugiau, moteris ėmė rankomis kapstyti žemę. Netrukus pasirodė ir dar vieno šuniuko galvytė, paskui dar vieno, dar vieno. Ketvirtas atkastas keturkojis jau buvo be gyvybės ženklų, greičiausiai užduso.
Pasitarusi su pažįstama gyvūnų prieglaudos darbuotoja, K. Cvilikienė šuniukus surinko, sudėjo į dėžutę ir, pasikvietusi kaimyną, nunešė „turtą“ į šeimininko, kuriam šuniukai priklausė, namus. Prie išgelbėtų vaikų kaip mat prisistatė ir jų motina. Vyras buvo neblaivus.
Dar du
Tą pačią dieną žiauriai su gyvūnais pasielgusio ginkūniškio kieme apsilankė veterinarijos specialistai, policijos pareigūnai. Neblaivus vyras neneigė savo poelgio, maža to, dėl to, ką padarė, nematė nieko blogo.
Norėdami užfiksuoti vietą, kur buvo užkasti ir mirti palikti šuniukai, specialistai nuėjo prie vyšnios. Ieškant nusikaltimo detalių, buvo pakapstyta žemė. Ir čia visų laukė netikėtumas: pareigūnai surado dar du žemėmis aplipusius šunyčius.
„Dieve, kiek tie šuniukai norėjo gyventi, kad sugebėjo po žemėmis nenumirti daugiau nei parą! Mes jiems žemes iš burnyčių išvalėme...“ – K. Cvilikienė iki šiol sako negali pamiršti pamatyto kraupaus vaizdo.
Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ginkūniškio atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla.
Neabejingos kaimynės Kristinos išgelbėti šuniukai kartu su savo motina Mirta dabar gyvena pas laikinuosius globėjus Radviliškio rajone. Jų gelbėtoja nuolatos su šiais žmonėmis palaiko ryšį, domisi kaip sekasi keturkojams augti, sulaukia jų, jau rubuiliais tapusių, nuotraukų.
„Kiek žiaurumo... Galvoju, alkoholis išdžiovino smegenis. Juk ne akmens amžius, kam kasti, yra gyvūnų globos įstaigos“, – sako ponia Kristina.
Katinas Bugas ir kiti
Kad gyvūnai K. Cvilikienės gyvenime užima svarbią vietą, rodo ir kiti jos poelgiai.
Vaikystėje, juokiasi, šunų ir katinų buvo pilni tėvų namai – mergaitė namo parsivesdavo, ką tik radusi gatvėje. Ir kaip, sako, nepasiimsi, jei tokiomis gražiomis jie žiūri ir lauke taip šalta... Rastinukams šeima ieškodavo namų – vieniems rasdavo globėjus, kitus surasdavo šeimininkai, trečius priglausdavo patys.
Ir dabar Kristinos namuose gyvena 15 metų katinas Bugas. Leukemija sergantį gyvūną prieš penkerius metus pamatė gyvūnų prieglaudoje „Šiaulių letenėlė“, į kurią su giminaičiais nuvežė dovanų – gyvūnų ėdalo. Bugas, prisimena, sužavėjo vos įėjus į įstaigos vidų – šeimininkiškai gulėjo ant sofutės, galvą pasidėjęs ant pagalvės.
„Tada pasakiau: aš noriu šito katino!“ – prisimena moteris.
Prieglaudos darbuotojos bandžiusios ginkūniškę perkalbėti: su kuo jos gers rytinę kavą, kai Bugo nebebus? Be to, katinas gerokai pagyvenęs, dar ir ligotas... Bet jokie argumentai neįtikino K. Cvilikienės. Taip katinas apsigyveno jos namuose Ginkūnuose.
Bugo ligai kontroliuoti ir profilaktinėms patikroms iki šiol lankosi pas tą pačią veterinarijos gydytoją. Teigiama, kad liga pasitraukė – katinas jaučiasi gerai, sveria 10 kilogramų.
„Tokio meilumo katino niekad neturėjau. Jis mūsų namuose yra karalius“, – priglaustam keturkojui komplimentų negaili 15-metį sūnų auginanti moteris.
